Cholangiokarcinoma

Cholangiokarcinoma, dar vadinama tulžies latakų vėžiu, yra reta ir agresyvi piktybinė liga, pažeidžianti tulžies latakų vidinį epitelį. Dėl dažnai vėlyvos diagnozės šis vėžys turi prastą prognozę, todėl ypač svarbu atpažinti ankstyvuosius požymius ir laiku kreiptis į gydytoją.

Cholangiokarcinoma - tai piktybinis navikas, kylantis iš tulžies latakų epitelio ląstelių. Tulžies latakai yra plonų vamzdelių tinklas, kuriuo tulžis iš kepenų patenka į tulžies pūslę ir toliau į plonąją žarną. Priklausomai nuo naviko vietos, išskiriama intrahepatinė cholangiokarcinoma (kepenų viduje), perihilėjinė (Klatškino navikas) ir distalinė. Liga dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 65 metų žmonėms, o sergamumas pastaraisiais dešimtmečiais didėja.

Ankstyvieji požymiai
  • Geltonas odos ir akių baltymų atspalvis (gelta)
  • Niežulys be matomo bėrimo
  • Šlapimo patamsėjimas (tampa alaus spalvos)
  • Išmatų pabalinimas (molio spalvos)
Vėlyvieji simptomai
  • Nuolatinis skausmas dešinėje pilvo pusėje po šonkauliais
  • Nepaaiškinamas svorio kritimas
  • Apetito praradimas
  • Silpnumas ir nuovargis
  • Karščiavimas ir šaltkrėtis (jei užsikemša tulžies latakai)
  • Padidėjusios kepenys ar tulžies pūslė

Tiksli cholangiokarcinomos priežastis nėra visiškai aiški, tačiau žinomi keli rizikos veiksniai. Pagrindinis yra lėtinis tulžies latakų uždegimas, pavyzdžiui, sergant pirminiu sklerozuojančiu cholangitu. Kiti veiksniai: tulžies latakų cistos, parazitinės infekcijos (Opisthorchis viverrini ar Clonorchis sinensis Rytų Azijoje), kepenų cirozė, hepatito B ar C virusinė infekcija, nutukimas, 2 tipo cukrinis diabetas, rūkymas, amžius vyresnis nei 65 metai ir toksinų, tokių kaip torio dioksidas ar aflatoksinai, poveikis.

Diagnozė pradedama kraujo tyrimais, rodančiais tulžies sąstovį (padidėjęs bilirubinas, šarminė fosfatazė, GGT) ir naviko žymenį CA 19-9. Vaizdiniai tyrimai - ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso cholangiopankreatografija (MRCP) - padeda įvertinti naviko padėtį ir išplitimą. Tiksliausias metodas yra endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP) su biopsija, kai pro endoskopą paimamas naviko arba tulžies latakų epitelio audinys histologiniam tyrimui.

Gydymas priklauso nuo naviko stadijos ir paciento būklės. Ankstyvose stadijose, kai navikas operabilus, atliekama radikali chirurginė rezekcija - pašalinama navikinė tulžies latako dalis ir aplinkiniai audiniai. Jei operacija neįmanoma, taikoma sisteminė chemoterapija (gemcitabinas kartu su cisplatina), kuri gali sulėtinti ligos progresavimą. Spindulinė terapija naudojama simptomams mažinti arba pooperaciniam gydymui. Esant tulžies latakų obstrukcijai, įstatomi stentai, atkuriantys tulžies nutekėjimą ir palengvinantys geltą bei niežulį. Kepenų transplantacija svarstoma tik labai atrinktiems pacientams su perihilėjine cholangiokarcinoma pagal specialius protokolus.

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebite geltą, tamsų šlapimą, baltas išmatas, niežulį be aiškios priežasties, nepaaiškinamą svorio kritimą, nuolatinį skausmą dešinėje pilvo pusėje arba karščiavimą. Šie simptomai gali rodyti tulžies latakų užsikimšimą ar kitas rimtas kepenų ir tulžies sistemos ligas. Ankstyva diagnostika žymiai pagerina gydymo galimybes ir prognozę.

Susiję tyrimai su Cholangiokarcinoma

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).