Tarpslankstelinio disko išvarža
Tarpslankstelinio disko išvarža - tai būklė, kai tarp slankstelių esantis diskas pakinta ir jo dalis pasislenka už įprastų ribų, kartais spaudžiant nervų šakneles. Dėl to gali atsirasti nugaros ar kaklo skausmas, tirpimas, dilgčiojimas, raumenų silpnumas, o kai kuriais atvejais - simptomai, kurių delsti negalima. Gera žinia ta, kad daugumai žmonių ši būklė palengvėja taikant tinkamą gydymą, judėjimo korekciją ir reabilitaciją.
Tarpslankstelinio disko išvarža yra stuburo tarpslankstelinio disko pažeidimas, kai disko vidinė, minkštesnė dalis prasiveržia arba išsiveržia pro išorinį skaidulinį žiedą. Tarpslanksteliniai diskai veikia kaip amortizatoriai: jie padeda stuburui lankstytis, sugeria krūvį einant, bėgant, keliant daiktus ar ilgai sėdint. Kai diskas praranda elastingumą, įtrūksta arba patiria per didelę apkrovą, jo struktūra gali pasikeisti.
Dažniausiai Tarpslankstelinio disko išvarža nustatoma juosmeninėje stuburo dalyje, nes būtent jai tenka didžiausia kūno svorio ir judėjimo apkrova. Tokiu atveju skausmas gali plisti į sėdmenį, šlaunį, blauzdą ar pėdą - tai dažnai vadinama šakniniu skausmu arba išialgija. Kaklinėje dalyje susiformavusi Tarpslankstelinio disko išvarža gali sukelti kaklo, peties, rankos skausmą, plaštakos tirpimą ar silpnumą. Krūtininėje dalyje ši būklė pasitaiko rečiau, tačiau gali imituoti krūtinės, pilvo ar tarpumenčio skausmą.
Svarbu suprasti, kad ne kiekviena Tarpslankstelinio disko išvarža sukelia simptomus. Kartais ji atsitiktinai matoma magnetinio rezonanso tyrime, tačiau žmogus nejaučia jokių nusiskundimų. Skausmas atsiranda tada, kai išvarža dirgina nervų šaknelę, sukelia vietinį uždegimą, mechaninį spaudimą arba sutrikdo normalų stuburo judesių balansą. Dėl šios priežasties gydytojas vertina ne tik tyrimo nuotrauką, bet ir žmogaus savijautą, neurologinius požymius bei funkcinius apribojimus.
- Nugaros arba kaklo skausmas, kuris gali sustiprėti sėdint, lenkiantis, kosint, čiaudint ar keliant sunkesnį daiktą.
- Skausmo plitimas į koją arba ranką, priklausomai nuo to, kurioje stuburo dalyje yra Tarpslankstelinio disko išvarža.
- Tirpimas, dilgčiojimas, deginimo ar skruzdėlyčių bėgiojimo pojūtis galūnėje.
- Raumenų silpnumas, pavyzdžiui, sunkiau pakelti pėdą, atsistoti ant pirštų, tvirtai suimti daiktą ranka.
- Judesių ribotumas, sustingimas, kūno laikysenos pasikeitimas dėl skausmo vengimo.
- Skausmas apatinėje nugaros dalyje, plintantis į sėdmenį, šlaunies užpakalinę ar šoninę dalį, blauzdą arba pėdą.
- Skausmas vienoje kojoje, dažnai stipresnis už patį nugaros skausmą.
- Jutimo sutrikimas pėdoje ar pirštuose.
- Sunkumas ilgiau sėdėti, vairuoti, pasilenkti ar atsitiesti.
- Kai kuriais atvejais - eisenos pakitimas, šlubavimas, pėdos kritimas.
- Kaklo skausmas, kuris gali plisti į petį, mentę, ranką ar plaštaką.
- Rankos ar pirštų tirpimas, dilgčiojimas, sumažėjęs jautrumas.
- Plaštakos silpnumas, sunkiau rašyti, segti sagas, laikyti puodelį ar kitus smulkius daiktus.
- Galvos skausmas pakaušio srityje, kaklo raumenų įtampa.
- Skausmo sustiprėjimas sukant ar atlošiant galvą.
- Staigus ar progresuojantis kojos arba rankos silpnumas.
- Nutirpimas tarpvietės srityje, vadinamasis balno tipo jutimo sutrikimas.
- Šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės sutrikimas.
- Abiejų kojų silpnumas, tirpimas ar nestabilumas.
- Labai stiprus skausmas po traumos, ypač vyresniame amžiuje arba sergant osteoporoze.
Tarpslankstelinio disko išvarža dažniausiai susijusi su laipsnišku disko dėvėjimusi. Bėgant metams diskai praranda dalį vandens, tampa mažiau elastingi ir prasčiau atlaiko kasdienes apkrovas. Tuomet net ne itin didelis judesys - pasilenkimas, pasisukimas, daikto pakėlimas nuo grindų - gali išprovokuoti skausmą ar išvaržos simptomus.
Vis dėlto amžius nėra vienintelė priežastis. Ši būklė gali pasireikšti ir jaunesniems žmonėms, ypač jei stuburas nuolat patiria vienpusį krūvį. Ilgas sėdėjimas, neergonomiška darbo vieta, dažnas vairavimas, netaisyklingas sunkių daiktų kėlimas, staigūs pasisukimai sportuojant ar dirbant fiziškai gali padidinti riziką.
Svarbūs rizikos veiksniai yra antsvoris, nes didesnė kūno masė didina spaudimą juosmeninei stuburo daliai. Rūkymas taip pat siejamas su prastesne diskų mityba ir greitesniu jų degeneravimu. Reikšmės turi ir paveldimumas: jei artimi giminaičiai turėjo diskų išvaržų ar ankstyvų stuburo degeneracinių pokyčių, rizika gali būti didesnė.
Raumenų disbalansas ir silpni gilieji liemens raumenys ne visada sukelia išvaržą tiesiogiai, tačiau jie gali lemti netaisyklingą apkrovų pasiskirstymą. Jei žmogus ilgai nejuda, o paskui staiga imasi intensyvios fizinės veiklos, diskams tenka krūvis, kuriam kūnas nepasiruošęs. Kita vertus, per didelės, pasikartojančios apkrovos be tinkamo poilsio taip pat gali būti žalingos.
Retesniais atvejais Tarpslankstelinio disko išvarža gali būti susijusi su trauma, pavyzdžiui, kritimu, autoįvykiu ar staigiu stuburo suspaudimu. Tačiau net ir tada dažnai randama ankstesnių disko silpnėjimo požymių. Infekcijos ar navikai nėra tipinės disko išvaržos priežastys, bet jie gali sukelti panašius simptomus, todėl esant neįprastai ligos eigai gydytojas gali skirti papildomus tyrimus.
Tarpslankstelinio disko išvarža diagnozuojama derinant pokalbį, apžiūrą ir, kai reikia, vaizdinius tyrimus. Pirmiausia gydytojas klausia, kada prasidėjo skausmas, kur jis plinta, kas jį stiprina ar mažina, ar yra tirpimas, silpnumas, šlapinimosi ar tuštinimosi pokyčių, ar buvo trauma, karščiavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas.
Apžiūros metu vertinama laikysena, judesių amplitudė, skausmingi judesiai, raumenų jėga, refleksai ir jutimai. Gydytojas gali atlikti specialius neurologinius mėginius, pavyzdžiui, tiesios kojos kėlimo testą, kuris padeda įtarti juosmeninės dalies nervų šaknelės dirginimą. Kaklo srityje gali būti vertinami rankų refleksai, jutimai, plaštakos jėga ir skausmo provokacijos mėginiai.
Magnetinio rezonanso tomografija yra informatyviausias tyrimas, kai įtariama simptomus sukelianti Tarpslankstelinio disko išvarža. MRT leidžia matyti diskus, nervų šakneles, stuburo kanalą, uždegiminius ar degeneracinius pokyčius. Tačiau MRT paprastai neskiriama kiekvienam žmogui nuo pirmųjų nugaros skausmo dienų. Jei nėra pavojingų požymių, dažnai pirmiausia taikomas konservatyvus gydymas, nes daug ūmių nugaros skausmų praeina per kelias savaites.
Kompiuterinė tomografija gali būti naudinga, jei MRT negalima atlikti, pavyzdžiui, dėl tam tikrų implantų ar kitų kontraindikacijų. Rentgenograma tiesiogiai disko išvaržos neparodo, tačiau gali padėti įvertinti slankstelių padėtį, lūžius, ryškesnius degeneracinius pakitimus ar kitą kaulinę patologiją. Kartais skiriami kraujo tyrimai, jei įtariama infekcija, uždegiminė liga ar kita skausmo priežastis.
Jei simptomai sudėtingi arba yra užsitęsęs tirpimas ir silpnumas, gali būti atliekama elektroneuromiografija. Šis tyrimas padeda įvertinti nervų ir raumenų funkciją, patikslinti, kuri nervų šaknelė pažeista ir ar simptomai nėra susiję su kita liga, pavyzdžiui, periferinio nervo užspaudimu.
Tarpslankstelinio disko išvarža daugeliu atvejų gydoma konservatyviai, tai yra be operacijos. Pagrindinis tikslas - sumažinti skausmą ir nervo dirginimą, išsaugoti judėjimą, atkurti raumenų kontrolę ir padėti žmogui saugiai grįžti prie kasdienės veiklos. Visiškas gulėjimas lovoje paprastai nerekomenduojamas, nes ilgas nejudrumas silpnina raumenis ir gali sulėtinti sveikimą. Dažniausiai patariama išlikti kiek įmanoma aktyviam, bet vengti judesių, kurie aiškiai didina skausmą.
Vaistai parenkami pagal simptomus ir sveikatos būklę. Gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, paracetamolis, trumpalaikiai raumenis atpalaiduojantys vaistai, o esant nerviniam skausmui - specifiniai vaistai neuropatiniam skausmui mažinti. Vaistus svarbu vartoti taip, kaip nurodė gydytojas, nes kai kurie jų netinka sergant skrandžio, inkstų, širdies ir kraujagyslių ligomis arba vartojant kraują skystinančius vaistus.
Kineziterapija yra viena svarbiausių gydymo dalių. Pratimai parenkami individualiai: vienam žmogui tinka švelnūs tempimo ir mobilumo pratimai, kitam - liemens stabilizavimas, giliųjų raumenų aktyvinimas, laikysenos ir judesių mokymas. Kineziterapeutas padeda suprasti, kaip saugiai keltis iš lovos, sėdėti, kelti daiktus, grįžti prie sporto ar darbo. Tinkamai taikoma reabilitacija ne tik mažina esamus simptomus, bet ir padeda sumažinti atkryčių riziką.
Kai skausmas labai stiprus ir trukdo judėti, o vaistai bei kineziterapija nepakankamai padeda, gali būti svarstomos intervencinės procedūros, pavyzdžiui, epidurinė steroidų injekcija. Ji gali sumažinti uždegimą aplink nervo šaknelę ir palengvinti skausmą, tačiau tai nėra disko išvaržos pašalinimas. Procedūros nauda ir rizika aptariama individualiai.
Operacija svarstoma tada, kai yra ryškus ar progresuojantis neurologinis deficitas, kai skausmas išlieka labai stiprus nepaisant tinkamo konservatyvaus gydymo, arba kai atsiranda skubios būklės požymių. Dažniausia chirurginė procedūra yra mikrodiskektomija, kai pašalinama nervą spaudžianti disko dalis. Kai kuriais atvejais, priklausomai nuo stuburo būklės, gali būti taikomos kitos operacijos. Svarbu žinoti, kad operacija dažniausiai geriausiai mažina į galūnę plintantį nervinį skausmą, tačiau nugaros skausmas gali priklausyti ir nuo kitų stuburo struktūrų.
Gyvensenos pokyčiai yra ne mažiau svarbūs už vaistus. Padeda reguliarus, saikingas judėjimas, svorio kontrolė, metimas rūkyti, ergonomiška darbo vieta, pertraukos nuo sėdėjimo, taisyklinga kėlimo technika. Miegas, streso valdymas ir nuoseklus pratimų atlikimas taip pat turi reikšmės, nes skausmas nėra vien mechaninis reiškinys - jį veikia nervų sistemos jautrumas, nuovargis ir emocinė įtampa.
Į gydytoją verta kreiptis, jei nugaros ar kaklo skausmas nepraeina per kelias dienas, stiprėja, kartojasi arba pradeda plisti į ranką ar koją. Taip pat reikėtų pasikonsultuoti, jei atsiranda tirpimas, dilgčiojimas, raumenų silpnumas, sunku normaliai vaikščioti, dirbti, miegoti ar atlikti įprastus kasdienius veiksmus.
Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei sutrinka šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolė, atsiranda tarpvietės nutirpimas, staigus abiejų kojų silpnumas arba greitai progresuojantis neurologinis deficitas. Tai gali būti arklio uodegos sindromo požymiai - reta, bet pavojinga būklė, kai nervų struktūros stuburo kanale stipriai suspaudžiamos.
Nedelskite kreiptis ir tada, jei skausmas prasidėjo po rimtos traumos, kartu yra karščiavimas, šaltkrėtis, nepaaiškinamas svorio kritimas, naktinis skausmas, vėžio istorija, imunitetą slopinantis gydymas ar intraveninių narkotikų vartojimas. Tokiais atvejais būtina atmesti kitas, retesnes, bet rimtas skausmo priežastis.
Jei jau žinote, kad turite Tarpslankstelinio disko išvaržą, tačiau simptomai keičiasi, stiprėja arba atsiranda naujų jutimo ar jėgos sutrikimų, verta pakartotinai pasitarti su gydytoju. Ankstyvas įvertinimas padeda pasirinkti tinkamą gydymą ir išvengti užsitęsusio skausmo.
