Ūmus pielonefritas
Ūmus pielonefritas - tai staigi ir pavojinga inkstų dubenėlio ir inkstų parenchimos bakterinė infekcija, dažniausiai kylanti iš apatinių šlapimo takų. Negydoma ši būklė gali sukelti inkstų nepakankamumą ar net sepsį, todėl labai svarbu laiku atpažinti simptomus ir pradėti gydymą.
Ūmus pielonefritas yra vienas iš labiausiai paplitusių inkstų uždegimų, atsirandantis, kai bakterijos, dažniausiai Escherichia coli, patenka iš šlapimo pūslės per šlapimtakius į inkstų dubenėlį ir sukelia uždegiminę reakciją. Infekcija gali pažeisti inkstų audinį, pabloginti jų filtravimo funkciją ir sukelti randėjimą. Dažniau serga moterys dėl trumpesnės šlaplės, bet rizika didėja ir vyrams su prostatos problemomis ar šlapimo takų obstrukcija.
- Staigus karščiavimas (virš 38°C) su šaltkrėčiu
- Skausmas juosmens srityje (vienoje ar abiejose pusėse), dažnai plintantis į kirkšnį
- Dažnas ir skausmingas šlapinimasis
- Bendras silpnumas, pykinimas ir vėmimas
- Debesuotas arba nemalonaus kvapo šlapimas
- Kraujas šlapime (mikroskopinė ar matoma hematurija)
- Raumenų ir sąnarių skausmai
- Sumišimas ar letargija vyresnio amžiaus žmonėms
Dažniausia ūminio pielonefrito priežastis yra bakterijų (E. coli, Klebsiella, Proteus) patekimas iš šlaplės aukštyn į inkstus. Moterims riziką didina trumpa šlaplė, nėštumas, lytiniai santykiai ir netinkama higiena. Vyrams dažniau pasitaiko esant prostatos padidėjimui ar šlapimo pūslės kateterizavimui. Kiti veiksniai: šlapimo takų akmenligė, diabetas, nusilpęs imunitetas, amžius (vyresni nei 65 m.) ir ilgalaikis šlapimo pūslės drenavimas.
Gydytojas pirmiausia atlieka fizinį ištyrimą, bakstelėdamas juosmens sritį - stiprus skausmas (Pasternackio simptomas) rodo inkstų uždegimą. Tada skiriamas šlapimo tyrimas (bendras ir pasėlis), kuris patvirtina bakterijų buvimą. Kraujo tyrimai parodo uždegimo rodiklius (CRP, leukocitozę) ir inkstų funkcijos rodiklius (kreatininą, šlapalą). Jei įtariamos komplikacijos, atliekamas inkstų echoskopija arba kompiuterinė tomografija - jie padeda nustatyti pūlinius, akmenis ar obstrukciją.
Pagrindinis gydymas yra antibiotikai - pradžioje skiriami į veną (pvz., cefalosporinai, fluorokvinolonai), o stabilizavus būklę tęsiama su tabletėmis. Gydymo kursas trunka nuo 7 iki 14 dienų. Simptomams palengvinti vartojami karščiavimą mažinantys vaistai ir gausus skysčių vartojimas. Sunkiais atvejais (pūlinys, sepsinis šokas) reikalinga hospitalizacija ir chirurginis drenavimas. Po gydymo būtina atlikti pakartotinius šlapimo tyrimus, kad įsitikintume infekcijos išnykimu.
Į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant, jeigu jaučiate staigų aukštą karščiavimą su šaltkrėčiu, aštrų juosmens skausmą ar šlapinimosi sutrikimus. Skubios pagalbos reikia, jei karščiavimas viršija 39,5°C, atsiranda vėmimas (negalite gerti skysčių), sumišimas, šlapimo išsiskyrimo sumažėjimas ar kraujas šlapime. Ypač rizikinga būklė nėščioms moterims, diabetikams ir vyresnio amžiaus žmonėms - jiems infekcija gali greitai progresuoti į sepsį.
