Diabetinė retinopatija
Diabetinė retinopatija - tai cukrinio diabeto sukeliamas tinklainės kraujagyslių pažeidimas, galintis palaipsniui silpninti regėjimą. Liga dažnai ilgą laiką nesukelia jokių aiškių simptomų, todėl reguliarūs akių patikrinimai yra vienas svarbiausių būdų išsaugoti regėjimą. Laiku nustatyta diabetinė retinopatija gali būti veiksmingai pristabdoma gydant diabetą, kraujospūdį ir prireikus taikant akių gydymo procedūras.
Diabetinė retinopatija yra cukrinio diabeto komplikacija, pažeidžianti akies tinklainę - šviesai jautrų nervinį audinį akies dugne. Tinklainė priima vaizdą ir perduoda signalus į smegenis, todėl jos kraujotakos sutrikimai tiesiogiai veikia regėjimą.
Ilgą laiką padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia smulkias tinklainės kraujagysles. Jų sienelės tampa silpnesnės, pralaidesnės, gali atsirasti mažų išsiplėtimų - mikroaneurizmų, kraujosruvų, skysčio ir riebalinių sankaupų tinklainėje. Jei skystis kaupiasi centrinėje tinklainės dalyje - geltonojoje dėmėje, vystosi diabetinė geltonosios dėmės edema, kuri gali ryškiai pabloginti centrinį regėjimą.
Ligai progresuojant tinklainė ima stokoti deguonies. Tuomet organizmas bando formuoti naujas kraujagysles, tačiau jos būna trapios ir lengvai kraujuoja. Ši pažengusi forma vadinama proliferacine diabetine retinopatija. Kraujavimas į stiklakūnį, randėjimas ar tinklainės atšoka gali sukelti staigų ir sunkų regėjimo praradimą.
Diabetinė retinopatija gali išsivystyti tiek sergant 1 tipo, tiek 2 tipo cukriniu diabetu. Kuo ilgiau žmogus serga diabetu ir kuo prasčiau kontroliuojamas cukraus kiekis kraujyje, tuo didesnė rizika.
- Dažnai jokių simptomų nebūna, nors tinklainės kraujagyslės jau gali būti pažeistos.
- Regėjimas gali nežymiai svyruoti, ypač kai kinta gliukozės kiekis kraujyje.
- Kartais pastebimas nedidelis vaizdo neryškumas skaitant ar dirbant kompiuteriu.
- Gali būti sunkiau matyti prietemoje arba prisitaikyti prie apšvietimo pokyčių.
- Neryškus, miglotas ar iškraipytas matymas.
- Tamsios dėmės, siūleliai ar „muselės“ regėjimo lauke.
- Sumažėjęs centrinis regėjimas, sunkiau skaityti, atpažinti veidus.
- Spalvos gali atrodyti blankesnės.
- Regėjimas gali pablogėti vienoje arba abiejose akyse.
- Staigus regėjimo pablogėjimas dėl kraujavimo į akies vidų.
- Didelė tamsi dėmė arba šešėlis regėjimo lauke.
- Ryškus matymo sumažėjimas, kartais iki gebėjimo matyti tik šviesą.
- Simptomai gali atsirasti netikėtai, nors iki tol regėjimas atrodė pakankamai geras.
Pagrindinė diabetinės retinopatijos priežastis - ilgalaikis padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Cukrus pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, skatina uždegiminius procesus, oksidacinį stresą ir tinklainės kraujotakos sutrikimus.
Svarbiausi rizikos veiksniai:
- Diabeto trukmė. Kuo ilgiau sergama cukriniu diabetu, tuo didesnė tinklainės pažeidimo tikimybė.
- Prasta gliukozės kontrolė. Dažni ar ilgalaikiai cukraus kiekio kraujyje padidėjimai spartina ligos progresavimą.
- Padidėjęs kraujospūdis. Hipertenzija papildomai apkrauna ir žaloja tinklainės kraujagysles.
- Padidėjęs cholesterolio ir trigliceridų kiekis. Tai didina riebalinių sankaupų tinklainėje riziką.
- Inkstų liga. Diabetinė nefropatija dažnai rodo platesnį smulkiųjų kraujagyslių pažeidimą.
- Nėštumas. Sergant diabetu nėštumo metu retinopatija gali progresuoti greičiau, todėl reikalinga atidesnė akių priežiūra.
- Rūkymas. Jis blogina kraujotaką ir didina kraujagyslių pažeidimo riziką.
- Genetinis polinkis. Kai kuriems žmonėms komplikacijos vystosi greičiau net panašiomis diabeto kontrolės sąlygomis.
Svarbu suprasti: diabetinė retinopatija nėra „akių nuovargis“ ar tik amžiaus pokytis. Tai sisteminės ligos - cukrinio diabeto - išraiška akyse.
Diabetinę retinopatiją nustato akių gydytojas, įvertinęs tinklainę. Kadangi ankstyvos stadijos dažnai nejuntamos, patikra rekomenduojama net tada, kai žmogus mato gerai.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- Regėjimo aštrumo patikra. Įvertinama, kaip gerai matoma iš toli ir iš arti.
- Akių dugno apžiūra išplėtus vyzdžius. Gydytojas specialiais instrumentais apžiūri tinklainę, kraujagysles, regos nervą ir geltonąją dėmę.
- Akių dugno fotografavimas. Nuotraukos padeda dokumentuoti pokyčius ir palyginti juos laikui bėgant.
- Optinė koherentinė tomografija. Tai neinvazinis tyrimas, leidžiantis sluoksnis po sluoksnio įvertinti tinklainę ir nustatyti geltonosios dėmės edemą.
- Fluorescencinė angiografija. Į veną suleidus dažo, fotografuojamos tinklainės kraujagyslės; tyrimas padeda matyti pralaidžias, užsikimšusias ar naujai susidariusias kraujagysles.
- Akies ultragarsinis tyrimas. Gali būti reikalingas, jei dėl kraujavimo ar drumsties neįmanoma gerai apžiūrėti akies dugno.
Sergant 1 tipo diabetu, pirmą išsamią akių patikrą dažniausiai rekomenduojama atlikti praėjus keleriems metams nuo diagnozės, o sergant 2 tipo diabetu - kuo greičiau po diagnozės nustatymo, nes liga gali būti buvusi nepastebėta ilgą laiką. Tolimesnis patikrų dažnis priklauso nuo radinių ir bendros diabeto kontrolės.
Gydymas priklauso nuo diabetinės retinopatijos stadijos, geltonosios dėmės edemos buvimo ir regėjimo pokyčių. Ankstyvos stadijos dažnai gydomos ne procedūromis, o labai kruopščia diabeto ir kraujagyslių rizikos veiksnių kontrole.
Pagrindiniai gydymo principai:
- Gliukozės kiekio kraujyje kontrolė. Stabilus cukraus kiekis lėtina tinklainės pažeidimą. Gydytojas gali vertinti glikuotą hemoglobiną ir koreguoti gydymą tabletėmis, insulinu ar kitais vaistais.
- Kraujospūdžio ir lipidų kontrolė. Tinkamas hipertenzijos ir cholesterolio gydymas mažina komplikacijų riziką.
- Vaistų injekcijos į akį. Esant diabetinei geltonosios dėmės edemai ar naujagyslių formavimuisi, dažnai taikomi anti-VEGF vaistai, mažinantys kraujagyslių pralaidumą ir nenormalų augimą. Kartais naudojami kortikosteroidų preparatai.
- Lazerinis gydymas. Fokalinis ar tinklainės fotokoaguliacijos lazeris gali sumažinti skysčio kaupimąsi arba pristabdyti proliferacinę ligos formą.
- Vitrektomija. Tai chirurginė operacija, atliekama esant dideliam kraujavimui į stiklakūnį, randėjimui ar tinklainės atšokos grėsmei.
- Gyvensenos korekcija. Rūkymo atsisakymas, reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir svorio kontrolė padeda geriau valdyti diabetą.
Gydymo tikslas - išsaugoti esamą regėjimą ir sustabdyti ligos progresavimą. Kai kuriais atvejais regėjimas gali pagerėti, ypač jei laiku sumažinama geltonosios dėmės edema, tačiau pažengę pažeidimai ne visada visiškai grįžtami.
Jeigu sergate cukriniu diabetu, akių gydytojo patikros turi būti reguliarios net tada, kai nėra jokių nusiskundimų. Būtent taip dažniausiai pavyksta pastebėti diabetinę retinopatiją anksti.
Skubiai kreipkitės į akių gydytoją arba skubios pagalbos skyrių, jei:
- staiga pablogėjo regėjimas viena ar abiem akimis;
- regėjimo lauke atsirado daug naujų „muselių“, juodų taškų ar siūlelių;
- matote tamsų šešėlį, uždangą ar užuolaidą regėjimo lauke;
- staiga atsirado šviesos blyksniai;
- vaizdas tapo labai iškraipytas arba atsirado didelė tamsi dėmė centre;
- po akies procedūros atsirado stiprus skausmas, ryškus paraudimas ar staigus matymo pablogėjimas.
Nedelskite ir tuomet, jei planuojate nėštumą arba esate nėščia ir sergate diabetu - akių būklę verta įvertinti iš anksto ir stebėti dažniau. Kuo anksčiau diabetinė retinopatija nustatoma, tuo daugiau galimybių išsaugoti gerą regėjimą.
