Bazalinių ląstelių karcinoma
Bazalinių ląstelių karcinoma yra dažniausias odos vėžio tipas, kylantis iš giliausio epidermio sluoksnio ląstelių. Ji paprastai auga lėtai ir labai retai išplinta į kitus organus, tačiau negydoma gali ardyti aplinkinius audinius, ypač veide, nosies, akių ar ausų srityje. Ankstyvas atpažinimas ir gydymas dažniausiai leidžia pasiekti labai gerų rezultatų.
Bazalinių ląstelių karcinoma - tai piktybinis odos navikas, kuris formuojasi iš bazalinių epidermio ląstelių. Šios ląstelės dalyvauja odos atsinaujinime, tačiau dėl DNR pažeidimų jos gali pradėti nekontroliuojamai daugintis.
Dažniausiai Bazalinių ląstelių karcinoma atsiranda tose vietose, kurios ilgus metus buvo veikiamos ultravioletinių spindulių: veide, kaktoje, nosyje, ausyse, galvos odoje, kakle, pečiuose ar rankose. Navikas gali atrodyti labai įvairiai - nuo mažo blizgaus mazgelio iki negyjančios žaizdelės ar rausvos pleiskanojančios dėmės.
Nors ši liga paprastai neplinta į limfmazgius ar vidaus organus, ji gali įaugti į gilesnius odos sluoksnius, kremzlę, raumenis ar net kaulą. Todėl svarbu nenumoti ranka į ilgai nekintančius ar kraujuojančius odos darinius.
- Blizgus, perlamutrinis ar odos spalvos mazgelis, dažnai su smulkiomis kraujagyslėmis paviršiuje.
- Negyjanti žaizdelė, kuri kartais kraujuoja, pasidengia šašu ir vėl atsiveria.
- Rausva, pleiskanojanti dėmė, primenanti egzemą, bet nepraeinanti gydant įprastomis priemonėmis.
- Plokščias randą primenantis, balkšvas ar gelsvas odos plotas.
- Mazgelis ar dėmė, kurie pamažu didėja, keičia formą arba kraujuoja po menko dirginimo.
- Nosis, skruostai, kakta, vokai ir sritis aplink akis.
- Ausys, lūpų kraštai, kaklas.
- Galvos oda, ypač plikose ar retų plaukų vietose.
- Pečiai, viršutinė nugaros dalis ir rankos.
Pagrindinė priežastis - ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis, pažeidžiantis odos ląstelių DNR. Riziką didina tiek saulė, tiek soliariumai. Svarbu ne tik stiprūs nudegimai vaikystėje, bet ir daugelį metų besikaupiantis kasdienis saulės poveikis.
Didesnę riziką susirgti turi šviesios odos, šviesių ar rudų plaukų, mėlynų ar žalių akių žmonės, kurie lengvai nudega saulėje. Rizika didėja su amžiumi, tačiau Bazalinių ląstelių karcinoma gali pasireikšti ir jaunesniems, ypač intensyviai deginantis ar lankantis soliariumuose.
Kiti rizikos veiksniai: anksčiau buvęs odos vėžys, nusilpusi imuninė sistema, organų transplantacija ir imunosupresiniai vaistai, jonizuojančios spinduliuotės poveikis, kontaktas su arsenu, lėtinės žaizdos ar randai. Retais atvejais svarbūs genetiniai sindromai, pavyzdžiui, Gorlin-Goltz sindromas.
Gydytojas dermatologas pirmiausia apžiūri odos darinį plika akimi ir dermatoskopu. Dermatoskopija padeda įvertinti darinio struktūrą, kraujagysles, pigmentą ir kitus požymius, būdingus odos navikams.
Galutinei diagnozei dažniausiai atliekama biopsija - paimamas mažas audinio gabalėlis arba pašalinamas visas įtartinas darinys. Mėginys tiriamas histologiškai mikroskopu, nustatomas naviko tipas, gylis ir ar jis pašalintas pilnai.
Jei Bazalinių ląstelių karcinoma yra didelė, ilgai augusi, pasikartojanti ar yra arti akių, nosies, ausų, gali prireikti papildomų tyrimų. Gydytojas gali skirti ultragarsinį tyrimą, kompiuterinę tomografiją arba magnetinio rezonanso tomografiją, kad būtų įvertintas gilesnių audinių pažeidimas.
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo naviko dydžio, vietos, gylio, tipo, paciento amžiaus ir bendros sveikatos. Dažniausias ir patikimiausias metodas - chirurginis pašalinimas su sveikų audinių krašteliu. Pašalintas audinys ištiriamas, kad būtų įsitikinta, jog navikas pašalintas visiškai.
Veido, vokų, nosies ar ausų srityje, taip pat pasikartojančių navikų atvejais gali būti taikoma Mohso mikrochirurgija. Tai labai tikslus metodas, kai navikas šalinamas sluoksniais ir kiekvienas sluoksnis iškart tiriamas mikroskopu, siekiant išsaugoti kuo daugiau sveikos odos.
Mažesniems ar paviršiniams navikams kartais tinka kiuretažas su elektrokoaguliacija, krioterapija, fotodinaminė terapija arba vietiniai vaistai, pavyzdžiui, imikvimodas ar fluorouracilas. Jei operacija negalima, gali būti skiriama spindulinė terapija.
Išplitusios ar giliai įaugusios ligos atvejais, kai vietinis gydymas netinka, naudojami taikinių terapijos vaistai, veikiantys Hedgehog signalinį kelią, pavyzdžiui, vismodegibas ar sonidegibas. Kai kuriais atvejais svarstoma imunoterapija. Po gydymo būtinos reguliarios odos patikros, nes žmogus, kartą sirgęs šia liga, turi didesnę riziką susirgti vėl.
Į dermatologą verta kreiptis, jei bet koks odos darinys negyja ilgiau kaip 3-4 savaites, kraujuoja, šašuoja, didėja, keičia spalvą ar formą. Ypač svarbu nedelsti, jei pakitimas yra veide, prie akių, nosies, lūpų ar ausų.
Skubiau pasikonsultuokite, jei atsiranda greitai didėjantis mazgas, skausmas, tirpimas, audinių įdubimas, pūliavimas ar darinio kraujavimas be aiškios priežasties. Nors Bazalinių ląstelių karcinoma dažniausiai auga lėtai, ankstyvas gydymas paprastai yra paprastesnis, palieka mažesnį randą ir sumažina pasikartojimo riziką.
