Bronchitas

Bronchitas yra bronchų gleivinės uždegimas, dėl kurio atsiranda kosulys, skrepliavimas, švokštimas ar spaudimo jausmas krūtinėje. Dažniausiai jis prasideda po virusinės kvėpavimo takų infekcijos, tačiau kai kuriems žmonėms gali užsitęsti arba kartotis, ypač rūkant ar sergant lėtinėmis plaučių ligomis. Nors dauguma ūminio bronchito atvejų praeina savaime, svarbu atpažinti požymius, kada būtina gydytojo pagalba.

Bronchitas yra būklė, kai uždegimas pažeidžia bronchus - vamzdelius, kuriais oras iš trachėjos patenka į plaučius. Uždegimo metu bronchų gleivinė paburksta, pradeda gaminti daugiau gleivių, o kvėpavimo takai tampa jautresni. Dėl to žmogus kosėja, gali jausti oro trūkumą, girdėti švokštimą ar jausti „užgulusią“ krūtinę.

Skiriamos dvi pagrindinės formos: ūminis bronchitas ir lėtinis bronchitas. Ūminis bronchitas dažniausiai trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių ir paprastai susijęs su virusais, pavyzdžiui, peršalimu, gripu ar kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Kosulys po ūminio bronchito gali išlikti 2-4 savaites, net kai temperatūra ir bendras negalavimas jau praėję.

Lėtinis bronchitas yra ilgalaikis bronchų uždegimas, kai kosulys su skrepliais vargina mažiausiai 3 mėnesius per metus dvejus metus iš eilės, jei nėra kitos aiškios priežasties. Jis dažnai yra lėtinės obstrukcinės plaučių ligos dalis. Sergant lėtiniu bronchitu, bronchai ilgainiui sustorėja, juose kaupiasi gleivės, o oro patekimas į plaučius tampa sunkesnis. Tai gali riboti fizinį aktyvumą, didinti infekcijų riziką ir bloginti gyvenimo kokybę.

Svarbu suprasti, kad bronchitas nėra tas pats, kas plaučių uždegimas. Bronchitas pirmiausia pažeidžia bronchus, o plaučių uždegimas - plaučių audinį, kuriame vyksta deguonies pasisavinimas. Vis dėlto simptomai kartais gali būti panašūs, todėl užsitęsęs karščiavimas, dusulys ar stiprus silpnumas turi būti įvertinti gydytojo.

Dažniausi ūminio bronchito simptomai
  • Kosulys, kuris iš pradžių gali būti sausas, vėliau tampa drėgnas.
  • Skaidrūs, balzgani, gelsvi ar žalsvi skrepliai. Skreplių spalva ne visada reiškia bakterinę infekciją.
  • Krūtinės spaudimas, perštėjimas ar diskomfortas kosint.
  • Švokštimas arba „cypiantis“ kvėpavimas, ypač iškvepiant.
  • Gerklės perštėjimas, sloga, užkimimas ar kiti peršalimo požymiai.
  • Nedidelis karščiavimas, šaltkrėtis, raumenų skausmai, nuovargis.
  • Kosulys, kuris gali išlikti dar kelias savaites po infekcijos.
Lėtinio bronchito požymiai
  • Ilgalaikis rytinis kosulys su skrepliais.
  • Dažnesni kvėpavimo takų paūmėjimai šaltuoju metų laiku.
  • Dusulys fizinio krūvio metu, vėliau ir atliekant įprastą veiklą.
  • Nuolatinis švokštimas ar sunkesnis iškvėpimas.
  • Sumažėjęs fizinis pajėgumas, greitas nuovargis.
  • Dažnos bronchų ar plaučių infekcijos.
Požymiai, galintys rodyti sunkesnę būklę
  • Aukšta temperatūra arba karščiavimas, trunkantis ilgiau nei 3 dienas.
  • Ryškus dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas ramybėje.
  • Krūtinės skausmas, kuris stiprėja kvėpuojant ar nepraeina pailsėjus.
  • Kraujas skrepliuose.
  • Melsvos lūpos ar pirštai, sumišimas, stiprus mieguistumas.
  • Labai stiprus silpnumas, dehidratacijos požymiai.

Dažniausia ūminio bronchito priežastis yra virusinė infekcija. Tie patys virusai, kurie sukelia peršalimą ar gripą, gali nusileisti į bronchus ir sukelti jų uždegimą. Dėl šios priežasties antibiotikai daugeliu ūminio bronchito atvejų nepadeda, nes jie neveikia virusų.

Rečiau bronchitą sukelia bakterijos, pavyzdžiui, kokliušo sukėlėjas arba bakterinė infekcija esant gretutinėms plaučių ligoms. Bakterinės infekcijos tikimybė didesnė, jei simptomai labai sunkūs, yra ilgalaikis karščiavimas, blogėja bendra būklė arba žmogus serga lėtine obstrukcine plaučių liga.

Svarbiausias lėtinio bronchito rizikos veiksnys yra rūkymas. Tabako dūmai nuolat dirgina bronchų gleivinę, slopina natūralius kvėpavimo takų apsaugos mechanizmus ir skatina gleivių gamybą. Riziką didina ne tik aktyvus rūkymas, bet ir pasyvus rūkymas.

Kiti rizikos veiksniai: oro tarša, darbas dulkėtoje ar cheminių garų aplinkoje, dažnos kvėpavimo takų infekcijos, nepakankamai kontroliuojama astma, gastroezofaginio refliukso liga, nusilpusi imuninė sistema, vyresnis amžius, lėtinės širdies ar plaučių ligos. Vaikams bronchitą gali skatinti dažnas kontaktas su infekcijomis darželyje ar mokykloje, o suaugusiesiems - kontaktas su sergančiais žmonėmis, pervargimas ir nepakankamas poilsis.

Genetika paprastai nėra pagrindinė ūminio bronchito priežastis, tačiau kai kurios paveldimos ar įgimtos būklės, pavyzdžiui, alfa-1 antitripsino stoka, cistinė fibrozė ar įgimti kvėpavimo takų valymosi sutrikimai, gali didinti lėtinių bronchų problemų riziką.

Bronchitas dažniausiai nustatomas pagal paciento nusiskundimus, ligos eigą ir gydytojo apžiūrą. Gydytojas paklausia, kiek laiko trunka kosulys, ar yra karščiavimas, dusulys, skrepliavimas, krūtinės skausmas, ar žmogus rūko, serga astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, širdies ligomis ar turi nusilpusį imunitetą.

Apžiūros metu klausomasi plaučių stetoskopu. Gali būti girdimas švokštimas, šiurkštus kvėpavimas ar karkalai. Taip pat įvertinama temperatūra, kvėpavimo dažnis, pulsas, bendra būklė. Jei yra dusulys ar įtariamas deguonies trūkumas, atliekama pulsoksimetrija - neinvazinis deguonies įsotinimo kraujyje matavimas.

Tyrimai ne visada būtini, ypač kai simptomai būdingi nesunkiai virusinei infekcijai. Tačiau jie gali būti skiriami, jei reikia atmesti plaučių uždegimą, astmos paūmėjimą, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimą ar kitas ligas. Gali būti atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, ypač jei yra aukšta temperatūra, greitas kvėpavimas, mažas deguonies įsotinimas, stiprus silpnumas ar netipiniai simptomai.

Kraujo tyrimai, pavyzdžiui, bendras kraujo tyrimas ir C reaktyvusis baltymas, gali padėti įvertinti uždegimo aktyvumą, bet vieni patys ne visada tiksliai parodo, ar infekcija virusinė, ar bakterinė. Kai kuriais atvejais atliekami gripo, COVID-19 ar kitų virusų testai. Skreplių tyrimas gali būti naudingas, jei liga sunki, kartojasi, pacientas serga lėtine plaučių liga arba įtariama specifinė bakterinė infekcija.

Jeigu kosulys užsitęsia, kartojasi ar yra lėtinio bronchito požymių, gali būti atliekama spirometrija. Tai kvėpavimo funkcijos tyrimas, padedantis nustatyti bronchų susiaurėjimą, astmą ar lėtinę obstrukcinę plaučių ligą. Kompiuterinė tomografija paprastai nėra pirmo pasirinkimo tyrimas, bet gali būti svarstoma, jei simptomai neaiškūs, įtariamos komplikacijos ar kitos plaučių ligos.

Bronchito gydymas priklauso nuo to, ar liga ūminė, ar lėtinė, kokia tikėtina priežastis ir kokia paciento bendra būklė. Dauguma ūminio bronchito atvejų yra virusiniai, todėl pagrindinis gydymas yra simptomų lengvinimas ir organizmo atsistatymo palaikymas.

Rekomenduojama pakankamai ilsėtis, gerti skysčių, vengti rūkymo ir dūmų, drėkinti patalpų orą, vėdinti kambarius. Karščiavimui ar skausmui mažinti gali būti vartojami paracetamolis arba ibuprofenas, jei nėra kontraindikacijų. Kosulio slopinantys vaistai kartais gali padėti naktį, kai sausas kosulys trukdo miegoti, tačiau jų nereikėtų vartoti be saiko, ypač jei kosulys drėgnas ir padeda pašalinti gleives.

Atsikosėjimą lengvinantys vaistai ar gleives skystinančios priemonės kai kuriems žmonėms palengvina skreplių pasišalinimą, tačiau svarbiausia - pakankamas skysčių vartojimas. Jei yra švokštimas ar bronchų spazmas, gydytojas gali paskirti inhaliuojamų bronchus plečiančių vaistų. Sergant astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga, gali prireikti koreguoti įprastą inhaliacinį gydymą.

Antibiotikai skiriami ne rutiniškai, o tik tada, kai yra aiški arba labai tikėtina bakterinė infekcija, kokliušas, plaučių uždegimas arba tam tikrais lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimo atvejais. Savarankiškas antibiotikų vartojimas gali būti žalingas: jis didina atsparių bakterijų riziką ir gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.

Lėtinio bronchito gydymo pagrindas - visiškas rūkymo nutraukimas. Tai veiksmingiausias būdas sulėtinti plaučių funkcijos blogėjimą. Taip pat svarbios vakcinacijos nuo gripo, COVID-19 ir pneumokokinės infekcijos, reguliarus fizinis aktyvumas pagal galimybes, kvėpavimo pratimai, plaučių reabilitacija. Gydytojas gali skirti inhaliuojamų bronchus plečiančių vaistų, kartais inhaliuojamų gliukokortikoidų, o esant pažengusiai ligai - deguonies terapiją ar kitą specializuotą gydymą.

Į gydytoją verta kreiptis, jei kosulys trunka ilgiau nei 3 savaites, simptomai negerėja arba blogėja po kelių dienų, karščiavimas užsitęsia, atsiranda dusulys, švokštimas, stiprus silpnumas ar krūtinės skausmas. Taip pat svarbu pasitarti su gydytoju, jei bronchitas kartojasi dažnai, jei rūkote arba sergate astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, širdies liga, diabetu, inkstų liga ar turite nusilpusią imuninę sistemą.

Skubios pagalbos reikia, jei sunku kvėpuoti ramybėje, mėlsta lūpos ar pirštai, atsiranda sumišimas, alpimas, stiprus krūtinės skausmas, kosima krauju arba deguonies įsotinimas, jei matuojamas namuose, yra mažas. Kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms ir nėščiosioms net ir iš pažiūros nesunkūs kvėpavimo takų simptomai gali progresuoti greičiau, todėl delsti nereikėtų.

Jeigu abejojate, ar tai paprastas bronchitas, ar rimtesnė liga, saugiausia pasitarti su šeimos gydytoju. Ankstyvas įvertinimas padeda išvengti komplikacijų ir parinkti tinkamą gydymą.

Susiję tyrimai su Bronchitas

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas sergant šia liga dažnai skiriasi nuo normos. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų pokytis būdingas.

Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.

Diskusija

Pasidalinkite savo patirtimi apie šią ligą: kaip ją pastebėjote, kaip sekėsi diagnostika ir gydymas. Jūsų istorija gali padėti kitiems.

Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!