Menisko plyšimas
Menisko plyšimas yra viena dažniausių kelio sąnario traumų, galinti atsirasti sportuojant, nepatogiai pasisukus ar dėl ilgainiui nusidėvėjusio sąnario. Nors kartais skausmas būna nestiprus ir žmogus dar gali vaikščioti, negydomas ar netinkamai įvertintas menisko plyšimas gali sukelti užsitęsusį kelio tinimą, strigimą ir spartesnį sąnario dėvėjimąsi. Laiku nustatyta diagnozė padeda parinkti tinkamą gydymą ir saugiai grįžti prie įprastos veiklos.
Menisko plyšimas - tai kelio sąnaryje esančios pusmėnulio formos kremzlinės struktūros, vadinamos menisku, pažeidimas. Kiekviename kelyje yra du meniskai: vidinis, esantis kelio sąnario vidinėje pusėje, ir išorinis, esantis išorinėje pusėje. Meniskai veikia kaip amortizatoriai: paskirsto kūno svorį, mažina trintį tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio, padeda stabilizuoti kelį ir saugo sąnarinę kremzlę nuo per didelės apkrovos.
Kai meniskas plyšta, jo vientisumas sutrinka. Plyšimas gali būti mažas ir stabilus, kai menisko dalis lieka savo vietoje, arba didesnis, kai atplyšęs fragmentas juda sąnario viduje. Tokiu atveju kelis gali strigti, spragsėti ar net visiškai užsiblokuoti, ypač bandant jį ištiesti. Dažniausiai pažeidžiamas vidinis meniskas, nes jis yra mažiau judrus ir tvirčiau prisitvirtinęs prie sąnario kapsulės.
Menisko plyšimas gali būti ūminis arba degeneracinis. Ūminis plyšimas dažniausiai įvyksta staiga, kai sulenktas kelis pasisuka, o pėda lieka tvirtai remtis į žemę. Tai būdinga futbolui, krepšiniui, slidinėjimui, tenisui ir kitoms sporto šakoms, kuriose daug staigių krypties keitimų. Degeneracinis menisko plyšimas formuojasi pamažu dėl audinio nusidėvėjimo, todėl kartais užtenka visai nedidelio judesio - pritūpimo, atsistojimo nuo kėdės ar pasisukimo lipant laiptais.
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas menisko plyšimas reiškia operaciją. Gydymas priklauso nuo plyšimo tipo, vietos, dydžio, paciento amžiaus, fizinio aktyvumo, simptomų trukmės ir kitų kelio sąnario pokyčių. Kai kurios menisko dalys turi geresnę kraujotaką ir gali gyti, kitos krauju aprūpinamos silpnai, todėl jų gijimo galimybės mažesnės. Todėl gydytojo ortopedo traumatologo įvertinimas padeda pasirinkti saugiausią ir veiksmingiausią kelią.
- Kelio skausmas, dažniausiai jaučiamas sąnario linijoje - vidinėje arba išorinėje kelio pusėje.
- Skausmas sustiprėja pritūpiant, sukantis ant pažeistos kojos, lipant laiptais ar stojantis iš sėdimos padėties.
- Kelio tinimas, kuris gali atsirasti per kelias valandas po traumos arba didėti palaipsniui per kelias dienas.
- Spragsėjimas, traškėjimas ar nemalonus kliuvimo jausmas judinant kelį.
- Kelio sąstingis, sumažėjusi judesių amplitudė, sunkumas iki galo sulenkti ar ištiesti koją.
- Nestabilumo pojūtis, tarsi kelis galėtų neatlaikyti kūno svorio.
- Staigus skausmas kelio pasukimo ar pritūpimo metu.
- Kartais girdimas ar juntamas trakštelėjimas traumos akimirką.
- Sunku tęsti sportinę veiklą, nors kai kurie žmonės dar gali vaikščioti.
- Tinimas, kuris dažnai išryškėja ne iš karto, o po kelių valandų.
- Skausmas bandant sukti kelį arba remtis visu svoriu.
- Pamažu stiprėjantis kelio skausmas be aiškios traumos.
- Paūmėjimai po ilgesnio vaikščiojimo, darbo atsitūpus, sodo darbų ar lipimo laiptais.
- Rytinis sąstingis arba kelio sustingimas po ilgesnio sėdėjimo.
- Epizodinis tinimas, kuris tai sumažėja, tai vėl sustiprėja.
- Kartu gali būti kelio sąnario artrozės požymių - maudimas, traškėjimas, sumažėjęs fizinis pajėgumas.
- Kelio neįmanoma iki galo ištiesti arba sulenkti.
- Jaučiamas mechaninis blokas, tarsi kažkas fiziškai trukdytų judesiui.
- Bandymas priverstinai ištiesti kelį sukelia aštrų skausmą.
- Tokie simptomai gali rodyti pasislinkusį menisko fragmentą ir reikalauja skubesnės gydytojo apžiūros.
Menisko plyšimas dažniausiai atsiranda dėl kelio sąnario sukamojo judesio, kai kelis yra sulenktas, o pėda fiksuota. Tokia padėtis sukuria didelę šlyties jėgą meniskui, todėl jis gali įplyšti. Sportuojant tai įvyksta keičiant bėgimo kryptį, staigiai stabdant, leidžiantis po šuolio, susidūrus su kitu žaidėju ar nepatogiai paslydus.
Riziką didina kontaktinės ir greitų judesių sporto šakos: futbolas, krepšinis, rankinis, ledo ritulys, regbis, kovos menai, slidinėjimas. Vis dėlto menisko plyšimas nėra vien sportininkų problema. Jis gali ištikti ir buityje - keliant sunkų daiktą, tupiant, sukantis virtuvėje ar lipant iš automobilio.
Kita svarbi priežastis - menisko degeneracija. Su amžiumi menisko audinys netenka elastingumo, tampa trapesnis, blogiau toleruoja apkrovą. Todėl vyresniems nei 40-50 metų žmonėms menisko plyšimas gali atsirasti be ryškios traumos. Dažnai kartu būna sąnarinės kremzlės nusidėvėjimas, kelio sąnario artrozė, antsvoris ar ilgalaikis darbas klūpant ir tupint.
Papildomi rizikos veiksniai yra ankstesnės kelio traumos, kryžminių raiščių pažeidimai, kelio sąnario nestabilumas, netaisyklinga kojų ašis, silpni šlaunies ir sėdmenų raumenys, prasta judesių kontrolė. Per greitas grįžimas į sportą po ankstesnės traumos taip pat didina pakartotinio menisko pažeidimo tikimybę.
Genetika paprastai nėra pagrindinė menisko plyšimo priežastis, tačiau paveldimi kūno sandaros ypatumai, jungiamojo audinio savybės ar polinkis į sąnarių ligas gali turėti netiesioginės reikšmės. Vaikams ir paaugliams kartais pasitaiko diskoidinis meniskas - įgimta menisko forma, kuri yra storesnė ir neįprastos struktūros; toks meniskas gali lengviau plyšti arba sukelti spragsėjimą.
Menisko plyšimas nustatomas įvertinus paciento nusiskundimus, traumos mechanizmą, apžiūros duomenis ir, jei reikia, vaizdinius tyrimus. Gydytojas pirmiausia klausia, kada prasidėjo skausmas, ar buvo kelio pasukimas, ar kelis tino, ar jaučiamas strigimas, ar pavyksta iki galo ištiesti koją. Labai svarbu pasakyti, ar skausmas atsirado po konkrečios traumos, ar stiprėjo pamažu.
Apžiūros metu vertinamas kelio tinimas, skausmo vieta, judesių amplitudė, sąnario stabilumas. Gydytojas gali atlikti specialius klinikinius testus, pavyzdžiui, McMurray, Thessaly ar Apley mėginius. Jų metu kelis tam tikru būdu lenkiamas, sukamas ar apkraunamas, stebint, ar atsiranda skausmas, spragtelėjimas ar kliuvimo pojūtis. Šie testai padeda įtarti menisko pažeidimą, tačiau vien jų ne visada pakanka galutinei diagnozei.
Rentgenograma menisko tiesiogiai neparodo, nes meniskas yra minkštasis audinys, tačiau rentgeno tyrimas naudingas norint atmesti kaulo lūžį, įvertinti sąnario tarpo susiaurėjimą, artrozės požymius ar kitus kaulinius pakitimus. Vyresniems pacientams tai ypač svarbu, nes kelio skausmo priežastis gali būti ne vien meniskas.
Tiksliausias neinvazinis tyrimas menisko plyšimui įvertinti yra magnetinio rezonanso tomografija, dažnai trumpinama kaip MRT. MRT leidžia matyti meniskus, raiščius, sąnarinę kremzlę, kaulų čiulpų edemą ir kitus minkštuosius audinius. Tyrimas padeda nustatyti plyšimo vietą, kryptį, dydį ir spręsti, ar galimas konservatyvus gydymas, menisko susiuvimas ar dalinis pažeistos dalies pašalinimas.
Kompiuterinė tomografija, arba KT, menisko plyšimui vertinti naudojama rečiau, tačiau gali būti reikalinga, jei įtariamas sudėtingas kaulo pažeidimas. Ultragarsinis tyrimas kai kuriais atvejais padeda įvertinti skystį sąnaryje ar aplinkinių audinių būklę, bet menisko plyšimui diagnozuoti nėra toks tikslus kaip MRT.
Kraujo tyrimai paprastai nėra reikalingi tipiniam menisko plyšimui patvirtinti. Jie gali būti atliekami, jei gydytojas įtaria uždegiminę sąnario ligą, infekciją, podagrą ar kitą būklę, kuri gali imituoti kelio pažeidimą. Retais atvejais, kai sąnarys labai patinęs, gali būti atliekama sąnario punkcija - pašalinamas skystis ir jis ištiriamas.
Menisko plyšimas gydomas individualiai. Svarbiausia ne vien MRT aprašymas, bet ir žmogaus simptomai, kelio funkcija, amžius, aktyvumas bei tai, ar yra mechaninis kelio blokas. Nedideli, stabilūs arba degeneraciniai plyšimai dažnai pradedami gydyti konservatyviai, o dideli, nestabilūs, kelį blokuojantys plyšimai gali reikalauti operacinio gydymo.
Pirmosiomis dienomis po traumos dažnai rekomenduojama sumažinti krūvį, kelį šaldyti 15-20 minučių kelis kartus per dieną, laikyti koją pakeltą, naudoti elastinį tvarstį ar įtvarą, jei jis paskirtas. Skausmui ir uždegimui mažinti gali būti vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas ar naproksenas, tačiau jie tinka ne visiems. Žmonėms, sergantiems skrandžio opalige, inkstų ligomis, vartojantiems kraują skystinančius vaistus ar turintiems širdies ir kraujagyslių ligų, dėl vaistų būtina pasitarti su gydytoju.
Labai svarbi gydymo dalis yra kineziterapija. Pratimai padeda atkurti kelio judesius, sumažinti tinimą, sustiprinti šlaunies priekinės ir užpakalinės grupės raumenis, sėdmenis bei blauzdą. Gera raumenų kontrolė sumažina meniskui tenkančią apkrovą ir padeda išvengti pakartotinių traumų. Kineziterapeutas taip pat moko taisyklingo pritūpimo, laiptų lipimo, bėgimo ar sportinių judesių technikos.
Jei menisko plyšimas susijęs su sąnario artroze, gydymo tikslas dažnai yra ne pašalinti kiekvieną MRT matomą pakitimą, o sumažinti skausmą ir pagerinti funkciją. Tokiais atvejais padeda svorio mažinimas, mažesnio smūginio krūvio fizinė veikla, raumenų stiprinimas, tinkama avalynė, kartais - sąnario injekcijos. Į kelio sąnarį gali būti leidžiami kortikosteroidai, hialurono rūgštis ar kitos priemonės, tačiau jų tinkamumas priklauso nuo konkrečios situacijos.
Operacinis gydymas dažniausiai atliekamas artroskopiškai - per kelis mažus pjūvius į sąnarį įvedama kamera ir specialūs instrumentai. Jei įmanoma, meniskas siuvamas, nes jo išsaugojimas geriau apsaugo kelio sąnarį ateityje. Menisko susiuvimas ypač svarstomas jaunesniems aktyviems pacientams, kai plyšimas yra kraujotaką turinčioje menisko zonoje ir audinys tinkamas gijimui. Po susiuvimo reabilitacija trunka ilgiau, dažnai ribojamas krūvis ir kelio lenkimas, kad meniskas spėtų prigyti.
Jei menisko fragmentas yra sutrupėjęs, blogai gyjantis ar sukelia mechaninį strigimą, gali būti atliekama dalinė meniskektomija - pašalinama tik pažeista, simptomus kelianti menisko dalis. Siekiama palikti kuo daugiau sveiko menisko audinio, nes visiškas menisko pašalinimas didina artrozės riziką.
Grįžimas prie sporto priklauso nuo gydymo būdo. Po konservatyvaus gydymo tai gali užtrukti kelias savaites ar kelis mėnesius, po dalinės meniskektomijos - dažnai trumpiau, o po menisko susiuvimo - ilgiau, kartais 3-6 mėnesius ar daugiau. Skubėti neverta: kelis turi būti neskausmingas, netinti, judesiai turi būti pilni, o raumenų jėga ir koordinacija pakankama pasirinktam krūviui.
Į gydytoją verta kreiptis, jei po kelio traumos skausmas nepraeina per kelias dienas, kelis tinsta, sunku lipti laiptais, pritūpti, iki galo ištiesti ar sulenkti koją. Ortopedo traumatologo ar šeimos gydytojo konsultacija reikalinga ir tada, kai skausmas atsirado be aiškios traumos, bet kartojasi, riboja judėjimą ar trukdo kasdienei veiklai.
Skubiau kreipkitės medicinos pagalbos, jei kelis užstrigo ir jo neįmanoma ištiesti, jei negalite priminti kojos, jei po traumos kelis greitai ir smarkiai sutino, jei matoma deformacija, įtariamas lūžis ar raiščių plyšimas. Taip pat svarbu nedelsti, jei kelis parausta, tampa karštas, atsiranda karščiavimas ar labai stiprus skausmas - tai gali rodyti infekciją ar kitą skubią būklę.
Jeigu vartojate kraują skystinančius vaistus, sergate cukriniu diabetu, turite imuninės sistemos sutrikimų ar anksčiau buvo atliktos kelio operacijos, dėl naujo kelio tinimo ir skausmo geriau pasitarti anksčiau. Menisko plyšimas dažnai sėkmingai gydomas, tačiau geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai diagnozė nustatoma laiku, o gydymas pritaikomas konkrečiam žmogui.
