Ūmus streso sutrikimas
Ūmus streso sutrikimas (ŪSS) - tai laikina, bet intensyvi psichologinė reakcija į itin stiprų stresą ar trauminį įvykį. Ši būklė dažniausiai ištinka iškart po įvykio ir paprastai praeina per kelias dienas iki mėnesio. Svarbu žinoti, kad ŪSS nėra ilgalaikė liga, tačiau tinkama pagalba gali padėti išvengti tolesnių komplikacijų.
Ūmus streso sutrikimas - tai psichikos sveikatos būsena, kuri atsiranda kaip tiesioginė reakcija į ekstremalią įtampą ar pavojų. Smegenys ir kūnas įjungia „kovok arba bėk“ mechanizmą, tačiau jis tampa pernelyg stiprus ir neproporcingas situacijai. Skirtingai nei potrauminio streso sutrikimas (PTSS), ŪSS simptomai pasireiškia per pirmąsias valandas ar dienas po įvykio ir trunka trumpai. Būklė gali paveikti mąstymą, emocijas ir fizinę savijautą, tačiau laiku suteikus pagalbą, ji dažnai išnyksta be pasekmių.
- Stiprus nerimas ar panikos priepuoliai
- Baimė, šokas ar bejėgiškumo jausmas
- Emocinis atbukimas, sunkumas reaguoti
- Širdies plakimas, greitas kvėpavimas
- Prakaitavimas, drebulys ar galvos svaigimas
- Pykinimas, krūtinės spaudimas
- Dezorientacija, sunkumas susikaupti
- Intruziniai prisiminimai arba įvykio „atkartojimas“ mintyse
- Vengimas situacijų, primenančių trauminį įvykį
Ūmų streso sutrikimą sukelia tiesioginis ar netiesioginis trauminis įvykis - pavyzdžiui, avarija, užpuolimas, stichinė nelaimė, staigi mirtis ar smurtas. Riziką didina ankstesnė psichikos sveikatos problemų istorija, didelis jautrumas stresui, socialinės paramos trūkumas ar daugkartiniai stresoriai per trumpą laiką. Taip pat pažeidžiamesni gali būti žmonės, patyrę traumų vaikystėje.
Diagnozę nustato gydytojas psichiatras arba klinikinis psichologas, remdamasis išsamiu pokalbiu ir simptomų įvertinimu. Atliekama struktūruota apklausa, siekiant išsiaiškinti simptomų trukmę, intensyvumą ir sąsają su trauminiu įvykiu. Laboratorinių ar vaizdinių tyrimų nereikia, tačiau gali būti atliekami bendros sveikatos tyrimai, kad būtų atmestos kitos priežastys (pvz., organiniai sutrikimai).
Gydymas dažniausiai apima psichologinę pagalbą: krizinę intervenciją, psichoedukaciją ir praktinius streso valdymo metodus (pvz., kvėpavimo pratimus). Kai kuriais atvejais skiriami trumpalaikiai raminamieji ar antidepresantai, jei simptomai labai sunkūs. Labai svarbu suteikti pacientui saugumo jausmą, vengti tolesnių stresorių ir užtikrinti artimųjų paramą. Daugeliu atvejų savaitės laikotarpiu simptomai išnyksta savaime.
Nedelsiant kreipkitės, jei po traumos patiriate labai stiprų nerimą, panikos priepuolius, negalite valdyti emocijų ar jaučiate, kad esate atsiriboję nuo realybės. Ypač pavojinga, jei kyla minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą. Taip pat būtina konsultacija, jei simptomai trunkate ilgiau nei mėnesį arba pradeda trukdyti kasdienei veiklai, darbui ar santykiams.
