Latentinė tuberkuliozė
Latentinė tuberkuliozė - tai būklė, kai žmogaus organizme yra tuberkuliozės mikobakterijų, tačiau jos nekelia jokių simptomų ir nėra užkrečiamos. Ši infekcija gali ilgus metus „snūsti“ ir tik susilpnėjus imunitetui tapti aktyvia liga. Suprasti latentinę tuberkuliozę svarbu, nes laiku pradėtas gydymas gali užkirsti kelią pavojingai plaučių tuberkuliozei.
Latentinė tuberkuliozė (LTB) - tai Mycobacterium tuberculosis infekcija, kuri organizme išlieka neaktyvi. Bakterijos yra gyvybingos, tačiau jos yra „užmigdytos“ imuninės sistemos. Šioje stadijoje žmogus jaučiasi visiškai sveikas, neturi jokių simptomų ir negali užkrėsti kitų. Vis dėlto maždaug 5-10 % atvejų infekcija gali suaktyvėti, ypač nusilpus imunitetui (pvz., dėl ŽIV, diabeto, gydymo imunosupresantais). Todėl latentinė tuberkuliozė laikoma „laiko bomba“ - ją reikia atpažinti ir gydyti, kad būtų išvengta aktyvios ligos išsivystymo.
- Nėra jokių ligos požymių - žmogus jaučiasi visiškai sveikas.
- Krūtinės ląstos rentgenogramoje nėra aktyvios tuberkuliozės pakitimų.
- Užkrėstas asmuo nei kosėdamas, nei čiaudėdamas neplatina bakterijų į aplinką.
- Vienintelis požymis - teigiami specifiniai tyrimai (Mantoux mėginys arba IGRA kraujo tyrimas).
- Gali praeiti mėnesiai ar metai, kol infekcija suaktyvėja (arba niekada neaktyvėja).
Latentinė tuberkuliozė atsiranda po kontakto su aktyvia tuberkulioze sergančiu asmeniu - įkvepiant bakterijomis užterštus lašelius. Ne visi užsikrėtusieji suserga: imuninė sistema dažniausiai sugeba „užrakinti“ bakterijas ir neleisti joms daugintis. Rizika, kad latentinė infekcija taps aktyvia, didėja šiomis aplinkybėmis: susilpnėjusi imuninė sistema (ŽIV, chemoterapija, organų persodinimas, ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas), amžius (kūdikiai ir vyresni žmonės jautresni), cukrinis diabetas, inkstų nepakankamumas, netinkama mityba, rūkymas. Taip pat riziką didina artimas kontaktas su aktyvia tuberkulioze sergančiu asmeniu nesaugioje aplinkoje (pvz., kalėjimuose, prieglaudose).
Latentinės tuberkuliozės diagnozė pagrįsta imuniteto atsaku į tuberkuliozės mikobakterijas, o ne bakterijų radimu organizme. Pagrindiniai tyrimai: Mantoux mėginys - į odą suleidžiamas tuberkulino ekstraktas, po 48-72 valandų vertinama odos reakcija. Teigiamas rezultatas rodo, kad organizmas yra susidūręs su tuberkuliozės sukėlėju. IGRA (Interferono gama išsiskyrimo tyrimas) - modernesnis kraujo tyrimas, kuris yra tikslesnis ir neaptinka klaidingai teigiamų rezultatų po BCG vakcinacijos. Abiem atvejais, jei tyrimas teigiamas, būtina atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą, kad būtų atmesta aktyvi tuberkuliozė. Diagnozė patvirtinama, kai nėra jokių aktyvios ligos požymių, o vienas iš pirmiau minėtų tyrimų yra teigiamas.
Latentinės tuberkuliozės gydymas skiriamas ne dėl esamų simptomų, o siekiant užkirsti kelią būsimai aktyviai ligai. Gydymą dažniausiai rekomenduojama pradėti asmenims, kuriems yra padidėjusi suaktyvėjimo rizika. Pagrindiniai vaistai: izoniazidas (vartojamas 6-9 mėnesius), rifampicinas (4 mėnesius) arba jų derinys. Naujesnė schema - 3 mėnesių gydymas izoniazidu ir rifapentinu kartą per savaitę. Šie vaistai naikina „snūduriuojančias“ bakterijas, bet gali sukelti šalutinį poveikį (kepenų pažeidimą), todėl gydymo metu būtina reguliariai stebėti kepenų funkcijos rodiklius. Labai svarbu laikytis gydymo režimo ir nepertraukti jo be gydytojo leidimo - tik taip pasiekiama apsauga.
Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei: žinojote, kad turėjote artimą kontaktą su aktyvia tuberkulioze sergančiu asmeniu (ypač namuose, darbe), jaučiate nepaaiškinamą kosulį, trunkantį ilgiau nei 3 savaites, karščiuojate, naktimis prakaituojate, netenkate svorio, jaučiate nuovargį ar krūtinės skausmą net ir stabiliai būklei. Šie simptomai gali reikšti aktyvios tuberkuliozės pradžią. Taip pat pasitarti su gydytoju verta, jei sergate lėtine liga (diabetas, ŽIV) arba vartojate imuninę sistemą slopinančius vaistus - tokiu atveju gali būti rekomenduojama profilaktiškai ištirti dėl latentinės infekcijos. Atminkite - ankstyva diagnostika ir gydymas apsaugo ne tik jus, bet ir aplinkinius.