Kontaktinis dermatitas

Kontaktinis dermatitas išsivysto dėl dviejų pagrindinių mechanizmų: tiesioginio odos barjero pažeidimo arba alerginės imuninės reakcijos. Kartais abu mechanizmai persidengia - pavyzdžiui, dažnai plaunant rankas oda tampa sausa ir pažeista, todėl lengviau įsijautrina alergenams.

Dažni dirgikliai yra muilai, plovikliai, dezinfekantai, buitinė chemija, balikliai, tirpikliai, cementas, dažai, tepalai, rūgštys, šarmai, augalų sultys, prakaitas, seilės, šlapimas ar nuolatinis vandens poveikis. Dėl to Kontaktinis dermatitas ypač dažnas žmonėms, kurie dirba sveikatos priežiūroje, maisto gamyboje, valymo, grožio, statybų, metalo apdirbimo, žemės ūkio srityse.

Dažni alergenai yra nikelis ir kiti metalai, esantys papuošaluose, sagose, diržuose ar laikrodžiuose; kvapiosios medžiagos kosmetikoje ir kvepaluose; konservantai kremuose, šampūnuose, drėgnose servetėlėse; plaukų dažų komponentai, ypač parafenilendiaminas; lateksas; klijai; kai kurie vaistai, tepami ant odos, pavyzdžiui, antibiotikų tepalai; augalai, tokie kaip nuodingoji gebenė ar kai kurios dekoratyvinės gėlės.

Riziką didina įgimtas jautresnis odos barjeras, atopinis dermatitas vaikystėje, dažnas rankų plovimas, darbas su pirštinėmis, kai rankos prakaituoja, šaltas ir sausas oras, odos mikrotraumos. Amžius nėra vienintelis lemiamas veiksnys: Kontaktinis dermatitas gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, tačiau profesinis rankų dermatitas dažniau vargina darbingo amžiaus žmones.

Diagnozė dažniausiai pradedama nuo pokalbio ir odos apžiūros. Gydytojas klausia, kada atsirado bėrimas, kurioje vietoje jis prasidėjo, ar pasikeitė kosmetika, darbo priemonės, valikliai, pirštinės, papuošalai, vaistai, ar buvo kelionių, naujų augalų, gyvūnų, drabužių. Labai padeda pastebėjimas, ar būklė pagerėja savaitgaliais, atostogų metu ar vengiant tam tikrų medžiagų.

Apžiūros metu vertinama bėrimo forma ir išsidėstymas. Pavyzdžiui, paraudimas po žiedu ar laikrodžiu leidžia įtarti metalų alergiją, vokų dermatitas gali būti susijęs su kosmetika, nagų priemonėmis ar plaukų dažais, o plaštakų pažeidimas dažnai siejamas su vandeniu, dezinfekantais, pirštinėmis ir profesiniais dirgikliais.

Jei įtariamas alerginis Kontaktinis dermatitas, atliekami odos lopo mėginiai. Ant nugaros specialiomis kameromis uždedami dažniausi alergenai, jie laikomi apie 48 valandas, o reakcija vertinama po nuėmimo ir dar kartą po kelių dienų. Tai nėra tas pats, kas įprasti dūrio mėginiai alergijai žiedadulkėms ar maistui nustatyti - lopo mėginiai skirti uždelsto tipo kontaktinei alergijai.

Kartais gali būti atliekami papildomi tyrimai: odos pasėlis, jei įtariama bakterinė infekcija; grybelio tyrimas, jei bėrimas primena grybelinę ligą; retesniais atvejais odos biopsija. Kraujo tyrimai paprastai nėra pagrindinis metodas Kontaktiniam dermatitui patvirtinti, bet gali būti reikalingi, jei reikia atmesti kitas ligas ar įvertinti bendrą sveikatos būklę.

Svarbiausias gydymo žingsnis - nustatyti ir kiek įmanoma pašalinti dirgiklį ar alergeną. Net geriausi vaistai veiks tik laikinai, jei oda kasdien toliau susidurs su provokuojančia medžiaga. Kartais pakanka pakeisti muilą, atsisakyti kvapių kremų, nikelio papuošalų, naudoti tinkamas apsaugines pirštines arba koreguoti darbo įpročius.

Ūminiam uždegimui gydyti dažnai skiriami vietiniai kortikosteroidai - tepalai ar kremai, mažinantys paraudimą, niežėjimą ir patinimą. Jų stiprumą ir vartojimo trukmę parenka gydytojas pagal pažeidimo vietą: veidui, vokams ir odos raukšlėms reikia švelnesnių preparatų, plaštakoms ar padams kartais prireikia stipresnių. Ilgai ir netinkamai vartojami kortikosteroidai gali ploninti odą, todėl svarbu laikytis nurodymų.

Kai kuriais atvejais naudojami vietiniai kalcineurino inhibitoriai, ypač jautriose vietose, kur kortikosteroidų norima vengti. Jei niežėjimas trukdo miegoti, gydytojas gali rekomenduoti antihistamininius vaistus. Esant labai išplitusiam ar sunkiam uždegimui, kartais trumpam skiriami geriamieji kortikosteroidai, tačiau jie nėra ilgalaikis sprendimas.

Kasdienė odos priežiūra yra gydymo dalis, o ne priedas. Rekomenduojama naudoti bekvapius emolientus kelis kartus per dieną, ypač po rankų plovimo. Rankas geriau plauti drungnu vandeniu, švelniu prausikliu, nusausinti netrinant. Dirbant su vandeniu ar chemikalais naudoti apsaugines pirštines, tačiau svarbu, kad po jomis oda neperkaistų ir nemirktų prakaite; kartais padeda medvilninės pirštinės po apsauginėmis.

Jei prisideda infekcija - atsiranda pūliavimas, gelsvos plutelės, didėjantis skausmas - gali prireikti antibakterinio gydymo. Gydant lėtinį Kontaktinį dermatitą, daug dėmesio skiriama atkryčių prevencijai: alergenų sąrašui, saugių produktų pasirinkimui, darbo vietos apsaugai ir odos barjero atkūrimui.

Į gydytoją verta kreiptis, jei bėrimas nepraeina per 1-2 savaites, kartojasi, plinta, labai niežti, trukdo miegui ar darbui, pažeidžia veidą, vokus, lytinių organų sritį, plaštakas arba jei neaišku, kas jį sukėlė. Dermatologo konsultacija ypač naudinga tada, kai įtariama alergija kosmetikai, metalams, darbo medžiagoms ar vaistams ant odos - gali prireikti lopo mėginių.

Skubiau kreipkitės, jei oda tampa labai skausminga, karšta, greitai didėja patinimas, atsiranda pūlių, raudonų dryžių, karščiavimas ar bendras silpnumas - tai gali rodyti infekciją. Neatidėliotina pagalba reikalinga, jei po kontakto su medžiaga atsiranda dusulys, veido ar lūpų tinimas, stiprus galvos svaigimas, išplitusi dilgėlinė, nes tai gali būti sunki alerginė reakcija.

Jei Kontaktinis dermatitas susijęs su darbu, nereikėtų laukti, kol oda ims skilinėti ir kraujuoti. Kuo anksčiau pradedama apsauga ir gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti lėtinės ligos formos.