Antinksčių vėžys
Antinksčių vėžys yra reta, bet agresyvi piktybinė liga, kai vienoje ar abiejose antinksčių liaukose susidaro navikas. Šios liaukos yra virš inkstų ir atsakingos už svarbių hormonų gamybą, todėl liga gali sukelti rimtus hormonų pusiausvyros sutrikimus.
Antinksčių vėžys - tai piktybinis navikas, kylantis iš antinksčių žievės arba šerdies ląstelių. Dažniausiai pasitaiko antinksčių žievės karcinoma (ACC). Liga gali išplisti į kitus organus, pavyzdžiui, kepenis ar plaučius. Hormonus gaminantys navikai sukelia specifinių hormonų perteklių, o nefunkciniai - ilgą laiką gali neturėti simptomų.
- Padidėjęs kortizolio kiekis (Kušingo sindromas): veido pabrinkimas, raudonos strijos, svorio augimas viršutinėje kūno dalyje, silpni raumenys
- Pernelyg didelis aldosterono kiekis: aukštas kraujospūdis, raumenų silpnumas, troškulys, dažnas šlapinimasis
- Vyriškų lytinių hormonų perteklius moterims: plaukų augimas vyriškose srityse, balsas, spuogai
- Moterų lytinių hormonų perteklius vyrams: krūtų padidėjimas, sumažėjęs lytinis potraukis
- Pilvo skausmas ar diskomfortas
- Pilnumo jausmas šone (dažniausiai vienoje pusėje)
- Be aiškios priežasties atsiradęs gumbas pilve
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
- Nuovargis, silpnumas
- Karščiavimas
- Apetito stoka
Tiksli antinksčių vėžio priežastis dažnai nežinoma, tačiau nustatyti keli rizikos veiksniai: genetiniai sindromai (pavyzdžiui, Li-Fraumeni sindromas, daugybinė endokrininė neoplazija 1 tipo), kai kurios paveldimos mutacijos (TP53, CTNNB1). Riziką gali didinti ir amžius - dažniausiai serga vaikai iki 5 metų ar suaugusieji nuo 40 iki 60 metų. Nėra aiškių sąsajų su gyvensena, bet rūkymas ar steroidinių vaistų vartojimas gali turėti įtakos.
Diagnostika pradedama kraujo ir šlapimo tyrimais hormonų pertekliui nustatyti (kortizolis, aldosteronas, androgenai, katecholaminai). Vaizdiniai tyrimai - kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - padeda įvertinti naviko dydį, struktūrą ir galimas metastazes. Kartais atliekama biopsija, bet tik specializuotuose centruose, nes kyla kraujavimo rizika. Esant įtarimui, gali būti skiriama pozitronų emisijos tomografija (PET).
Pagrindinis ir efektyviausias gydymas yra chirurginis naviko pašalinimas (adrenalektomija). Jei navikas nepilnai pašalinamas arba yra metastazių, taikoma chemoterapija (mitotanas, etopozidas, doksorubicinas). Spindulinė terapija naudojama simptomams mažinti esant metastazėms kauluose. Taip pat gali būti skiriami vaistai, slopinantys hormonų gamybą, siekiant palengvinti simptomus. Naujesni gydymo metodai - tikslinė terapija ir imunoterapija - tiriami klinikiniuose tyrimuose.
Jei pastebite bet kurį iš šių požymių: nuolatinį pilvo skausmą, gumbą pilve, nepaaiškinamą svorio kritimą, staigų kraujospūdžio padidėjimą, greitą svorio augimą viršutinėje kūno dalyje (ypač veido) ar kitus hormonų pusiausvyros sutrikimo simptomus. Taip pat verta kreiptis, jei šeimoje yra buvę antinksčių vėžio ar paveldimų endokrininių sindromų. Ankstyva diagnostika žymiai pagerina gydymo galimybes.
