Toksinis skydliaukės mazgas
Toksinis skydliaukės mazgas - tai skydliaukėje susiformavęs mazgas, kuris pradeda savarankiškai gaminti per daug skydliaukės hormonų. Dėl to pagreitėja medžiagų apykaita, gali sutrikti širdies ritmas, kristi svoris, atsirasti nerimas, drebulys ir nuovargis. Nors ši būklė dažniausiai vystosi lėtai, ją svarbu atpažinti ir gydyti, nes ilgainiui ji gali paveikti širdį, kaulus ir bendrą savijautą.
Toksinis skydliaukės mazgas yra viena iš hipertiroidizmo, arba padidėjusios skydliaukės hormonų gamybos, priežasčių. Skydliaukė - tai kaklo priekinėje dalyje esanti liauka, gaminanti hormonus tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3). Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, širdies darbą, kūno temperatūrą, nervų sistemos aktyvumą, žarnyno veiklą ir energijos sunaudojimą.
Įprastai skydliaukės veiklą kontroliuoja hipofizė, išskirdama tireotropinį hormoną (TSH). Kai hormonų organizme pakanka, TSH sumažėja, o skydliaukė sulėtina darbą. Tačiau esant toksiniam skydliaukės mazgui, dalis skydliaukės audinio tampa autonomiška - ji nebeklauso įprastos hormoninės kontrolės ir gamina hormonus nepriklausomai nuo organizmo poreikių.
Dažniausiai toksinis skydliaukės mazgas būna gerybinis. Jis gali būti vienas, tuomet būklė kartais vadinama toksine adenoma, arba gali būti keli aktyvūs mazgai - tokiu atveju kalbama apie toksinę daugiamazgę strumą. Svarbiausia problema nėra pats mazgo buvimas, o jo sukeliama hormonų perprodukcija.
Per didelis skydliaukės hormonų kiekis veikia visą organizmą. Širdis ima plakti greičiau, gali atsirasti prieširdžių virpėjimas, padidėja kaulų retėjimo rizika, silpnėja raumenys, sutrinka miegas, didėja dirglumas. Vyresniems žmonėms simptomai gali būti mažiau ryškūs - vietoj akivaizdaus nerimo ar drebulio gali dominuoti silpnumas, svorio kritimas ar širdies ritmo sutrikimai.
- Dažnas arba stiprus širdies plakimas, juntamas pulsavimas krūtinėje ar kakle.
- Neplanuotas svorio kritimas, nors apetitas gali būti normalus arba net padidėjęs.
- Rankų drebulys, vidinis nerimas, dirglumas, emocinis jautrumas.
- Padidėjęs prakaitavimas, karščio netoleravimas, šilumos pojūtis net vėsioje aplinkoje.
- Nuovargis, raumenų silpnumas, ypač lipant laiptais ar keliantis nuo kėdės.
- Miego sutrikimai, sunkumas užmigti arba dažni prabudimai naktį.
- Dažnesnis tuštinimasis, kartais viduriavimas.
- Moterims - nereguliarios, silpnesnės ar retesnės mėnesinės.
- Čiuopiamas ar matomas mazgas kaklo priekyje.
- Kaklo spaudimo, pilnumo ar diskomforto jausmas.
- Retais atvejais - rijimo pasunkėjimas, jei mazgas didelis ir spaudžia aplinkinius audinius.
- Užkimimas nėra būdingas paprastam toksiniam mazgui, todėl jam atsiradus būtina gydytojo apžiūra.
- Simptomai gali būti neryškūs: daugiau silpnumo, apatijos, svorio kritimo nei akivaizdaus nerimo.
- Dažnai pirmasis požymis būna širdies ritmo sutrikimas, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas.
- Gali paūmėti krūtinės angina, širdies nepakankamumas ar padidėti griuvimų rizika dėl raumenų silpnumo.
Toksinis skydliaukės mazgas atsiranda tada, kai dalis skydliaukės ląstelių įgyja gebėjimą veikti savarankiškai. Dažniausiai tai susiję su įgytais ląstelių pokyčiais, kurie aktyvina hormonų gamybą. Tai nėra užkrečiama liga ir dažniausiai nėra tiesiogiai paveldima taip, kaip kai kurios genetinės ligos, tačiau polinkis į skydliaukės mazgų formavimąsi šeimose gali kartotis.
Svarbūs rizikos veiksniai:
- Amžius. Toksinis skydliaukės mazgas dažniau nustatomas vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms.
- Lytis. Moterys skydliaukės mazgais serga dažniau nei vyrai.
- Jodo trūkumas. Vietovėse, kur ilgą laiką trūko jodo, dažniau susiformuoja daugiamazgė struma, o dalis mazgų ilgainiui gali tapti autonomiški.
- Anksčiau buvusi skydliaukės struma ar mazgai. Kuo ilgiau mazgai egzistuoja, tuo didesnė tikimybė, kad kai kurie jų pradės gaminti hormonus nepriklausomai.
- Didelis jodo kiekis. Kai kuriems žmonėms hipertiroidizmą gali išprovokuoti jodo turintys kontrastiniai preparatai, kai kurie vaistai, pavyzdžiui, amjodaronas, ar didelės jodo papildų dozės.
- Spindulinė apšvita kaklo srityje praeityje gali didinti skydliaukės mazgų riziką.
Svarbu atskirti toksinį skydliaukės mazgą nuo Greivso ligos. Greivso liga yra autoimuninė būklė, kai visa skydliaukė dažnai būna padidėjusi ir aktyvi, gali pasireikšti akių simptomai. Toksinis skydliaukės mazgas paprastai reiškia vieną ar kelis autonomiškai veikiančius mazgus, o likusi skydliaukės dalis gali būti nuslopinta.
Diagnozė nustatoma įvertinus simptomus, apžiūros duomenis ir tyrimų rezultatus. Gydytojas apžiūri kaklą, įvertina, ar skydliaukė padidėjusi, ar čiuopiamas mazgas, pamatuoja pulsą, kraujospūdį, paklausia apie svorio pokyčius, širdies plakimą, vartojamus vaistus, jodo papildus ar neseniai atliktus tyrimus su kontrastine medžiaga.
Pagrindiniai tyrimai:
- Kraujo tyrimai. Dažniausiai pirmiausia tiriamas TSH. Esant toksiniam skydliaukės mazgui, TSH paprastai būna sumažėjęs. Taip pat tiriami laisvas T4 ir laisvas T3 - jie gali būti padidėję arba, ankstyvesnėje stadijoje, dar normalūs.
- Skydliaukės antikūnai. Jie padeda atskirti toksinį mazgą nuo autoimuninių skydliaukės ligų, pavyzdžiui, Greivso ligos.
- Skydliaukės ultragarsinis tyrimas. Juo nustatomas mazgo dydis, struktūra, ribos, kraujotaka, įvertinama, ar yra kitų mazgų.
- Skydliaukės scintigrafija. Tai labai svarbus tyrimas, kai TSH sumažėjęs. Jo metu matoma, ar mazgas yra „karštas“, tai yra aktyviai kaupia radiofarmacinę medžiagą ir gamina hormonus. Karštieji mazgai retai būna piktybiniai, tačiau gydymo vis tiek reikia dėl hormonų pertekliaus.
- Plonos adatos aspiracinė biopsija. Ji atliekama ne visada. Jei mazgas scintigrafijoje aiškiai karštas, piktybiškumo rizika maža, todėl biopsijos dažnai neprireikia. Tačiau jei ultragarsu matomi įtartini požymiai arba yra neaktyvių mazgų, gydytojas gali rekomenduoti biopsiją.
- Širdies tyrimai. Esant širdies plakimui ar ritmo sutrikimams gali būti atliekama elektrokardiograma, Holterio monitoravimas.
- Kaulų tankio tyrimas. Ilgalaikis hipertiroidizmas didina osteoporozės riziką, ypač po menopauzės.
Gydymo tikslas - sumažinti per didelę hormonų gamybą, apsaugoti širdį, kaulus ir pagerinti savijautą. Gydymo būdas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į mazgo dydį, hormonų kiekį, amžių, gretutines ligas, nėštumo planus ir paciento pasirinkimą.
Galimi gydymo būdai:
- Simptomus mažinantys vaistai. Beta adrenoblokatoriai, pavyzdžiui, propranololis ar metoprololis, gali sumažinti širdies plakimą, drebulį, nerimą ir prakaitavimą. Jie neveikia pačios mazgo priežasties, bet padeda saugiau jaustis, kol planuojamas pagrindinis gydymas.
- Antitiroidiniai vaistai. Tiamazolis ar propiltiouracilas mažina skydliaukės hormonų gamybą. Toksinio skydliaukės mazgo atveju jie dažniausiai naudojami laikinai - paruošti pacientą radioaktyviojo jodo gydymui ar operacijai, arba kai kiti gydymo būdai netinka. Nutraukus vaistus, hormonų perteklius dažnai atsinaujina, nes autonominis mazgas išlieka.
- Radioaktyvusis jodas. Tai dažnas ir veiksmingas gydymas, kai radioaktyvusis jodas sukaupiamas aktyviame mazge ir palaipsniui sumažina jo hormonų gamybą. Poveikis vystosi per kelias savaites ar mėnesius. Po gydymo reikia stebėti skydliaukės funkciją, nes kartais gali išsivystyti hipotirozė - per maža skydliaukės hormonų gamyba.
- Chirurginis gydymas. Operacija rekomenduojama, jei mazgas didelis, spaudžia aplinkinius audinius, yra įtartinų požymių, jei pacientas nenori ar negali būti gydomas radioaktyviuoju jodu, taip pat kai reikia greitesnio ir aiškaus problemos sprendimo. Dažniausiai šalinama skydliaukės skiltis, kurioje yra mazgas, o kai kuriais atvejais - didesnė skydliaukės dalis.
- Minimaliai invazinės procedūros. Kai kuriose situacijose gali būti svarstoma radijo dažnio abliacija ar kitos terminės procedūros, tačiau jų tinkamumas priklauso nuo mazgo ypatybių ir centro patirties.
Gyvensena taip pat svarbi. Rekomenduojama vengti savarankiško jodo papildų vartojimo, ypač jei nustatyti skydliaukės mazgai. Reikėtų atsargiai vartoti energinius gėrimus ir didelius kofeino kiekius, nes jie gali stiprinti širdies plakimą. Jei yra kaulų retėjimo rizika, gydytojas gali rekomenduoti vitamino D, kalcio, fizinio aktyvumo ir kaulų tankio stebėsenos planą.
Į šeimos gydytoją ar endokrinologą reikėtų kreiptis, jei pastebite nepaaiškinamą svorio kritimą, dažną širdies plakimą, rankų drebulį, karščio netoleravimą, prakaitavimą, nuolatinį nerimą, miego sutrikimus ar kakle atsiradusį mazgą.
Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda:
- stiprus ar nereguliarus širdies plakimas, ypač jei kartu svaigsta galva ar alpstama;
- krūtinės skausmas, dusulys, spaudimas krūtinėje;
- labai aukšta temperatūra, sumišimas, stiprus silpnumas, vėmimas ar viduriavimas - tai gali būti retos, bet pavojingos tirotoksinės krizės požymiai;
- staigus kaklo mazgo padidėjimas, ryškus rijimo ar kvėpavimo pasunkėjimas;
- naujai atsiradęs užkimimas, ypač jei jis nepraeina.
Jei jau nustatytas Toksinis skydliaukės mazgas, svarbu reguliariai atlikti paskirtus kraujo tyrimus ir atvykti kontrolinėms konsultacijoms. Net jei savijauta pagerėja, hormonų perteklius gali tęstis tyliai ir didinti komplikacijų riziką.
