Autohemolizė
Autohemolizė - tai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) irimo greitį vertinantis tyrimas, atliekamas inkubuojant kraujo mėginį. Tyrimas padeda nustatyti paveldėtas ar įgytas eritrocitų membranos ar fermentų sistemas pažeidžiančias ligas.
Tyrimo esmė
- Autohemolizės tyrimu matuojamas eritrocitų irimo procentas po 48 valandų inkubacijos 37 °C temperatūroje.
- Rezultatai parodo, ar eritrocitai yra trapūs, ar jų membranos vientisumas sutrikęs.
Klinikinė reikšmė
- Padidėjusi autohemolizė dažniausiai siejama su pjautuvine anemija, sferocitoze ar kitomis hemolizinėmis anemijomis.
- Sumažėjusi autohemolizė gali rodyti eritrocitų atsparumą, tačiau ši reikšmė retai naudojama diagnozuojant.
Procedūros eiga
- Prieš tyrimą nereikia specialaus pasiruošimo.
- Paimamas veninis kraujo mėginys (EDTA mėgintuvėlyje).
- Mėginys 48 valandoms dedamas į termostatą 37 °C temperatūroje.
- Po inkubacijos nustatoma, kiek eritrocitų suiro (hemoglobino išsiskyrimo kiekis).
Paveldimos eritrocitų ligos
- Pjautuvinė anemija (HbS homozigotai).
- Paveldima sferocitozė (membranos defektas).
- G6PD trūkumas (fermentopatija).
Įgytos sąlygos
- Autoimuninė hemolizinė anemija.
- Infekcijos (maliarija, sepsis).
- Vaistų sukelta hemolizė.
Retos priežastys
- Eritrocitų atsparumas hemolizei (pvz., talasemijos).
- Dėl padidėjusio membranos stabilumo (laboratorinis artefaktas).
- Klinikinė reikšmė ribota - mažai naudojama diagnostikai.
Simptomai ir įtarimai
- Įtariama hemolizinė anemija (gelta, blužnies padidėjimas, tamsus šlapimas).
- Neaiškios kilmės mažakraujystė (anemija) jauniems pacientams.
Gydytojų specialybės
- Hematologas.
- Vaikų ligų gydytojas (pediatras) esant įgimtai anemijai.
| Bendra | Normalus eritrocitų irimo procentas po 48 valandų inkubacijos yra mažesnis nei 5 %. |
|---|---|
| Vyrams | Nėra reikšmingų lyties skirtumų - ta pati norma taikoma vyrams. |
| Moterims | Nėra reikšmingų lyties skirtumų - ta pati norma taikoma moterims. |
