Atopinis dermatitas
Atopinis dermatitas yra lėtinė, pasikartojanti uždegiminė odos liga, pasireiškianti sausa, niežtinčia, paraudusia ir lengvai sudirgstančia oda. Nors ši būklė dažniausiai prasideda vaikystėje, ji gali tęstis ir suaugus arba pirmą kartą pasireikšti bet kuriame amžiuje. Tinkamai prižiūrint odą ir parinkus gydymą, daugumai žmonių galima reikšmingai sumažinti paūmėjimus, niežėjimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Atopinis dermatitas, dar vadinamas atopine egzema, yra lėtinė odos uždegimo forma, susijusi su sutrikusiu odos apsauginiu barjeru ir padidėjusiu imuninės sistemos jautrumu. Sveika oda veikia kaip apsauginė siena: sulaiko drėgmę, neleidžia lengvai patekti dirgikliams, alergenams ir mikroorganizmams. Sergant atopiniu dermatitu ši „siena“ tampa pralaidesnė, todėl oda greičiau išsausėja, į ją lengviau patenka medžiagos, sukeliančios uždegimą ir niežėjimą.
Svarbų vaidmenį turi odos barjero baltymai, ypač filagrinas. Kai jo funkcija sutrikusi, oda praranda daugiau vandens, tampa šiurkšti, įtrūkusi ir jautri. Imuninė sistema į tai reaguoja pernelyg aktyviai: odoje išsiskiria uždegimą palaikančios medžiagos, atsiranda paraudimas, patinimas, bėrimas ir intensyvus niežulys.
Atopinis dermatitas nėra užkrečiamas. Juo negalima užsikrėsti prisilietus, naudojantis tais pačiais rankšluosčiais ar būnant šalia sergančio žmogaus. Tai labai svarbu suprasti, nes odos pokyčiai kartais sukelia gėdą, socialinį nerimą ar klaidingą aplinkinių požiūrį.
Liga gali pažeisti įvairias kūno vietas. Kūdikiams dažniausiai beria skruostus, galvos odą, liemenį, rankas ir kojas. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems bėrimai dažni alkūnių linkiuose, pakinkliuose, kaklo srityje, ant riešų, plaštakų, vokų, veido ar aplink lūpas. Ilgai kasant oda gali sustorėti, patamsėti, tapti šiurkšti - tai vadinama lichenifikacija.
Atopinis dermatitas dažnai susijęs su kitomis atopinėmis ligomis: alerginiu rinitu, bronchų astma, maisto alergijomis. Ne kiekvienas sergantysis turi alergijų, tačiau polinkis į alergines reakcijas yra dažnesnis. Liga paprastai banguoja: būna ramesnių laikotarpių ir paūmėjimų, kuriuos gali išprovokuoti šaltis, prakaitavimas, stresas, infekcijos, netinkama kosmetika, vilnoniai drabužiai, buitinė chemija ar alergenai.
- Sausa, šiurkšti, pleiskanojanti oda, kuri greitai sudirgsta.
- Intensyvus niežėjimas, dažnai sustiprėjantis vakare ar naktį.
- Paraudę, uždegiminiai odos plotai.
- Smulkūs mazgeliai, pūslelės ar šlapiuojantys bėrimai paūmėjimo metu.
- Odos įtrūkimai, ypač plaštakose, pirštuose, pėdose ar už ausų.
- Sustorėjusi, patamsėjusi arba paryškėjusio odos piešinio oda dėl ilgalaikio kasymosi.
- Kūdikiams dažnai parausta ir pleiskanoja skruostai, kakta, galvos oda, rankos ir kojos.
- Vaikas gali būti neramus, blogiau miegoti, trinti veidą ar kūną į patalynę.
- Vyresniems vaikams bėrimai dažniau atsiranda alkūnių ir kelių linkiuose, ant kaklo, riešų, čiurnų.
- Dėl niežėjimo vaikai gali kasytis iki kraujo, todėl didėja infekcijos rizika.
- Dažnas plaštakų dermatitas, ypač dirbant su vandeniu, dezinfekantais, valikliais ar pirštinėmis.
- Bėrimai ant veido, vokų, kaklo, krūtinės viršutinės dalies.
- Lėtinis odos sausumas, jautrumas kosmetikai, kvapikliams, metalams ar tekstilei.
- Miego sutrikimai ir nuovargis dėl nuolatinio niežėjimo.
- Bakterinė odos infekcija: padidėjęs skausmingumas, pūlingos šašų apnašos, geltonos plutelės, karščiavimas.
- Virusinės infekcijos, pavyzdžiui, išplitusi pūslelinė, kuri gali būti pavojinga ir reikalauti skubaus gydymo.
- Odos įtrūkimai ir kraujavimas dėl kasymosi.
- Psichologinė įtampa, nerimas, sumažėjęs pasitikėjimas savimi.
- Miego trūkumas, kuris gali paveikti mokymąsi, darbą ir bendrą savijautą.
Atopinis dermatitas atsiranda ne dėl vienos priežasties. Tai kelių veiksnių sąveika: paveldimumo, odos barjero sutrikimo, imuninės sistemos ypatumų ir aplinkos poveikio.
Paveldimumas yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių. Jei vienas ar abu tėvai serga atopiniu dermatitu, alergine sloga ar astma, vaikui tikimybė sirgti didesnė. Kai kuriems žmonėms nustatomi genų pokyčiai, susiję su odos barjero funkcija, todėl jų oda nuo gimimo linkusi būti sausesnė ir jautresnė.
Odos barjero silpnumas lemia tai, kad oda praranda drėgmę ir tampa lengviau pažeidžiama. Net įprasti dalykai - dažnas prausimasis karštu vandeniu, muilas, kvapnios priemonės, skalbikliai, šaltas ir sausas oras - gali sukelti paūmėjimą.
Imuninės sistemos reakcijos taip pat svarbios. Sergant atopiniu dermatitu imunitetas odoje reaguoja per stipriai, todėl uždegimas tęsiasi net tada, kai dirgiklis jau pašalintas. Dėl šios priežasties vien tik „išvengti alergeno“ dažnai nepakanka - reikia nuosekliai atkurti odos barjerą ir slopinti uždegimą.
Paūmėjimus gali skatinti:
- šaltas, sausas oras arba staigūs temperatūros pokyčiai;
- prakaitavimas, perkaitimas, intensyvus fizinis krūvis;
- vilna, šiurkštūs ar sintetiniai audiniai;
- kvapikliai, dažikliai, konservantai kosmetikoje;
- muilai, dušo geliai, dezinfekantai, buitinė chemija;
- dulkės, namų dulkių erkutės, gyvūnų pleiskanos, žiedadulkės;
- kai kuriems žmonėms - maisto alergenai, pavyzdžiui, kiaušiniai, pienas, riešutai, kviečiai, soja, žuvis;
- odos infekcijos, ypač auksinis stafilokokas;
- emocinis stresas ir miego trūkumas.
Svarbu pabrėžti: maistas nėra pagrindinė atopinio dermatito priežastis daugumai sergančiųjų. Griežtos dietos be gydytojo ar dietologo rekomendacijos gali pakenkti, ypač vaikams, nes trukdo gauti reikalingų maistinių medžiagų. Maisto alergija tiriama tada, kai yra aiškus ryšys tarp konkretaus produkto ir simptomų arba kai liga labai sunki ir sunkiai kontroliuojama.
Atopinis dermatitas dažniausiai nustatomas gydytojo apžiūros metu, įvertinus odos išvaizdą, bėrimų vietas, niežėjimą, ligos eigą ir šeimos alerginių ligų istoriją. Dažnai pakanka kruopštaus pokalbio ir klinikinio ištyrimo.
Gydytojas gali paklausti:
- kada prasidėjo bėrimai ir kaip jie keičiasi;
- ar niežėjimas trukdo miegoti;
- kokios priemonės naudojamos prausimuisi ir odos priežiūrai;
- ar yra astma, alerginė sloga, maisto alergijos;
- kas provokuoja paūmėjimus;
- ar buvo odos infekcijų požymių.
Papildomi tyrimai reikalingi ne visada, tačiau jie gali padėti, jei diagnozė neaiški arba gydymas neveiksmingas. Gali būti atliekami:
- odos dūrio mėginiai alergijoms įvertinti;
- specifinių IgE antikūnų tyrimai kraujyje;
- bendras kraujo tyrimas, jei įtariama infekcija ar kitos būklės;
- odos pasėlis, kai yra pūliavimas, geltonos šašų plutelės ar įtariama bakterinė infekcija;
- odos lopo mėginiai, jei įtariamas kontaktinis alerginis dermatitas, pavyzdžiui, reakcija į kosmetiką, metalus, konservantus ar profesinius dirgiklius;
- retais atvejais - odos biopsija, jei reikia atmesti kitas odos ligas.
Atopinis dermatitas gali būti panašus į kitas būkles: seborėjinį dermatitą, žvynelinę, niežus, kontaktinį dermatitą, grybelinę infekciją, imunodeficito sukeltas odos problemas. Todėl svarbu nesigydyti ilgai savarankiškai, jei bėrimai plinta, šlapiuoja, skauda ar negerėja taikant įprastą priežiūrą.
Ligos sunkumas vertinamas pagal pažeistos odos plotą, paraudimą, šlapiavimą, odos sustorėjimą, įdrėskimus, niežėjimą ir miego sutrikimus. Gydytojas taip pat atsižvelgia į poveikį kasdieniam gyvenimui, nes net palyginti nedideli bėrimai, pavyzdžiui, ant rankų ar veido, gali labai varginti.
Atopinis dermatitas gydomas keliais sluoksniais: kasdiene odos barjero priežiūra, paūmėjimų slopinimu, provokuojančių veiksnių mažinimu ir, jei reikia, sisteminiu gydymu. Tikslas nėra „išgydyti per kelias dienas“, o pasiekti ilgalaikę kontrolę: mažiau niežėjimo, retesni paūmėjimai, geresnis miegas ir sveikesnė oda.
Pagrindas - emolientai, tai yra odą drėkinančios ir riebalų sluoksnį atkuriančios priemonės. Juos rekomenduojama naudoti kasdien, net kai bėrimų beveik nėra. Emolientai tepami gausiai, kelis kartus per dieną, ypač po prausimosi. Geriausia rinktis bekvapes, jautriai odai skirtas priemones. Kremas tinka daugeliui, tepalas - labai sausai odai, losjonas - plaukuotoms vietoms ar šiltuoju metų laiku.
Prausimasis turėtų būti švelnus: trumpas dušas ar vonia drungnu vandeniu, be agresyvaus muilo. Po prausimosi odą reikia ne trinti, o švelniai nusausinti ir per kelias minutes patepti emolientu.
Paūmėjimų metu dažniausiai skiriami vietiniai vaistai nuo uždegimo:
- vietiniai kortikosteroidai - veiksmingi greitai sumažinti paraudimą, niežėjimą ir uždegimą; jų stiprumas parenkamas pagal amžių, kūno vietą ir ligos sunkumą;
- kalcineurino inhibitoriai, tokie kaip takrolimuzas ar pimekrolimuzas, ypač naudingi jautriose vietose: ant veido, vokų, kaklo, odos raukšlių;
- antiseptinės ar antibakterinės priemonės, jei yra infekcijos požymių;
- retais atvejais - trumpas geriamųjų antibiotikų kursas, kai patvirtinama bakterinė infekcija.
Svarbu nebijoti gydytojo paskirtų vietinių kortikosteroidų, bet juos naudoti teisingai. Didžiausia rizika atsiranda tada, kai stiprūs preparatai naudojami per ilgai, netinkamose vietose arba be priežiūros. Tinkamai parinktas ir ribotą laiką naudojamas gydymas padeda greitai suvaldyti uždegimą ir sumažina kasymosi žalą.
Jei atopinis dermatitas vidutinio sunkumo ar sunkus, o vietinio gydymo nepakanka, gali būti svarstomos kitos galimybės:
- fototerapija, dažniausiai siaurabangė UVB terapija;
- sisteminiai imunitetą veikiantys vaistai;
- biologinė terapija, pavyzdžiui, dupilumabas, kai liga sunki ir atitinka skyrimo kriterijus;
- JAK inhibitoriai kai kuriems suaugusiesiems ar paaugliams, jei gydytojas įvertina naudą ir riziką.
Niežėjimo kontrolei svarbu palaikyti odos drėgmę, vengti perkaitimo, kirpti nagus trumpai, rinktis medvilninius drabužius. Antihistamininiai vaistai ne visada sumažina patį atopinio dermatito niežėjimą, tačiau kai kurie jų gali padėti užmigti, jei niežulys ypač vargina naktį. Juos reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju.
Gyvensenos priemonės taip pat turi didelę reikšmę. Rekomenduojama skalbti drabužius bekvapiais skalbikliais, gerai išskalauti, vengti vilnos tiesiai ant odos, palaikyti namuose vidutinę drėgmę, neperkaitinti patalpų. Jei darbe oda dažnai kontaktuoja su vandeniu, valikliais ar dezinfekantais, verta aptarti apsaugines priemones: tinkamas pirštines, barjerinius kremus, darbo režimo pakeitimus.
Gydymas turėtų būti individualus. Tai, kas padeda vienam žmogui, nebūtinai tiks kitam. Geriausi rezultatai pasiekiami, kai pacientas supranta savo ligą, turi aiškų paūmėjimų planą ir reguliariai bendradarbiauja su šeimos gydytoju, dermatologu ar alergologu.
Į gydytoją verta kreiptis, jei oda nuolat sausa, niežti, bėrimai kartojasi arba įprastos drėkinamosios priemonės nepadeda. Ankstyvas gydymas padeda nutraukti niežėjimo ir kasymosi ratą, sumažinti infekcijų riziką ir apsaugoti odą nuo lėtinių pokyčių.
Skubiau kreipkitės į gydytoją, jei:
- bėrimai greitai plinta arba tampa labai skausmingi;
- atsiranda pūlingų šašų, geltonų plutelių, nemalonus kvapas;
- oda karšta, patinusi, labai paraudusi;
- pakyla temperatūra, vaikas tampa vangus ar neįprastai mieguistas;
- atsiranda daug smulkių skausmingų pūslelių, ypač jei žmogus turėjo kontaktą su pūsleline;
- niežėjimas neleidžia miegoti kelias naktis iš eilės;
- bėrimai yra aplink akis, vokai patinsta, skauda akį ar blogėja regėjimas;
- kūdikis blogai valgo, nepriauga svorio arba bėrimai labai išplitę;
- įtariate alerginę reakciją su lūpų, liežuvio ar veido tinimu, dusuliu, švokštimu - tokiu atveju reikia skubios medicinos pagalbos.
Taip pat kreipkitės, jei tenka nuolat naudoti stiprius vaistus be aiškaus plano, jei liga trukdo darbui, mokslams, miegui ar emocinei savijautai. Atopinis dermatitas gali būti varginantis, tačiau tai valdoma liga. Tinkama odos priežiūra, aiškus gydymo planas ir laiku pastebėti paūmėjimai dažniausiai leidžia pasiekti gerą kontrolę.
