Šoninis raiščių pažeidimas
Šoninis raiščių pažeidimas - tai sąnario šone esančių raiščių patempimas, dalinis įplyšimas arba visiškas plyšimas. Dažniausiai taip nutinka staiga kryptelėjus čiurnai ar keliui sportuojant, lipant laiptais, bėgant nelygiu paviršiumi ar patyrus traumą. Nors dalis tokių pažeidimų sugyja taikant ramybę, įtvarą ir kineziterapiją, netinkamai gydomas Šoninis raiščių pažeidimas gali lemti ilgalaikį sąnario nestabilumą, pasikartojančius nikstelėjimus ir lėtinį skausmą.
Šoninis raiščių pažeidimas reiškia, kad pažeidžiami sąnarį iš šono stabilizuojantys raiščiai. Raiščiai yra tvirti, elastingi jungiamojo audinio dariniai, jungiantys kaulus tarpusavyje ir neleidžiantys sąnariui judėti pernelyg plačia ar netaisyklinga kryptimi. Kai judesys būna per staigus, per stiprus arba sąnarys pakrypsta nenatūraliai, raištis gali persitempti, įplyšti arba visiškai nutrūkti.
Dažniausiai Šoninis raiščių pažeidimas pasitaiko čiurnos srityje. Tipinė situacija - pėda krypteli į vidų, o išorinėje čiurnos pusėje esantys raiščiai staiga pertempiami. Tokiu atveju gali būti pažeidžiami priekinis šokikaulinis šeivikaulio raištis, kulnakaulinis šeivikaulio raištis ar kiti šoninio raiščių komplekso elementai. Rečiau panašus terminas vartojamas kalbant apie kelio šoninius raiščius, ypač išorinį arba vidinį šalutinį raištį, tačiau mechanizmas išlieka panašus - sąnarys gauna šoninę jėgą, kurios raiščiai neatlaiko.
Pažeidimo sunkumas paprastai skirstomas į tris laipsnius. Pirmo laipsnio atveju raištis tik patempiamas, jo skaidulos mikroskopiškai pažeidžiamos, tačiau sąnarys išlieka gana stabilus. Antro laipsnio pažeidimas reiškia dalinį raiščio plyšimą - skausmas ir tinimas būna ryškesni, o sąnarys gali jaustis nestabilus. Trečio laipsnio pažeidimas - visiškas raiščio plyšimas, kai sąnarys gali prarasti atramą ir judėti nenormaliai.
Svarbu suprasti, kad Šoninis raiščių pažeidimas nėra vien tik trumpalaikis skausmas po nikstelėjimo. Raiščiai turi gana ribotą kraujotaką, todėl jų gijimas gali užtrukti. Jei žmogus per anksti grįžta prie sporto ar intensyvaus krūvio, neatsistačius pusiausvyrai, raumenų kontrolei ir raiščio tvirtumui, trauma gali kartotis. Dėl to gydymo tikslas yra ne tik sumažinti skausmą, bet ir atkurti sąnario stabilumą, judesių kontrolę bei pasitikėjimą judant.
- Staigus skausmas sąnario šone traumos metu arba iškart po jos.
- Tinimas aplink pažeistą vietą, dažnai ryškėjantis per pirmąsias kelias valandas.
- Skausmas atsistojant, einant, bėgant ar bandant remtis koja.
- Jautrumas liečiant šoninę sąnario dalį.
- Judesių apribojimas - sunku pilnai sulenkti, ištiesti ar pasukti sąnarį.
- Mėlynė arba kraujosruva, atsirandanti dėl smulkių kraujagyslių plyšimo.
- Aiškus sąnario nestabilumo pojūtis, tarsi koja slystų, linktų ar nelaikytų.
- Stiprus skausmas, neleidžiantis normaliai priminti kojos.
- Greitai didėjantis patinimas po traumos.
- Girdėtas ar pajustas trakštelėjimas, spragtelėjimas arba plyšimo pojūtis traumos momentu.
- Negalėjimas nueiti kelių žingsnių be ryškaus šlubavimo.
- Pasikartojantys nikstelėjimai, net jei pirminė trauma atrodė nesunki.
- Maudžiantis skausmas po ilgesnio vaikščiojimo ar sporto.
- Sąnario sustingimas ryte arba po ilgesnio sėdėjimo.
- Baimė pilnai remtis koja, šokti, staigiai keisti kryptį.
- Sumažėjęs pusiausvyros pojūtis ant pažeistos kojos.
- Lėtinis tinimas po krūvio.
- Jausmas, kad sąnarys nebe toks tvirtas kaip anksčiau.
Dažniausia priežastis - staigus sąnario pakrypimas į šoną arba sukimasis, kai raiščiai priverčiami išsitempti daugiau, nei leidžia jų anatominės galimybės. Čiurnos srityje tai paprastai įvyksta pėdai pasisukus į vidų, kai kūno svoris spaudžia žemyn, o raiščiai išorinėje pusėje pertempiami. Kelio srityje pažeidimas gali atsirasti po smūgio į kelio šoną, staigaus krypties pakeitimo ar netaisyklingo nusileidimo po šuolio.
Riziką didina sportas, kuriame daug šuolių, stabdymo, greitų posūkių ir kontakto su kitais žaidėjais. Tai krepšinis, futbolas, tinklinis, rankinis, tenisas, bėgimas nelygiu paviršiumi, kovos menai, slidinėjimas. Tačiau Šoninis raiščių pažeidimas gali įvykti ir kasdienybėje - nulipus nuo bordiūro, paslydus ant ledo, einant su netinkama avalyne ar užlipus ant nelygaus paviršiaus.
Svarbus rizikos veiksnys yra ankstesnė trauma. Jei raištis jau buvo patemptas ar plyšęs, o reabilitacija nebuvo baigta, sąnario propriorecepcija - gebėjimas jausti padėtį erdvėje - gali būti sutrikusi. Žmogus gali net nepastebėti, kad koja greičiau praranda pusiausvyrą, o raumenys pavėluotai sureaguoja į pavojingą judesį.
Riziką taip pat didina silpni blauzdos, šlaunies, sėdmenų ar pėdos raumenys, prasta pusiausvyra, nepakankamas apšilimas prieš sportą, per greitas krūvio didinimas, nuovargis, netinkama sportinė technika. Kai kuriems žmonėms įtakos turi įgimtas sąnarių paslankumas, plokščiapėdystė, aukštas pėdos skliautas ar kiti biomechaniniai ypatumai. Vyresniame amžiuje audiniai gali tapti mažiau elastingi, o reakcijos greitis lėtėja, todėl traumų rizika taip pat didėja.
Ne visada vienas veiksnys lemia pažeidimą. Dažnai tai kelių aplinkybių derinys: pavargę raumenys, prastas apšilimas, nelygus paviršius ir staigus netikėtas judesys.
Diagnozė pradedama nuo pokalbio ir apžiūros. Gydytojas klausia, kaip tiksliai įvyko trauma, ar buvo girdimas trakštelėjimas, kada atsirado tinimas, ar pavyko priminti koją, ar anksčiau buvo panašių traumų. Ši informacija padeda įvertinti, ar labiau tikėtinas raiščio patempimas, plyšimas, kaulo lūžis, sausgyslės pažeidimas ar kita problema.
Apžiūros metu vertinama tinimo vieta, kraujosruvos, skausmingi taškai, sąnario judesių amplitudė ir stabilumas. Gydytojas gali atlikti specialius testus, švelniai patikrindamas, ar sąnarys juda per daug tam tikra kryptimi. Čiurnos atveju gali būti atliekamas priekinio stalčiaus testas arba pakreipimo testas. Kelio atveju vertinamas šoninis stabilumas, lyginant su sveika koja. Šie testai atliekami atsargiai, nes ūmioje fazėje skausmas ir raumenų įtampa kartais apsunkina tikslų įvertinimą.
Rentgenograma dažnai skiriama tuomet, kai reikia atmesti lūžį, ypač jei žmogus negali priminti kojos, skausmas labai lokalus ties kauliniais iškilimais arba patinimas ryškus. Rentgeno tyrimas raiščių tiesiogiai neparodo, tačiau padeda pamatyti kaulinius pažeidimus, atskilusį kaulo fragmentą ar sąnario padėties pakitimus.
Ultragarsinis tyrimas gali būti naudingas vertinant paviršinius raiščius, kraujosruvą, minkštųjų audinių būklę. Jo tikslumas priklauso nuo specialisto patirties ir pažeidimo vietos. Magnetinio rezonanso tomografija yra vienas informatyviausių tyrimų, jei įtariamas rimtas raiščio plyšimas, kelių struktūrų pažeidimas, kremzlės, sausgyslių ar meniskų trauma. Kompiuterinė tomografija dažniau naudojama, kai reikia detaliau įvertinti sudėtingą kaulinį pažeidimą.
Ne kiekvienam žmogui iš karto reikia sudėtingų tyrimų. Esant lengvam pažeidimui, gydytojas gali nustatyti diagnozę kliniškai ir stebėti gijimą. Tačiau jei skausmas užsitęsia, sąnarys lieka nestabilus arba simptomai neatitinka paprasto patempimo, papildomi tyrimai tampa svarbūs.
Gydymas priklauso nuo pažeidimo sunkumo, sąnario, paciento aktyvumo ir to, ar yra kitų traumų. Pirmomis paromis dažniausiai taikomi paprasti, bet labai svarbūs principai: ramybė, pažeistos vietos apsauga, šaldymas, kompresija ir pakėlimas. Ledas dedamas per audinį 15-20 minučių kelis kartus per dieną, ypač pirmąsias 24-48 valandas. Elastinis bintas ar įtvaras gali sumažinti tinimą ir suteikti sąnariui atramą, tačiau jis neturi spausti taip stipriai, kad tirptų pirštai ar blogėtų kraujotaka.
Skausmui ir uždegimui mažinti gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas ar naproksenas, jei žmogui jie tinkami. Kai kuriems pacientams saugiau vartoti paracetamolį. Vaistus reikėtų rinktis atsakingai, ypač sergant skrandžio, inkstų, kepenų ligomis, vartojant kraują skystinančius vaistus ar esant nėštumui.
Lengvo pažeidimo atveju dažnai pakanka kelių dienų krūvio sumažinimo ir palaipsnio grįžimo prie įprastos veiklos. Vidutinio sunkumo pažeidimui gali prireikti įtvaro, specialios avalynės, kartais laikinai naudojami ramentai. Visiško plyšimo atveju gydymas parenkamas individualiai: daliai pacientų pakanka konservatyvaus gydymo su imobilizacija ir intensyvia reabilitacija, o kai kuriais atvejais svarstoma operacija.
Kineziterapija yra viena svarbiausių gydymo dalių. Pradžioje siekiama sumažinti skausmą ir tinimą, vėliau atkuriama judesių amplitudė, stiprinami raumenys, lavinama pusiausvyra ir koordinacija. Reabilitacijoje dažnai naudojami pratimai ant nestabilaus pagrindo, blauzdos ir šlaunies raumenų stiprinimas, judesių kontrolės pratimai, laipsniškas grįžimas prie bėgimo, šuolių ir sporto specifinių judesių.
Labai svarbu neskubėti. Skausmo sumažėjimas dar nereiškia, kad raištis visiškai sugijo. Grįžti prie sporto rekomenduojama tik tada, kai sąnarys netinsta po krūvio, judesiai beveik ar visiškai atsistatę, raumenų jėga panaši į sveikos pusės, pusiausvyra gera, o staigūs judesiai nesukelia skausmo ar baimės. Kartais sportuojant kurį laiką rekomenduojamas funkcinis įtvaras arba teipavimas.
Operacinis gydymas svarstomas, jei yra visiškas raiščių plyšimas su ryškiu nestabilumu, kartu pažeisti kiti sąnario dariniai, konservatyvus gydymas nepadeda arba žmogui dėl sporto ar darbo būtinas ypač didelis sąnario stabilumas. Operacijos metu raištis gali būti susiuvamas, rekonstruojamas arba stabilizuojamas kitais būdais. Po operacijos taip pat būtina reabilitacija, nes vien mechaninis raiščio atkūrimas negrąžina raumenų kontrolės ir pusiausvyros.
Į gydytoją verta kreiptis, jei po traumos skausmas ryškus, sąnarys greitai sutino, atsirado didelė mėlynė arba sunku priminti koją. Taip pat reikėtų pasitikrinti, jei jaučiate, kad sąnarys nestabilus, lyg slysta ar nelaiko, jei traumos metu girdėjote trakštelėjimą, arba jei skausmas nepraeina per kelias dienas nepaisant ramybės ir šaldymo.
Skubios pagalbos reikia, jei matoma sąnario deformacija, įtariamas lūžis, neįmanoma paeiti, pėda ar pirštai tirpsta, šąla, pamėlsta, atsiranda stiprus silpnumas ar nepakeliamas skausmas. Nedelskite ir tada, jei patinimas labai didelis, oda įtempta, arba skausmas greitai stiprėja.
Jeigu trauma iš pirmo žvilgsnio atrodo lengva, bet po savaitės vis dar šlubuojate, sąnarys tinsta po krūvio ar nesijaučiate saugiai eidami nelygiu paviršiumi, tai taip pat signalas pasikonsultuoti. Laiku įvertintas Šoninis raiščių pažeidimas dažniausiai gydomas sėkmingiau, o tinkama reabilitacija padeda išvengti pasikartojančių traumų.
