Keratokonusas
Keratokonusas - tai akies ragenos liga, kai ragena palaipsniui plonėja ir pradeda išsipūsti į priekį, įgydama kūgio formą. Ši būklė dažniausiai išsivysto paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje ir gali lemti laipsnišką regėjimo pablogėjimą. Laiku diagnozavus ir tinkamai gydant, daugeliu atvejų galima sustabdyti ligos progresavimą ir išsaugoti gerą regėjimą.
Keratokonusas yra progresuojanti akies ragenos liga, kurios metu ragena - skaidri priekinė akies dalis - praranda savo įprastą sferinę formą ir pradeda plonėti bei iškrypti į išorę. Dėl to susidaro kūgio formos ragena, kuri iškreipia šviesos spindulius, patenkančius į akį, ir sukelia neryškų, iškraipytą vaizdą. Liga dažniausiai pažeidžia abi akis, tačiau viena akis gali būti paveikta stipriau. Keratokonusas nėra užkrečiamas ir nesukelia visiško aklumo, tačiau negydomas gali labai pabloginti gyvenimo kokybę.
- Palaipsnis regėjimo aštrumo mažėjimas, ypač giedromis dienomis
- Dažnas akinių recepto keitimas, nes regėjimas nuolat blogėja
- Padidėjęs jautrumas šviesai ir akinimas
- Regėjimo pablogėjimas naktį, pavyzdžiui, sunkumas vairuojant
- Stiprus neryškumas ir iškraipymas, nepataisomas akiniais
- Regėjimo pablogėjimas net ir su kietaisiais kontaktiniais lęšiais
- Dvigubėjimas arba šešėlių matymas viena akimi
- Dažnos akių ašaros, deginimas ar dirginimas
Tiksli keratokonuso priežastis nėra žinoma, tačiau mokslininkai ją sieja su kelių veiksnių deriniu. Dažnai liga pasireiškia šeimose, todėl genetinis polinkis laikomas vienu iš svarbiausių rizikos veiksnių. Liga taip pat siejama su tam tikrais sutrikimais, pavyzdžiui, Dauno sindromu, astma ar jungiamojo audinio ligomis. Be to, nuolatinis akių trynimas ar alerginės akių ligos gali pagreitinti ragenos pokyčius. Amžius taip pat turi reikšmės - dažniausiai keratokonusas diagnozuojamas paauglystėje ir iki 30 metų.
Diagnozei nustatyti gydytojas atliks išsamų akių tyrimą. Pirmiausia vertinamas regėjimo aštrumas naudojant specialias lenteles. Vėliau atliekama kompiuterinė ragenos topografija - tai pagrindinis metodas, leidžiantis tiksliai pamatyti ragenos formą, kreivumą ir plonėjimą. Taip pat gali būti taikoma keratometrija (ragenos kreivumo matavimas) ir optinė koherentinė tomografija, skirta įvertinti ragenos storį. Nustačius keratokonusą, gydytojas gali rekomenduoti reguliarius patikrinimus, kad stebėtų ligos progresavimą.
Gydymo tikslas - sustabdyti ligos progresavimą ir pagerinti regėjimą. Pradinėse stadijose simptomai koreguojami akiniais. Ligai progresuojant, pereinama prie kietųjų dujoms laidžių kontaktinių lęšių, kurie suformuoja lygų ragenos paviršių. Kai kuriais atvejais taikoma kolageno skersinio sujungimo (CXL) procedūra, kurios metu ragena stiprinama specialiais lašais ir UV šviesa, kad būtų sustabdytas išsipūtimas. Pažengusiais atvejais gali prireikti ragenos transplantacijos, kai pažeista ragena pakeičiama sveika donorine. Chirurgija būna itin sėkminga, tačiau reikalauja ilgo atsigavimo laikotarpio.
Jei pastebite, kad jūsų regėjimas pastaruoju metu blogėja, ypač jei keitėte akinių receptą dažniau nei kasmet, būtina apsilankyti pas akių gydytoją. Taip pat reikėtų skubiai kreiptis, jei atsiranda staigus regėjimo pablogėjimas, aštrus skausmas akies srityje, paraudimas ar padidėjęs jautrumas šviesai. Laiku diagnozavus keratokonusą, galima išvengti sunkiausių pasekmių ir išlaikyti kokybišką regėjimą.
