Kepenų abscesas

Kepenų abscesas yra pūlių sankaupa kepenyse, dažniausiai atsirandanti dėl bakterinės, rečiau parazitinės ar grybelinės infekcijos. Tai rimta būklė: laiku nustačius ir pradėjus gydymą dažniausiai pasveikstama, tačiau uždelsus infekcija gali išplisti į kraują ar pilvo ertmę.

Kepenų abscesas susidaro tada, kai į kepenų audinį patenka infekcija ir organizmas ją „apriboja“ suformuodamas ertmę, pripildytą pūlių. Pūliai sudaryti iš bakterijų ar kitų sukėlėjų, žuvusių imuninių ląstelių ir pažeisto audinio. Tokia ertmė gali būti viena arba jų gali būti kelios, jos gali būti mažos arba užimti didelę kepenų dalį.

Kepenys yra labai gerai krauju aprūpinamas organas, todėl infekcija į jas gali patekti keliais keliais: per tulžies latakus, vartų veną iš žarnyno, krauju iš kitų infekcijos židinių arba tiesiogiai po traumos ar medicininės procedūros. Dėl to Kepenų abscesas dažnai susijęs ne tik su pačiomis kepenimis, bet ir su tulžies pūslės, tulžies latakų, žarnyno, kasos ar kraujo infekcijomis.

Dažniausias yra bakterinis Kepenų abscesas. Rečiau pasitaiko amebinis Kepenų abscesas, kuris labiau tikėtinas po kelionių į šalis, kuriose paplitusi žarnyno amebiazė. Grybelinis Kepenų abscesas dažniau nustatomas žmonėms, kurių imunitetas stipriai nusilpęs, pavyzdžiui, po chemoterapijos, transplantacijos ar ilgalaikio gydymo imunitetą slopinančiais vaistais.

Dažniausi požymiai
  • Karščiavimas, šaltkrėtis, prakaitavimas, ypač naktį.
  • Skausmas ar maudimas dešinėje pašonėje, kartais plintantis į dešinį petį ar nugarą.
  • Bendras silpnumas, nuovargis, sumažėjęs darbingumas.
  • Apetito stoka, pykinimas, kartais vėmimas.
  • Neplanuotas svorio kritimas, ypač jei liga užsitęsia.
Virškinimo ir kepenų veiklos požymiai
  • Pilvo pūtimas, nemalonus pilnumo jausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku.
  • Viduriavimas arba pakitę tuštinimosi įpročiai, ypač jei infekcija susijusi su žarnynu.
  • Odos ir akių baltymų pageltimas, tamsus šlapimas, pašviesėjusios išmatos, kai sutrinka tulžies nutekėjimas.
  • Padidėjusios ir skausmingos kepenys, kurias gydytojas gali apčiuopti apžiūros metu.
Sunkios eigos požymiai
  • Labai aukšta temperatūra, vangumas, sumišimas.
  • Padažnėjęs kvėpavimas, greitas pulsas, kraujospūdžio kritimas.
  • Stiprėjantis pilvo skausmas, pilvo sienos įtempimas.
  • Dusulys ar skausmas krūtinėje, jei uždegimas dirgina diafragmą ar plinta į krūtinės sritį.

Kepenų abscesas dažniausiai atsiranda dėl infekcijos, kuri į kepenis patenka iš kitos organizmo vietos. Viena dažniausių priežasčių yra tulžies takų infekcija, kai bakterijos kyla iš tulžies pūslės ar tulžies latakų. Tai gali nutikti sergant tulžies akmenlige, tulžies latakų susiaurėjimu, po tulžies takų procedūrų ar esant kasos ir tulžies latakų ligoms.

Kita svarbi priežastis - infekcijos plitimas iš pilvo organų per vartų veną. Taip gali nutikti sergant apendicitu, divertikulitu, uždegiminėmis žarnyno ligomis, žarnyno perforacija ar pilvo ertmės infekcijomis. Kartais bakterijos į kepenis atkeliauja krauju iš tolimesnių židinių, pavyzdžiui, esant širdies vožtuvų infekcijai ar ilgalaikei kraujo infekcijai.

Riziką didina cukrinis diabetas, vyresnis amžius, nusilpęs imunitetas, piktybinės ligos, kepenų ir tulžies takų ligos, neseniai atliktos pilvo organų operacijos ar invazinės procedūros. Kelionės į regionus, kur prastesnės sanitarinės sąlygos, didina amebinio Kepenų abscesas tikimybę, ypač jei buvo viduriavimas ar žarnyno infekcijos požymių.

Gydytojas pirmiausia įvertina simptomus, ligos pradžią, buvusias tulžies pūslės ar žarnyno ligas, keliones, vartotus vaistus ir imunitetą silpninančias būkles. Apžiūros metu gali būti nustatomas skausmingumas dešinėje pašonėje, padidėjusios kepenys, karščiavimas, pageltimas ar bendros infekcijos požymiai.

Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas, prokalcitoninas, kepenų fermentai, bilirubinas, krešėjimo rodikliai, inkstų funkcijos tyrimai. Labai svarbios kraujo pasėlio analizės, nes jos padeda nustatyti bakterijas ir parinkti tinkamus antibiotikus.

Pagrindiniai vaizdiniai tyrimai yra pilvo echoskopija ir kompiuterinė tomografija. Echoskopija dažnai pasirenkama pirmiausia, nes yra greita ir neinvazinė. Kompiuterinė tomografija tiksliau parodo absceso dydį, vietą, skaičių ir galimas komplikacijas. Kai kuriais atvejais atliekama magnetinio rezonanso tomografija, ypač jei reikia detaliau įvertinti tulžies latakus ar atskirti abscesą nuo naviko.

Jei planuojamas drenavimas, iš absceso gali būti paimamas pūlių mėginys mikrobiologiniam tyrimui. Tai padeda nustatyti sukėlėją ir jo jautrumą vaistams. Įtariant amebinę kilmę, gali būti atliekami specifiniai kraujo serologiniai tyrimai ir išmatų tyrimai.

Kepenų abscesas paprastai gydomas ligoninėje, nes reikia stebėti infekcijos eigą, skirti vaistus į veną ir įvertinti, ar būtina pašalinti pūlius. Gydymo pagrindas yra antibiotikai, parenkami pagal tikėtinus sukėlėjus, o vėliau koreguojami pagal pasėlių atsakymus. Pradžioje dažnai skiriamas plataus veikimo gydymas, veikiantis žarnyno bakterijas ir anaerobus. Antibiotikų kursas gali trukti kelias savaites; dalį gydymo galima tęsti tabletėmis, jei būklė gerėja.

Didesni, skausmingi ar blogai į vaistus reaguojantys abscesai dažnai drenuojami. Dažniausiai tai atliekama per odą, kontroliuojant echoskopu ar kompiuterine tomografija: į pūlinį įvedama adata arba plonas kateteris, per kurį išteka pūliai. Tai ne tik pagerina savijautą ir sumažina infekcijos krūvį, bet ir leidžia paimti mėginį tyrimams.

Chirurginis gydymas reikalingas rečiau, pavyzdžiui, kai abscesas plyšta, yra daugybiniai sunkiai pasiekiami židiniai, kartu yra pilvo organo perforacija ar nepavyksta gydyti mažiau invaziniais būdais. Jei priežastis yra tulžies takų užsikimšimas, gali prireikti endoskopinės procedūros tulžies nutekėjimui atkurti.

Gydymo metu svarbu pakankamai vartoti skysčių, koreguoti cukraus kiekį kraujyje, gydyti pagrindinę infekcijos priežastį ir vengti alkoholio. Pasveikus dažnai atliekami kontroliniai kraujo ir vaizdiniai tyrimai, kad būtų įsitikinta, jog Kepenų abscesas mažėja arba visiškai išnyko.

Į gydytoją reikėtų kreiptis nedelsiant, jei kelias dienas laikosi karščiavimas ir kartu skauda dešinę pašonę, pykina, dingsta apetitas ar atsiranda ryškus silpnumas. Ypač svarbu nedelsti, jei sergate cukriniu diabetu, turite tulžies akmenų, neseniai buvo pilvo operacija, endoskopinė tulžies takų procedūra ar gydymas, silpninantis imunitetą.

Skubi medicinos pagalba būtina, jei atsiranda sumišimas, alpimas, dusulys, labai stiprus pilvo skausmas, pagelsta oda ar akių baltymai, krenta kraujospūdis, pulsas tampa labai dažnas arba karščiavimą lydi stiprus šaltkrėtis. Tai gali rodyti sepsį, absceso plyšimą ar kitą pavojingą komplikaciją.

Kepenų abscesas nėra būklė, kurią saugu gydyti vien namuose. Ankstyva diagnostika, tinkami antibiotikai ir prireikus drenavimas gerokai sumažina komplikacijų riziką ir padeda greičiau grįžti į įprastą gyvenimą.

Susiję tyrimai su Kepenų abscesas

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).