Bazofilija
Bazofilija - tai būklė, kai kraujyje nustatomas padidėjęs bazofilų (vienos rūšies baltųjų kraujo ląstelių) kiekis. Šie ląstelių elementai yra svarbūs organizmo apsauginiuose mechanizmuose, tačiau jų perteklius gali rodyti uždegimą, alergiją ar net kraujodaros sutrikimus. Laiku pastebėjus ir ištyrus priežastis, galima išvengti komplikacijų.
Bazofilija yra laboratorinis radinys, kai bazofilų skaičius periferiniame kraujyje viršija normą (paprastai daugiau nei 0,1 x 10⁹/l). Bazofilai yra mažiausia granulocitų grupė, gaminama kaulų čiulpuose. Jie dalyvauja alerginėse reakcijose, nes jų paviršiuje yra IgE receptorių, o viduje - histamino ir kitų uždegiminių mediatorių. Kai organizmas susiduria su alergenu, bazofilai aktyvuojasi ir išskiria šias medžiagas, sukeldami audinių patinimą, niežulį ar bronchų spazmą. Nors pavieniai atvejai gali būti laikini (pvz., po infekcijos), nuolatinė bazofilija dažnai signalizuoja apie lėtinį uždegimą, mieloproliferacinę ligą ar endokrininius pokyčius.
- Padidėjęs polinkis į alergines reakcijas: dilgėlinė, niežulys, odos paraudimas
- Kartu pasireiškiantis kosulys, čiaudulys ar ašarojimas be aiškios priežasties
- Nuovargis, silpnumas, galvos skausmas
- Kartais temperatūros pakilimas ar naktinis prakaitavimas
- Svorio kritimas be dietų, jei bazofilija susijusi su lėtine leukemija
Bazofilijos priežastys skirstomos į reaktyvias (laikinas padidėjimas dėl uždegimo) ir neoplastines (susijusias su kraujo ląstelių piktybiniais procesais). Reaktyvioji bazofilija dažniausiai kyla dėl alergijų (pvz., maisto, vaistų, sezoninių alergenų) ar parazitinių infekcijų (pvz., helmintozės). Lėtinės uždegiminės būklės, tokios kaip opinis kolitas, Krono liga ar reumatoidinis artritas, taip pat gali didinti bazofilų kiekį. Endokrininiai veiksniai - hipotirozė ar estrogenų terapija - kartais irgi sukelia šį pokytį. Rimčiausia priežastis yra mieloproliferacinės ligos, ypač lėtinė mielogeninė leukemija (LML), kur bazofilija dažnai būna ankstyvas žymuo. Retesnės priežastys: Hodžkino limfoma, policitemija vera ar mielofibrozė.
Pirmasis žingsnis - išplėstinis kraujo tyrimas su leukocitų formule. Jei bazofilų kiekis viršija normą, gydytojas įvertina kitus kraujo rodiklius (eritrocitus, trombocitus, neutrofilus, eozinofilus). Norint nustatyti priežastį, gali prireikti: alergologinių tyrimų (specifinių IgE antikūnų, odos mėginių); parazitologinio ištyrimo (išmatų, serologijos); uždegimo žymenų (C reaktyvinis baltymas, feritinas); kaulų čiulpų biopsijos su citogenetine analize, jei įtariama kraujodaros liga. Taip pat vertinama blužnies dydis (ultragarsu) ir atliekami molekuliniai tyrimai (pvz., BCR‑ABL translokacijos nustatymas LML atveju). Gydytojas hematologas arba alergologas - pagrindiniai specialistai, atliekantys diferencinę diagnostiką.
Bazofilijos gydymas priklauso nuo priežasties. Reaktyviai bazofilijai, atsiradusiai dėl alergijos, skiriami antihistamininiai vaistai (pvz., loratadinas, cetirizinas) ir vengiama alergeno. Jei priežastis - parazitinė infekcija, gydoma antiparazitiniais preparatais (pvz., albendazoliu). Esant lėtinėms uždegiminėms ligoms, pagrindinis dėmesys skiriamas pagrindinei ligai controliuoti (imunosupresantai, biologinė terapija). Mieloproliferacinių ligų atveju taikoma tikslinė chemoterapija (pvz., imatinibas LML sergantiems) arba interferono alfa preparatai. Kai kuriais atvejais gali prireikti hidroksikarbamido ar anagrelido. Jei bazofilija sukelia sunkias simptomines apraiškas (pvz., anafilaksiją), skubiai vartojamas adrenalinas ir kortikosteroidai. Svarbu reguliariai stebėti kraujo rodiklius ir prisitaikyti gydymą pagal dinamiką.
Nedelsiant kreipkitės, jei pastebėjote bet kurį iš šių požymių: staigus odos bėrimas su patinimu (ypač aplink lūpas, akis ar gerklę), pasunkėjęs kvėpavimas, švokštimas ar dusulys - tai gali būti anafilaksijos pradžia. Taip pat verta kreiptis, jei ilgiau nei savaitę jaučiate nepaaiškinamą nuovargį, karščiavimą, naktinį prakaitavimą, svorio kritimą arba jei kraujo tyrime nustatyta bazofilija - jūsų šeimos gydytojas ar hematologas padės išsiaiškinti priežastį ir paskirs tolesnius tyrimus. Ypač svarbu neatidėlioti, jei jau sergate lėtine uždegimine liga arba turite artimųjų, sergančių kraujo ligomis.
