Miego apneja
Miego apneja - tai rimtas miego sutrikimas, kai miegant periodiškai sustoja kvėpavimas. Šie kvėpavimo sustojimai gali trukti nuo kelių sekundžių iki minutės ir kartotis šimtus kartų per naktį. Negydoma miego apneja didina širdies ir kraujagyslių ligų, insulto bei kitų sveikatos problemų riziką.
Miego apneja - tai būklė, kai miegant atsiranda pakartotiniai kvėpavimo sustojimai dėl viršutinių kvėpavimo takų užsikimšimo (obstrukcinė miego apneja) arba smegenų nesugebėjimo siųsti tinkamų signalų kvėpavimo raumenims (centrinė miego apneja). Dažniausiai pasitaiko obstrukcinė forma. Dėl deguonies trūkumo kraujyje ir miego fragmentacijos kenčia širdies ir kraujagyslių sistema, smegenys, medžiagų apykaita. Ilgainiui gali išsivystyti arterinė hipertenzija, prieširdžių virpėjimas, širdies nepakankamumas.
- Garsus, pertraukiamas knarkimas, dažnai girdimas kitoje patalpoje
- Miego metu pastebimi kvėpavimo sustojimai (dažniausiai užfiksuoja partneris)
- Staigus prabudimas su dusuliu ar uždusimo jausmu
- Dienos metu jaučiamas didelis mieguistumas, užmigimas netinkamoje vietoje (pvz., vairuojant)
- Rytinis galvos skausmas, burnos džiūvimas ar gerklės skausmas pabudus
- Naktinis šlapinimasis (nikturija) dažniau nei vieną kartą
- Dirglumas, nuotaikų kaita, dėmesio koncentracijos sunkumai
- Sumažėjęs lytinis potraukis ir erekcijos sutrikimai vyrams
Pagrindinė miego apnėjos priežastis - viršutinių kvėpavimo takų susiaurėjimas arba padidėjęs jų paslankumas miego metu. Rizikos veiksniai: antsvoris ir nutukimas (ypač kaklo apimtis >43 cm vyrams, >40 cm moterims), amžius (dažniau po 40 metų), vyriška lytis, paveldimumas (šeimoje buvę atvejai), rūkymas, alkoholio vartojimas prieš miegą, anatominiai ypatumai (didelės tonzilės, gomurio nukarimas, mažas žandikaulis), nosies obstrukcija, hormoniniai pokyčiai (pvz., hipotirozė).
Įtarus miego apnėją, gydytojas pirmiausia įvertina simptomus ir rizikos veiksnius. Tikslią diagnozę padeda nustatyti polisomnografija - nakties miego tyrimas, kurio metu registruojami smegenų bangos, akių ir kojų judesiai, širdies ritmas, kvėpavimas, deguonies kiekis kraujyje. Tokį tyrimą galima atlikti ligoninėje arba namuose su nešiojamu aparatu. Kartais naudojama Epworth mieguistumo skalė, kvėpavimo takų endoskopija (laringoskopija) ir kraniometriniai matavimai.
Miego apnėjos gydymas priklauso nuo sunkumo laipsnio. Lengvais atvejais pakanka gyvensenos korekcijos: svorio metimas, miegojimas ant šono, alkoholio ir raminamųjų vengimas prieš miegą. Vidutinio sunkumo ir sunkios apnėjos auksinis standartas yra CPAP terapija - specialus aparatas, tiekiantis nuolatinį teigiamą kvėpavimo takų slėgį, neleidžiantis jiems užsikimšti. Alternatyvos: burnos ertmės prietaisai (žandikaulį stumiantys įtaisai), chirurgija (tonzilektomija, uvulopalatofaringoplastika, nosies pertvaros korekcija), hipoglosinio nervo stimuliacija.
Būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba miego medicinos specialistą, jei: knarkimas yra labai garsus ir pertraukiamas kvėpavimo sustojimais, dienos metu jaučiamas stiprus mieguistumas, trukdantis darbui ar vairavimui, pabundate su dusuliu, o partneris pastebi kvėpavimo pauzes. Taip pat verta apsilankyti, jei sergate sunkiai kontroliuojama arterine hipertenzija, prieširdžių virpėjimu ar širdies nepakankamumu - šios ligos dažnai susijusios su miego apnėja.
