Iritacinis kontaktinis dermatitas
Iritacinis kontaktinis dermatitas yra odos uždegimas, atsirandantis tada, kai oda tiesiogiai pažeidžiama dirginančių medžiagų, vandens, trinties ar kitų aplinkos veiksnių. Tai nėra alergija - oda reaguoja todėl, kad jos apsauginis barjeras susilpnėja arba yra mechaniškai bei chemiškai pažeidžiamas. Laiku atpažinus priežastį ir atkūrus odos barjerą, dauguma atvejų sėkmingai suvaldomi.
Iritacinis kontaktinis dermatitas - tai neužkrečiamas odos uždegimas, kurį sukelia tiesioginis dirginančios medžiagos ar fizinio veiksnio poveikis odai. Skirtingai nei alerginis kontaktinis dermatitas, čia nereikia specifinės imuninės alerginės reakcijos: pakanka, kad medžiaga ar veiksnys pažeistų paviršinį odos sluoksnį.
Sveika oda turi apsauginį barjerą - raginį sluoksnį, lipidus ir natūralius drėkinamuosius veiksnius. Šis barjeras saugo nuo vandens netekimo, mikroorganizmų ir cheminių medžiagų. Kai oda dažnai plaunama, ilgai mirksta vandenyje, liečiasi su valikliais, tirpikliais, cementu, rūgštimis, šarmais, dezinfekantais ar patiria nuolatinę trintį, barjeras pradeda irti. Tuomet vanduo greičiau išgaruoja, oda sausėja, skilinėja, tampa jautresnė, parausta ir pradeda niežėti ar deginti.
Dažniausiai pažeidžiamos plaštakos, ypač pirštai, tarpupirščiai, delnai ir plaštakų nugariniai paviršiai. Taip yra todėl, kad rankos kasdien susiduria su vandeniu, muilu, valymo priemonėmis, pirštinėmis, dezinfekantais ir darbo medžiagomis. Iritacinis kontaktinis dermatitas taip pat gali atsirasti ant veido, aplink lūpas, pažastyse, kirkšnyse, po sauskelnėmis, ant pėdų ar kitose vietose, kur oda nuolat drėksta, trinasi arba kontaktuoja su dirgikliais.
Liga gali būti ūminė, kai simptomai atsiranda po stipraus vienkartinio poveikio, pavyzdžiui, cheminės medžiagos. Ji gali būti ir lėtinė - tuomet odą ilgą laiką veikia silpnesni, bet pasikartojantys dirgikliai, pavyzdžiui, dažnas rankų plovimas, dezinfekantai ar darbas drėgnoje aplinkoje.
- Odos sausumas, tempimo jausmas ir šiurkštumas.
- Paraudimas toje vietoje, kuri kontaktavo su dirgikliu.
- Deginimas, perštėjimas ar dilgčiojimas, dažnai ryškesnis nei niežėjimas.
- Nedidelis pleiskanojimas, ypač ant plaštakų ar pirštų.
- Jautrumas vandeniui, muilui, dezinfekantams ar kosmetikai.
- Odos patinimas ir intensyvesnis paraudimas.
- Įtrūkimai, skausmingos žaizdelės, ypač ties pirštų galiukais ar sąnariais.
- Pūslelės ar šlapiavimas po stipraus dirginimo.
- Storas, sukietėjęs, pleiskanojantis odos paviršius, kai uždegimas tęsiasi ilgai.
- Skausmas atliekant kasdienius veiksmus - plaunant rankas, liečiant daiktus, dirbant.
- Nuolat pasikartojantis odos sausumas ir skilinėjimas.
- Odos sustorėjimas ir paryškėjęs odos piešinys.
- Simptomų paūmėjimas darbo dienomis ar po kontakto su konkrečiomis medžiagomis.
- Pagerėjimas atostogų metu arba vengiant įtariamo dirgiklio.
- Padidėjusi antrinės infekcijos rizika, jei oda ilgai pažeista ir įtrūkusi.
Pagrindinė priežastis - odos barjero pažeidimas. Tai gali įvykti po vieno stipraus kontakto su agresyvia medžiaga arba dėl pasikartojančio, kasdienio, iš pirmo žvilgsnio nedidelio dirginimo.
Dažni dirgikliai yra muilai, indų plovikliai, skalbikliai, dezinfekantai, valikliai, tirpikliai, rūgštys, šarmai, cementas, dažai, alyvos, degalai, kosmetikos priemonės, kvapai, seilės, šlapimas, išmatos, prakaitas ir net pats vanduo, jei oda jame būna per dažnai ar per ilgai. Mechaniniai veiksniai taip pat svarbūs: trintis, spaudimas, šiurkščios medžiagos, dažnas pirštinių dėvėjimas, kai rankos prakaituoja ir oda maceruojasi.
Didesnę riziką turi žmonės, dirbantys „šlapio darbo“ sąlygomis: sveikatos priežiūros darbuotojai, kirpėjai, valytojai, virėjai, indų plovėjai, maisto pramonės darbuotojai, mechanikai, statybininkai, laboratorijų darbuotojai ir slaugytojai. Dažnas rankų plovimas ir dezinfekcija ypač didina plaštakų dermatito tikimybę.
Svarbūs ir individualūs veiksniai. Žmonėms, turintiems atopinį dermatitą ar labai sausą, jautrią odą, apsauginis barjeras dažnai būna silpnesnis, todėl Iritacinis kontaktinis dermatitas išsivysto lengviau. Riziką didina šaltas ir sausas oras, žema oro drėgmė, karštis, prakaitavimas, netinkamos odos priežiūros priemonės, amžius, hormoniniai pokyčiai ir anksčiau buvę odos pažeidimai.
Svarbu suprasti: Iritacinis kontaktinis dermatitas nėra užkrečiamas. Juo negalima „užkrėsti“ kito žmogaus prisilietus ar naudojantis tais pačiais daiktais. Tačiau pažeista oda gali tapti vartais bakterinei ar grybelinei infekcijai, todėl įtrūkimų ir šlapiavimo nereikėtų ignoruoti.
Dažniausiai diagnozė nustatoma remiantis pokalbiu su gydytoju ir odos apžiūra. Gydytojas klausia, kada prasidėjo simptomai, kokiose vietose jie atsirado, kokias darbo ar buities medžiagas naudojate, kaip dažnai plaunate rankas, ar dėvite pirštines, ar simptomai gerėja savaitgaliais ar atostogų metu.
Apžiūros metu vertinama pažeidimų vieta, forma, odos sausumas, paraudimas, įtrūkimai, pūslelės, šlapiavimas, pleiskanojimas ir infekcijos požymiai. Labai svarbi pažeidimų lokalizacija: pavyzdžiui, plaštakų dermatitas dažnai susijęs su vandeniu, plovikliais ar darbo aplinka, o dermatitas po sauskelnėmis - su drėgme, šlapimu, išmatomis ir trintimi.
Kartais reikia atmesti kitas ligas. Iritacinis kontaktinis dermatitas gali būti panašus į alerginį kontaktinį dermatitą, atopinį dermatitą, psoriazę, grybelinę infekciją, niežus ar bakterinį odos uždegimą. Jei įtariama alergija, gali būti atliekami odos lopo mėginiai. Jie padeda nustatyti, ar simptomus sukelia alergenas, pavyzdžiui, nikelis, kvapai, konservantai, guma ar kosmetikos sudedamosios dalys. Lopo mėginiai nepatvirtina dirginimo kaip tokio, bet padeda atskirti alerginį ir iritacinį procesą.
Jei yra šlapiavimas, pūliavimas, gelsvos šašelio sankaupos ar stiprus skausmas, gali būti paimamas pasėlis dėl bakterinės infekcijos. Įtariant grybelį, atliekamas odos nuograndų mikroskopinis tyrimas ar pasėlis. Kraujo tyrimai, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija ar kiti vaizdiniai tyrimai Iritacinis kontaktinis dermatitas diagnostikai paprastai nereikalingi. Odos biopsija atliekama retai - dažniausiai tada, kai eiga neįprasta arba gydymas neveiksmingas.
Svarbiausias gydymo žingsnis - sumažinti arba nutraukti kontaktą su dirgikliu. Net ir geriausi vaistai veiks trumpai, jei oda kasdien bus toliau dirginama. Gydytojas gali padėti nustatyti, kurie veiksniai svarbiausi: vanduo, plovikliai, dezinfekantai, darbo medžiagos, pirštinės, trintis ar kosmetika.
Odos barjero atkūrimas yra gydymo pagrindas. Rekomenduojama kelis kartus per dieną naudoti bekvapius, paprastos sudėties emolientus - riebius kremus, tepalus ar balzamus. Juos verta tepti po kiekvieno rankų plovimo ir prieš miegą. Kuo oda sausesnė ir labiau skilinėja, tuo riebesnė priemonė paprastai tinka geriau. Reikėtų vengti kvapių losjonų, alkoholio turinčių priemonių ir „natūralių“ produktų su eteriniais aliejais, nes jie gali papildomai dirginti.
Paūmėjimo metu gydytojas gali skirti vietinių kortikosteroidų. Jie mažina uždegimą, paraudimą, niežėjimą ir skausmą. Vaisto stiprumas parenkamas pagal pažeidimo vietą ir sunkumą: plaštakoms kartais reikia stipresnių preparatų, o veidui, pažastims ar kirkšnims - švelnesnių ir trumpesnio kurso. Kai kuriais atvejais, ypač jautriose vietose, gali būti skiriami kalcineurino inhibitoriai, tokie kaip takrolimuzas ar pimekrolimuzas.
Jei oda šlapiuoja, gali padėti trumpalaikiai drėgni kompresai pagal gydytojo nurodymus. Esant skausmingiems įtrūkimams, svarbu juos saugoti nuo vandens ir dirgiklių, tepti barjerinėmis priemonėmis. Jei prisideda bakterinė infekcija, gali prireikti vietinių ar geriamųjų antibiotikų. Savarankiškai vartoti antibiotikų nereikėtų.
Kasdienybėje padeda paprastos, bet nuoseklios priemonės: plauti rankas drungnu vandeniu, naudoti švelnų prausiklį be kvapiklių, kruopščiai nusausinti odą, mūvėti apsaugines pirštines dirbant su vandeniu ar chemikalais. Po neperšlampamomis pirštinėmis ilgesniam darbui galima mūvėti medvilnines pirštines, kad sumažėtų prakaitavimas. Pirštines svarbu keisti, jei jos sudrėksta viduje.
Jei Iritacinis kontaktinis dermatitas susijęs su darbu, gali prireikti darbo sąlygų pakeitimų: kitų priemonių, geresnės apsaugos, trumpesnio kontakto su vandeniu ar dirgikliais, odos priežiūros plano darbo vietoje. Lėtiniais atvejais gydymas užtrunka, todėl svarbiausia - kantrybė ir nuoseklumas.
Į gydytoją verta kreiptis, jei odos paraudimas, sausumas ar įtrūkimai nepraeina per 1-2 savaites, nepaisant dirgiklių vengimo ir emolientų naudojimo. Konsultacija taip pat reikalinga, jei dermatitas kartojasi, trukdo dirbti, miegoti ar atlikti kasdienius veiksmus.
Skubiau kreipkitės, jei atsiranda stiprus skausmas, greitai plintantis paraudimas, karšta patinusi oda, pūliai, gelsvos šašų sankaupos, raudonos juostos nuo pažeistos vietos, karščiavimas ar bendras silpnumas. Tai gali rodyti infekciją, kuriai reikia gydymo.
Nedelskite, jei oda buvo paveikta stiprios cheminės medžiagos, rūgšties, šarmo ar tirpiklio, ypač jei atsirado pūslių, nudegimo požymių ar stiprus deginimas. Tokiu atveju pažeistą vietą reikia nedelsiant gausiai plauti tekančiu vandeniu ir kreiptis medicininės pagalbos.
Vaikams, kūdikiams, nėščiosioms, žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, turintiems imuninės sistemos nusilpimą ar lėtinių žaizdų, dėl odos pažeidimų geriau pasitarti anksčiau. Tinkamai prižiūrint odą ir pašalinus dirgiklius, Iritacinis kontaktinis dermatitas dažniausiai yra kontroliuojamas, o oda gali palaipsniui atsigauti.
