Piruvatas
Piruvatas yra organinis junginys, susidarantis gliukozės ir riebalų metabolizmo metu. Šis tyrimas padeda įvertinti energijos apykaitos būklę ir nustatyti galimus medžiagų apykaitos sutrikimus. Piruvato koncentracijos nukrypimai gali rodyti įvairias ligas, tokias kaip pieno rūgšties acidozė ar mitochondrijų disfunkcija.
Funkcija
- Piruvatas yra pagrindinis tarpinis produktas gliukozės skaidymo metu (glikolizė) ir riebalų rūgščių oksidacijoje.
- Jis dalyvauja citrinos rūgšties cikle (Krebs cikle) kaip acetil-CoA pirmtakas.
- Piruvatas gali būti paverčiamas pieno rūgštimi (laktatu) esant deguonies stygiui arba alaninu aminorūgščių apykaitoje.
Kilmė
- Piruvatas organizme susidaro daugiausia kepenyse ir raumenyse.
- Svarbiausi šaltiniai yra angliavandeniai (gliukozė) ir tam tikros aminorūgštys.
- Išorinių šaltinių, tokių kaip maistas, piruvatas tiesiogiai negaunamas - jis sintetinamas medžiagų apykaitos procesuose.
Procedūra
- Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo mėginio.
- Prieš tyrimą rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų (veninis kraujas imamas nevalgius).
- Venkite fizinio krūvio prieš tyrimą, nes tai gali padidinti piruvato koncentraciją.
- Kraujas nedelsiant centrifuguojamas ir analizuojamas, nes piruvatas greitai irimas.
Padidėjimo priežastys
- Pieno rūgšties acidozę sukeliantys sutrikimai (pvz., šokas, sepsis, kepenų nepakankamumas).
- Mitochondrijų disfunkcija (Mitochondrijų ligos).
- Cukrinis diabetas (ypač dekompensuotas).
- Alkoholizmas (dėl kepenų metabolizmo pokyčių).
- Fizinis krūvis arba jo metu padidėjęs anaerobinis metabolizmas.
Sumažėjimo priežastys
- Mažas gliukozės suvartojimas (ilgesnė nevalgymo trukmė, liesa mityba).
- Hiperinsulinemija (mažina gliukozės skaidymą).
- Kai kurios metabolinės ligos, pvz., piruvato dehidrogenazės trūkumas.
- Sunkus kepenų pažeidimas (sumažėjusi piruvato gamyba).
- Piruvato dehidrogenazės komplekso aktyvumo sutrikimai.
Indikacijos
- Įtariant pieno rūgšties acidozę ar metabolinę acidozę.
- Vertinant mitochondrijų funkciją ar įtariant mitochondrijų ligas.
- Stebint cukrinio diabeto dekompensaciją.
- Esant neaiškios kilmės silpnumui, nuovargiui ar raumenų skausmui.
- Konsultuojant su endokrinologu, gastroenterologu ar genetikos specialistu.
| Bendra | 0,3-0,7 mmol/l kraujo plazmoje (suaugusiems) |
|---|---|
| Vyrams | 0,3-0,7 mmol/l |
| Moterims | 0,3-0,7 mmol/l |
