Eozinofilija
Eozinofilija - tai būklė, kai kraujyje nustatomas padidėjęs eozinofilų kiekis. Eozinofilai yra baltųjų kraujo ląstelių rūšis, padedanti organizmui kovoti su parazitais ir dalyvaujanti alerginėse reakcijose. Paprastai ši būklė nėra savarankiška liga, o signalas apie kitą organizmo sutrikimą - nuo lengvos alergijos iki rimtesnių sisteminių ligų.
Eozinofilija apibrėžiama kaip eozinofilų skaičiaus kraujyje padidėjimas virš normos (paprastai >0,5 × 10^9/l). Eozinofilai yra ląstelės, kurios kaupiasi audiniuose, ypač tuose, kurie liečiasi su aplinka - odoje, kvėpavimo takuose ir žarnyne. Kai jų per daug, jie gali sukelti uždegimą ir pažeisti organus. Ši būklė gali būti laikina arba lėtinė, priklausomai nuo priežasties. Neretai eozinofilija nustatoma atsitiktinai, atliekant įprastinį kraujo tyrimą.
- Bendras silpnumas ir nuovargis
- Karščiavimas be aiškios priežasties
- Odos bėrimai ar niežulys
- Kosulys, dusulys ar švokštimas
- Pilvo skausmas, viduriavimas ar pykinimas
- Paraudusios, niežtinčios dėmės ant odos (alerginis dermatitas)
- Sunkumas kvėpuoti, ypač naktį (astma)
- Raumenų ir sąnarių skausmai (sisteminės ligos)
- Nepraeinanti sloga ar čiaudulys (alerginis rinitas)
Dažniausios eozinofilijos priežastys yra alerginės reakcijos - į maistą, vaistus, žiedadulkes ar gyvūnų pleiskanas. Kita dažna priežastis - parazitinės infekcijos, ypač helmintozės (pvz., kirmėlės). Retesnės priežastys apima autoimunines ligas, tam tikras vėžio formas (pvz., eozinofilinė leukemija) ar vaistų sukeltas reakcijas. Rizikos veiksniai: lėtinės alerginės ligos (astma, egzema), gyvenimas ar keliavimas į parazitinių infekcijų paplitimo regionus, kai kurie genetiniai sindromai.
Pagrindinis diagnostikos metodas - pilnas kraujo tyrimas su leukocitų formule. Jei eozinofilai yra padidėję, gydytojas gali skirti papildomų tyrimų: alerginių žymenų (IgE), išmatų tyrimą dėl parazitų, vaizdinius tyrimus (KT, MRT) ar net audinių biopsiją, jei įtariamas konkretus organo pažeidimas. Svarbu nustatyti priežastį, nes eozinofilija gali būti laikina arba susijusi su sistemine liga.
Gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Alerginių reakcijų atveju skiriami antihistamininiai vaistai, gliukokortikoidai (pvz., prednizolonas) arba specifinis imunoterapijos kursas. Parazitinių infekcijų atveju vartojami antiparazitiniai vaistai. Jei eozinofilija yra sunkios formos arba pažeidžia vidaus organus (širdį, plaučius, nervų sistemą), gali prireikti sisteminio gydymo imunosupresantais. Lėtinės eozinofilijos atveju stebima kraujo rodiklių dinamika ir organų būklė.
Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei pastebite nuolatinį nuovargį, nepraeinantį kosulį, odos bėrimus, karščiavimą be aiškios priežasties arba jei kraujo tyrime nustatytas padidėjęs eozinofilų kiekis. Skubios pagalbos reikia, jei pasireiškia stiprus dusulys, krūtinės skausmas, sumišimas ar greitai plintantis bėrimas kartu su karščiavimu - tai gali rodyti gyvybei pavojingą būklę, pavyzdžiui, eozinofilinį miokarditą ar anafilaksiją.
