Hepatitas A
Hepatitas A yra virusinė kepenų infekcija, dažniausiai plintanti per užterštą maistą, vandenį ar nešvarias rankas. Nors ši liga paprastai nepereina į lėtinę formą, ūminiu laikotarpiu ji gali smarkiai sutrikdyti savijautą, sukelti geltą ir retais atvejais būti pavojinga žmonėms, kurių kepenys jau pažeistos. Gera žinia ta, kad Hepatitas A yra išvengiamas skiepais, o dauguma žmonių visiškai pasveiksta.
Hepatitas A yra ūminis kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito A virusas, dažnai žymimas HAV santrumpa. Virusas patenka į organizmą per burną, nukeliauja į žarnyną, o vėliau krauju pasiekia kepenis. Kepenyse jis dauginasi ir sukelia imuninę reakciją - būtent organizmo kova su virusu lemia kepenų ląstelių dirginimą, uždegimą ir laikiną kepenų funkcijos sutrikimą.
Kepenys atlieka daug svarbių darbų: padeda virškinti riebalus gamindamos tulžį, neutralizuoja toksinus, dalyvauja kraujo krešėjime, kaupia energijos atsargas ir apdoroja vaistus. Kai išsivysto Hepatitas A, šios funkcijos gali laikinai susilpnėti. Dėl to žmogus jaučia nuovargį, pykinimą, gali patamsėti šlapimas, pašviesėti išmatos, pagelsti oda ir akių baltymai.
Svarbu žinoti, kad Hepatitas A, kitaip nei kai kurie kiti virusiniai hepatitai, paprastai nesukelia lėtinės infekcijos. Tai reiškia, kad virusas nelieka organizme visam gyvenimui. Persirgus dažniausiai susidaro ilgalaikis, neretai visą gyvenimą trunkantis imunitetas. Vis dėlto ūminė liga gali trukti kelias savaites ar net kelis mėnesius, o vyresniems žmonėms ir sergantiems lėtinėmis kepenų ligomis eiga gali būti sunkesnė.
- Bendras silpnumas, nuovargis, vangumas, sumažėjęs darbingumas.
- Apetito stoka, pykinimas, kartais vėmimas.
- Maudžiantis ar spaudžiantis skausmas dešinėje pašonėje, kur yra kepenys.
- Nedidelis karščiavimas, šaltkrėtis, raumenų ar sąnarių skausmai.
- Pilvo pūtimas, nemalonus sunkumo jausmas po valgio.
- Kartais - viduriavimas, ypač vaikams.
- Pageltusi oda ir akių baltymai.
- Tamsus, alaus ar stiprios arbatos spalvos šlapimas.
- Šviesios, pilkšvos ar molio spalvos išmatos.
- Niežtinti oda, susijusi su tulžies apykaitos sutrikimu.
- Ryškesnis nuovargis, apetito praradimas, nepakantumas riebiam maistui.
- Padidėjusios ar jautrios kepenys, kartais pastebimas pilvo diskomfortas.
- Maži vaikai dažnai serga lengvai arba visai be aiškių simptomų, tačiau gali platinti virusą aplinkiniams.
- Suaugusiesiems simptomai paprastai būna ryškesni ir trunka ilgiau.
- Vyresnio amžiaus žmonėms bei sergantiems lėtinėmis kepenų ligomis didesnė sunkios eigos rizika.
- Kai kuriems pacientams simptomai trumpam pagerėja, o po kelių savaičių vėl atsinaujina - tai vadinama užsitęsusia arba banguojančia eiga.
Hepatitas A sukeliamas hepatito A viruso. Pagrindinis plitimo kelias yra fekalinis-oralinis: virusas išsiskiria su užsikrėtusio žmogaus išmatomis ir gali patekti į kito žmogaus burną per nešvarias rankas, užterštą maistą, vandenį ar paviršius. Virusas yra gana atsparus aplinkoje, todėl protrūkiai gali kilti ten, kur prastos higienos sąlygos arba nepakankama maisto sauga.
Dažniausi užsikrėtimo šaltiniai:
- neplautos rankos po tualeto ar prieš ruošiant maistą;
- užterštas geriamasis vanduo;
- nepakankamai termiškai apdorotos jūros gėrybės, ypač moliuskai;
- neplauti vaisiai, daržovės, uogos;
- artimas kontaktas su sergančiu žmogumi šeimoje, vaikų kolektyve ar globos įstaigoje;
- kelionės į regionus, kur Hepatitas A paplitęs dažniau;
- lytiniai santykiai, kurių metu galimas kontaktas su išmatomis, ypač oralinis-analinis kontaktas;
- gyvenimas ar darbas vietose, kur sunkiau užtikrinti higieną.
Riziką didina neskiepytumas, kelionės į didesnio sergamumo šalis, darbas su maistu, vaikų priežiūra, gyvenimas kolektyvuose, artimas kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu. Taip pat svarbu pabrėžti, kad žmogus gali platinti virusą dar prieš pasirodant geltai ar kitiems aiškiems požymiams, todėl vien tik pagal išvaizdą ar savijautą infekcijos atpažinti neįmanoma.
Gydytojas pirmiausia įvertina nusiskundimus, apžiūri odą ir akių baltymus, apčiuopia pilvą, paklausia apie keliones, maistą, kontaktus su sergančiais asmenimis, darbą, skiepijimą ir gretutines ligas. Vien simptomų diagnozei nepakanka, nes panašiai gali pasireikšti kiti virusiniai hepatitai, tulžies takų ligos, vaistų sukeltas kepenų pažeidimas ar kitos infekcijos.
Svarbiausias tyrimas yra kraujo tyrimas dėl hepatito A antikūnų. Ūminę infekciją patvirtina anti-HAV IgM antikūnai. Anti-HAV IgG antikūnai rodo buvusį kontaktą su virusu arba imunitetą po skiepo. Šie tyrimai padeda atskirti šviežią infekciją nuo persirgtos ligos ar vakcinacijos suformuotos apsaugos.
Kepenų būklei įvertinti atliekami biocheminiai kraujo tyrimai. Dažnai nustatomas padidėjęs alaninaminotransferazės ir aspartataminotransferazės aktyvumas, taip pat gali didėti bilirubinas, šarminė fosfatazė, gama gliutamiltransferazė. Gydytojas gali paskirti kraujo krešėjimo rodiklį INR, albumino tyrimą, bendrą kraujo tyrimą, elektrolitus, gliukozę, inkstų funkcijos rodiklius. Šie duomenys padeda suprasti, ar kepenys tik uždegiminės, ar jų funkcija sutrikusi pavojingiau.
Kai reikia atmesti kitas priežastis, gali būti tiriami hepatito B, hepatito C ar kitų infekcijų žymenys. Pilvo organų ultragarsinis tyrimas atliekamas, jei yra stiprus skausmas, užsitęsusi gelta, įtariama tulžies latakų obstrukcija, akmenligė ar kita pilvo organų liga. Kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija paprastai nėra pirmo pasirinkimo tyrimai, bet gali būti reikalingi neaiškiais ar sudėtingais atvejais.
Specifinio vaisto, kuris tiesiogiai sunaikintų hepatito A virusą, dažniausiai nereikia. Gydymo tikslas - padėti organizmui saugiai įveikti infekciją, apsaugoti kepenis ir laiku pastebėti komplikacijas. Dauguma žmonių gydomi namuose, reguliariai stebint savijautą ir kraujo tyrimus pagal gydytojo rekomendacijas.
Pagrindinės priemonės:
- poilsis pagal savijautą, vengiant per didelio fizinio krūvio;
- pakankamas skysčių vartojimas, ypač jei pykina, vemiama ar karščiuojama;
- lengvai virškinamas maistas mažesnėmis porcijomis;
- alkoholio atsisakymas iki visiško pasveikimo ir kepenų rodiklių normalizavimosi;
- atsargus vaistų vartojimas, nes daugelį jų apdoroja kepenys;
- pykinimą, niežulį ar kitus simptomus mažinantys vaistai, jei juos paskiria gydytojas.
Ypač svarbu nevartoti alkoholio ir savarankiškai nepadauginti vaistų nuo skausmo ar karščiavimo. Paracetamolis, kai vartojamas netinkamomis dozėmis arba kartu su alkoholiu, gali papildomai pažeisti kepenis. Jei reikia malšinti skausmą ar temperatūrą, saugiausią pasirinkimą ir dozę geriausia aptarti su gydytoju.
Į ligoninę gali prireikti gultis, jei žmogus negali gerti skysčių, nuolat vemia, yra dehidratacijos požymių, labai padidėja kraujo krešėjimo rodikliai, atsiranda mieguistumas, sumišimas ar kiti kepenų nepakankamumo požymiai. Retais atvejais Hepatitas A gali sukelti žaibinį kepenų nepakankamumą, todėl sunkios eigos simptomai visada vertinami rimtai.
Profilaktikai labai veiksmingi skiepai. Vakcina nuo hepatito A rekomenduojama keliautojams į didesnio sergamumo regionus, žmonėms, sergantiems lėtinėmis kepenų ligomis, kai kurioms profesinėms ar rizikos grupėms, taip pat visiems, norintiems patikimos apsaugos. Po artimo kontakto su sergančiu žmogumi gydytojas gali rekomenduoti vakciną arba imunoglobuliną - tai veiksmingiausia, kai skiriama kuo greičiau, dažniausiai per pirmąsias dvi savaites.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsirado gelta, patamsėjo šlapimas, pašviesėjo išmatos, kelias dienas tęsiasi pykinimas, ryškus silpnumas, karščiavimas ar skausmas dešinėje pašonėje. Taip pat būtina pasitarti, jei sužinojote, kad artimai bendravote su žmogumi, kuriam patvirtintas Hepatitas A - gali būti reikalinga skubi profilaktika.
Skubios medicinos pagalbos reikia, jei pasireiškia bent vienas iš šių požymių:
- sumišimas, neįprastas mieguistumas, dezorientacija;
- kraujavimas iš nosies, dantenų, kraujosruvos be aiškios priežasties;
- nuolatinis vėmimas, negalėjimas gerti skysčių;
- stiprus pilvo skausmas ar didėjantis pilvo pūtimas;
- labai ryški gelta, blogėjanti bendra būklė;
- juodos išmatos, vėmimas krauju;
- mažai šlapimo, stiprus troškulys, galvos svaigimas;
- nėštumas, lėtinė kepenų liga, imunosupresija ar kitos sunkios gretutinės ligos.
Kol liga patvirtinama ar kol gydytojas leidžia grįžti į įprastą režimą, svarbu itin kruopščiai plauti rankas, nesiruošti maisto kitiems, naudoti atskirą rankšluostį ir laikytis higienos namuose. Tai padeda apsaugoti šeimos narius, kolegas ir kitus artimus žmones.
