Anafilaksija
Anafilaksija yra staigi, gyvybei pavojinga alerginė reakcija, kuri gali išsivystyti per kelias minutes po kontakto su alergenu. Būklė pažeidžia daugelį organų sistemų ir be skubios pagalbos gali sukelti kvėpavimo sustojimą ar šoką. Laiku suleistas adrenalinas dažnai išgelbsti gyvybę.
Anafilaksija - tai sunki sisteminė alerginė reakcija, kai imuninė sistema per daug sureaguoja į paprastai nekenksmingą medžiagą (alergeną). Alergenui patekus į organizmą, iš putliųjų ląstelių išsiskiria gausus kiekis histamino ir kitų uždegimą skatinančių medžiagų. Dėl to staigiai išsiplečia kraujagyslės, krenta kraujospūdis, susitraukia bronchų raumenys, padidėja gleivinės edema. Labiausiai pažeidžiamos kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių bei odos sistemos. Anafilaksija gali progresuoti labai greitai, todėl kiekviena minutė yra svarbi.
- Odos paraudimas, dilgėlinė, niežulys (dažnai pirmas simptomas)
- Patinti lūpos, liežuvis, vokai ar gerklė
- Šilumos pojūtis, paraudimas visame kūne
- Prailgėjęs čiaudulys, sloga, ašarojimas
- Sunkus kvėpavimas, švokštimas, užkimimas ar kosulys
- Staigus kraujospūdžio kritimas - galvos svaigimas, alpimas
- Sąmonės drumstis, dezorientacija ar sąmonės netekimas
- Greitas silpnas pulsas, širdies ritmo sutrikimai
- Pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas (dėl vidaus organų edemos)
Dažniausi anafilaksiją sukeliantys alergenai: maistas (žemės riešutai, medžių riešutai, jūros gėrybės, kiaušiniai, pienas), vaistai (antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kontrastinės medžiagos), vabzdžių (bičių, vapsvų, širšių) nuodai, lateksas. Riziką didina: buvęs anafilaksijos epizodas, astma (ypač sunkiai kontroliuojama), jaunas amžius, tam tikros ligos (pvz., putliųjų ląstelių aktyvacijos sutrikimai). Kartais anafilaksija kyla be aiškios priežasties (idiopatinė).
Anafilaksija diagnozuojama remiantis tipiškais klinikiniais simptomais (staiga atsirandantis odos, kvėpavimo ar kraujotakos sutrikimas po kontakto su galimu alergenu). Laboratoriniai tyrimai atliekami skubos tvarka retai, tačiau gali padėti išmatuoti triptazės kiekį kraujyje - jis dažnai būna padidėjęs per kelias valandas po reakcijos. Vėliau, siekiant nustatyti konkretų alergeną, atliekami odos dūrio mėginiai arba specifinių IgE antikūnų kraujo tyrimai. Šie tyrimai svarbūs ilgalaikei prevencijai, bet ne skubiai diagnostikai.
Pirmasis ir svarbiausias vaistas - adrenalinas (epinefrinas), leidžiamas į raumenį (dažniausiai į šlaunies priekinį paviršių). Adrenalinas greitai susiaurina kraujagysles, pakelia kraujospūdį ir atpalaiduoja bronchų raumenis. Papildomai gali būti skiriami antihistamininiai vaistai (difenhidraminas), kortikosteroidai (prednizolonas) uždegimui slopinti, deguonis, intraveniniai skysčiai. Sunkiais atvejais gali prireikti dirbtinės plaučių ventiliacijos. Visiems, patyrusiems anafilaksiją, rekomenduojama visada turėti automatinį adrenalino injektorių (EpiPen ar analogą) ir mokėti juo naudotis.
Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą (112) arba vykite į artimiausią priėmimo skyrių, jei po kontakto su alergenu staiga atsiranda bet kuris iš šių požymių: sunkus kvėpavimas, užkimimas ar švokštimas, patinęs liežuvis ar gerklė, galvos svaigimas, alpimas, silpnumas, greitas širdies plakimas, pykinimas ar vėmimas kartu su odos simptomais. Net jei simptomai atslūgsta be gydymo, būtina medikų konsultacija - galima antroji (bifazinė) reakcija. Jei jau turite automatinį adrenalino injektorių ir esate mokyti jį naudoti, suleiskite vaistą prieš atvykstant pagalbai.
