Gimdos kaklelio polipas
Gimdos kaklelio polipas - tai gerybinis darinys, išaugantis iš gimdos kaklelio gleivinės. Nors dažniausiai jis nėra pavojingas, gali sukelti kraujavimą ar diskomfortą, todėl svarbu jį laiku diagnozuoti ir gydyti.
Gimdos kaklelio polipas - tai mažas, minkštas, dažniausiai gerybinis auglys, išaugantis iš gimdos kaklelio kanalo gleivinės. Polipai gali būti pavieniai arba keli, jų dydis svyruoja nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Jie gali būti koteliu pritvirtinti prie gleivinės arba tiesiog išaugę ant plataus pagrindo. Nors dauguma polipų yra gerybiniai, kai kurie gali turėti ikivėžinių pakitimų, todėl svarbu juos patikrinti histologiškai. Polipai dažniausiai pasireiškia vaisingo amžiaus moterims, tačiau gali atsirasti ir po menopauzės.
- Nereguliarus kraujavimas iš makšties (tarp mėnesinių ar po lytinių santykių)
- Gausios mėnesinės
- Kraujavimas po menopauzės
- Išskyros iš makšties (kartais pūlingos arba su kraujo priemaiša)
- Diskomfortas ar skausmas apatinėje pilvo dalyje
- Skausmas lytinių santykių metu
- Ilgesnės arba dažnesnės mėnesinės
Tiksli gimdos kaklelio polipų atsiradimo priežastis nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad svarbų vaidmenį vaidina hormoniniai pokyčiai, ypač padidėjęs estrogeno lygis. Kita rizika - lėtinis gimdos kaklelio uždegimas ar infekcijos. Dažniau polipai pasireiškia moterims nuo 40 iki 50 metų, taip pat toms, kurios vartoja tamoksifeną (krūties vėžio gydymui) ar turi aukštą kraujospūdį. Nors polipai gali atsirasti bet kuriame amžiuje, rizika didėja su amžiumi.
Diagnozė dažniausiai nustatoma ginekologinės apžiūros metu. Gydytojas gali pamatyti polipą naudodamas ginekologinį veidrodėlį arba kolposkopą. Jei polipas yra giliau gimdos kaklelio kanale, gali prireikti ultragarso tyrimo arba histeroskopijos - procedūros, kai specialia kamera apžiūrimas gimdos kaklelio kanalas. Pašalintas polipas visada siunčiamas histologiniam tyrimui, kad būtų patvirtinta, jog jis gerybinis.
Gydymas priklauso nuo polipo dydžio, simptomų ir histologinio tyrimo rezultatų. Maži besimptomiai polipai gali būti paliekami stebėti, tačiau simptominiai ar didesni polipai paprastai šalinami. Šalinimas atliekamas ginekologinėje ambulatorijoje: polipas nukerpamas specialiomis replėmis arba naudojama kilpinė elektrochirurginė procedūra (LEEP). Kai kurioms moterims gali prireikti histeroskopijos. Po pašalinimo histologinis tyrimas yra privalomas. Retai, jei nustatomi ikivėžiniai pakitimai, gali prireikti papildomo gydymo.
Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei pastebite kraujavimą po lytinių santykių, tarp mėnesinių ar po menopauzės. Taip pat, jei jaučiate diskomfortą ar skausmą dubens srityje, ar atsiranda neįprastų išskyrų. Nors dauguma polipų yra gerybiniai, simptomai gali rodyti ir kitas, rimtesnes ligas, todėl geriau pasitikrinti laiku. Moterims po menopauzės bet koks kraujavimas turėtų būti vertinamas nedelsiant.