Skydliaukės mazgai
Skydliaukės mazgai yra skydliaukės audinyje susiformavę dariniai, kurie dažniausiai būna gerybiniai ir ilgą laiką nesukelia jokių simptomų. Vis dėlto juos svarbu įvertinti, nes dalis mazgų gali gaminti per daug hormonų, spausti aplinkinius audinius arba retais atvejais būti piktybiniai. Laiku atlikta echoskopija, kraujo tyrimai ir, prireikus, biopsija padeda saugiai nuspręsti, ar mazgą pakanka stebėti, ar reikia gydymo.
Skydliaukės mazgai yra riboti pakitimai skydliaukės audinyje. Skydliaukė yra nedidelė drugelio formos liauka kaklo priekyje, gaminanti hormonus tiroksiną ir trijodtironiną. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, širdies ritmą, kūno temperatūrą, energijos lygį, žarnyno veiklą ir daugelį kitų organizmo funkcijų.
Mazgas gali būti kietas, cistinis, tai yra pripildytas skysčio, arba mišrus. Jis gali būti vienas, tačiau neretai randama kelių mazgų, tuomet kalbama apie mazginę strumą. Kai kurie mazgai yra labai maži ir pastebimi tik atliekant skydliaukės echoskopiją. Kiti gali būti apčiuopiami kakle ar matomi kaip nežymus kaklo sustorėjimas.
Dauguma skydliaukės mazgų nėra vėžiniai. Vis dėlto gydytojo tikslas yra atsakyti į kelis svarbiausius klausimus: ar mazgas turi piktybiškumo požymių, ar jis veikia skydliaukės hormonų gamybą, ar spaudžia trachėją, stemplę, balso nervus ar kitus kaklo audinius. Nuo šių atsakymų priklauso tolesnė taktika.
Skydliaukės mazgai dažnėja su amžiumi, ypač moterims. Echoskopu jų randama daug dažniau nei apčiuopiant rankomis, todėl neretai jie aptinkami atsitiktinai, tiriant kaklą dėl visai kitų priežasčių. Pats faktas, kad rastas mazgas, dar nereiškia pavojingos ligos, tačiau jis neturėtų būti ignoruojamas.
- Maži Skydliaukės mazgai dažniausiai nesukelia jokio diskomforto.
- Mazgas gali būti aptiktas atsitiktinai atliekant kaklo echoskopiją, kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tomografiją ar kitą tyrimą.
- Kartais žmogus pats pastebi nedidelį gumbelį kaklo priekyje arba jį apčiuopia gydytojas profilaktinės apžiūros metu.
- Kaklo priekyje matomas ar apčiuopiamas gumbelis.
- Spaudimo, tempimo ar svetimkūnio pojūtis kakle.
- Diskomfortas ryjant, ypač jei mazgas didesnis arba yra netoli stemplės.
- Užkimimas, balso pasikeitimas ar greitesnis balso nuovargis.
- Kosčiojimas, dusulys gulint ar fizinio krūvio metu, jei didelis mazgas spaudžia trachėją.
- Retai gali atsirasti skausmas kakle, ypač jei mazge įvyksta kraujavimas arba yra uždegiminis procesas.
- Širdies plakimas, permušimai, greitas pulsas.
- Rankų drebulys, nerimas, dirglumas, miego sutrikimai.
- Padidėjęs prakaitavimas, šilumos netoleravimas.
- Svorio mažėjimas, nors apetitas išlieka geras arba padidėja.
- Dažnesnis tuštinimasis.
- Raumenų silpnumas, greitas nuovargis.
- Moterims gali sutrikti mėnesinių ciklas.
- Greitai didėjantis mazgas.
- Kietas, nepaslankus darinys kakle.
- Ilgiau nei kelias savaites trunkantis užkimimas be aiškios priežasties.
- Padidėję kaklo limfmazgiai.
- Rijimo ar kvėpavimo pasunkėjimas.
- Anksčiau taikyta kaklo ar galvos srities spindulinė terapija.
- Šeimoje buvę skydliaukės vėžio atvejų.
Skydliaukės mazgai gali atsirasti dėl kelių skirtingų priežasčių. Dažnai vienos aiškios priežasties nustatyti nepavyksta, tačiau žinomi veiksniai, kurie didina jų susiformavimo tikimybę.
Viena dažniausių priežasčių yra skydliaukės audinio išvešėjimas, dar vadinamas adenomatoziniu ar hiperplaziniu mazgu. Tai paprastai gerybinis procesas, kai dalis skydliaukės ląstelių ima augti aktyviau nei aplinkinis audinys.
Kita dažna priežastis yra cistos. Jos susidaro, kai mazgo viduje kaupiasi skystis. Cistiniai ar mišrūs mazgai dažniausiai būna gerybiniai, tačiau jei cista kartojasi, didėja ar turi įtartinų kietų komponentų, ją reikia įvertinti atidžiau.
Skydliaukės mazgai gali būti susiję su jodo trūkumu. Jodas reikalingas skydliaukės hormonų gamybai, todėl ilgalaikis jo trūkumas gali skatinti skydliaukės didėjimą ir mazgų formavimąsi. Šalyse, kuriose naudojama joduota druska, ši priežastis pasitaiko rečiau, bet vis dar gali būti aktuali kai kurioms žmonių grupėms.
Svarbus rizikos veiksnys yra amžius. Kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė tikimybė, kad echoskopijos metu bus rasta mazgų. Moterys skydliaukės mazgų turi dažniau nei vyrai, tikėtina, dėl hormoninių ir autoimuninių veiksnių įtakos.
Autoimuninės skydliaukės ligos taip pat gali būti susijusios su mazgų atsiradimu. Sergant Hashimoto tiroiditu skydliaukės audinys tampa nelygus, gali formuotis mazgai ar į mazgus panašūs pakitimai. Graves liga, sukelianti skydliaukės hiperfunkciją, kartais taip pat būna susijusi su mazginiais pakitimais.
Rečiau mazgas būna autonominis, tai yra savarankiškai gaminantis hormonus ir nepaklūstantis įprastai organizmo kontrolei. Tokie mazgai vadinami toksiniais arba karštaisiais mazgais. Jie dažniau būna gerybiniai, tačiau gali sukelti hipertirozę.
Piktybiniai skydliaukės navikai sudaro mažesnę visų mazgų dalį. Didesnė rizika siejama su vaikystėje ar jaunystėje patirta kaklo srities apšvita, šeimine skydliaukės vėžio istorija, tam tikrais paveldimais sindromais, vyriška lytimi, labai jaunu arba vyresniu amžiumi, greitu mazgo augimu ir įtartinais echoskopiniais požymiais.
Skydliaukės mazgai vertinami nuosekliai. Pirmiausia gydytojas išklauso nusiskundimus, paklausia, kada pastebėtas mazgas, ar jis didėja, ar yra užkimimas, rijimo ar kvėpavimo sutrikimų, ar šeimoje buvo skydliaukės ligų. Taip pat svarbu žinoti, ar žmogui anksčiau buvo taikyta galvos ar kaklo srities spindulinė terapija.
Apžiūros metu gydytojas apčiuopia skydliaukę ir kaklo limfmazgius. Vertinama, ar mazgas kietas, paslankus, skausmingas, ar yra skydliaukės padidėjimas, ar matoma kaklo asimetrija. Vis dėlto vien apčiuopa neleidžia patikimai nustatyti mazgo pobūdžio, todėl dažniausiai reikalingi papildomi tyrimai.
Pagrindinis tyrimas yra skydliaukės echoskopija. Ji leidžia nustatyti mazgo dydį, formą, ribas, struktūrą, kraujotaką, kalcifikacijas ir santykį su aplinkiniais audiniais. Echoskopijos metu taip pat vertinami kaklo limfmazgiai. Pagal požymius mazgai priskiriami rizikos kategorijoms, pavyzdžiui, EU-TIRADS arba ACR TI-RADS sistemai. Tai padeda nuspręsti, ar mazgą stebėti, ar atlikti plonos adatos aspiracinę biopsiją.
Kraujo tyrimai padeda įvertinti skydliaukės funkciją. Dažniausiai tiriamas tirotropinis hormonas, sutrumpintai TTH arba TSH, taip pat laisvas tiroksinas, laisvas trijodtironinas, kartais skydliaukės antikūnai, tokie kaip anti-TPO ar anti-Tg. Jei TSH yra sumažėjęs, gali būti įtariamas autonomiškai hormonus gaminantis mazgas.
Jeigu TSH mažas, gali būti atliekama skydliaukės scintigrafija. Šis tyrimas parodo, ar mazgas kaupia radioaktyvųjį izotopą. Karštasis mazgas dažniausiai gamina hormonus ir rečiau būna piktybinis, o šaltasis mazgas hormonų negamina, todėl jo vertinimas labiau priklauso nuo echoskopinių požymių ir biopsijos rezultatų.
Plonos adatos aspiracinė biopsija yra svarbiausias tyrimas, kai reikia įvertinti ląstelių pobūdį. Procedūros metu, dažniausiai kontroliuojant echoskopu, plona adata paimama ląstelių iš mazgo. Tai trumpa procedūra, dažniausiai atliekama ambulatoriškai. Atsakymas pateikiamas pagal Bethesda sistemą, kuri nurodo, ar radinys gerybinis, neaiškus, įtartinas ar piktybinis.
Kai kuriais atvejais papildomai gali būti tiriamas kalcitoninas, ypač jei įtariamas medulinis skydliaukės vėžys arba yra šeiminė rizika. Kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija dažniausiai nėra pirmo pasirinkimo tyrimai, bet gali būti reikalingi, jei didelė struma leidžiasi už krūtinkaulio, spaudžia trachėją arba planuojama operacija.
Svarbu suprasti, kad diagnostikos tikslas nėra operuoti visus mazgus. Tikslas yra atskirti saugius, stebėtinus pakitimus nuo tų, kuriems reikia aktyvesnio gydymo.
Skydliaukės mazgai gydomi individualiai. Sprendimas priklauso nuo mazgo dydžio, augimo, echoskopinių požymių, biopsijos atsakymo, skydliaukės hormonų tyrimų, simptomų ir paciento bendros sveikatos.
Jei mazgas mažas, atrodo gerybinis, nesukelia simptomų ir hormonų tyrimai normalūs, dažniausiai pakanka stebėjimo. Gydytojas paskiria pakartotinę echoskopiją po kelių mėnesių ar metų, priklausomai nuo rizikos. Stebėjimo metu vertinama, ar mazgas didėja, ar atsiranda naujų požymių. Daugeliui žmonių tai yra saugiausia ir racionaliausia taktika.
Jei mazgas yra cistinis ir sukelia spaudimą ar kosmetinį nepatogumą, gali būti atliekama skysčio aspiracija. Kai cista kartojasi, kai kuriais atvejais svarstoma etanolio abliacija arba kitos minimaliai invazinės procedūros.
Gerybiniams, bet simptomus sukeliantiems mazgams gali būti taikoma radiodažninė abliacija, lazerinė abliacija ar kitos šiluminės abliacijos procedūros. Jų metu mazgo audinys paveikiamas taip, kad laikui bėgant sumažėtų. Šios procedūros tinka ne visiems, todėl sprendimą priima patyręs specialistas, įvertinęs biopsijos ir echoskopijos duomenis.
Jei mazgas gamina per daug hormonų, gydymas priklauso nuo hipertirozės sunkumo. Gali būti skiriami vaistai, slopinantys skydliaukės hormonų gamybą, beta adrenoblokatoriai širdies plakimui ir drebuliui mažinti, radioaktyviojo jodo terapija arba operacija. Radioaktyvusis jodas dažnai veiksmingas autonominiams mazgams, tačiau jis netinka nėštumo metu ir kai kuriais kitais atvejais.
Chirurginis gydymas reikalingas, jei biopsija rodo piktybinį naviką arba didelę jo tikimybę, jei mazgas sukelia reikšmingą spaudimą, trukdo ryti ar kvėpuoti, greitai didėja, yra didelė už krūtinkaulio besileidžianti struma arba jei neaiškūs tyrimų rezultatai kelia pagrįstą riziką. Operacijos apimtis gali būti skirtinga: pašalinama viena skydliaukės skiltis arba visa skydliaukė. Po visos skydliaukės pašalinimo reikalingas nuolatinis pakaitinis gydymas levotiroksinu.
Levotiroksino skyrimas vien tam, kad sumažėtų gerybiniai mazgai, šiuo metu taikomas retai. Toks gydymas gali sukelti per didelį hormonų kiekį, širdies ritmo sutrikimus ar kaulų retėjimą, ypač vyresniems žmonėms. Todėl vaistai skiriami tik tada, kai yra aiški indikacija.
Gyvensena taip pat svarbi. Rekomenduojama vartoti pakankamai jodo, tačiau vengti savarankiškai vartoti dideles jodo dozes ar papildus be gydytojo patarimo. Ypač atsargiai reikėtų elgtis sergant autoimuninėmis skydliaukės ligomis ar turint skydliaukės hiperfunkciją. Reguliarūs patikrinimai, tyrimų rezultatų palyginimas ir aiškus gydymo planas padeda išvengti nereikalingo nerimo.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei kaklo priekyje pastebėjote naują gumbelį, skydliaukės padidėjimą ar kaklo asimetriją. Net jei nejaučiate skausmo, mazgą verta įvertinti echoskopu ir kraujo tyrimais.
Skubiau pasikonsultuokite, jei mazgas greitai didėja, atsirado užkimimas, rijimo ar kvėpavimo pasunkėjimas, spaudimas kakle, padidėję kaklo limfmazgiai arba nepaaiškinamas svorio kritimas. Šie požymiai nebūtinai reiškia vėžį, tačiau jie reikalauja greitesnio ištyrimo.
Nedelskite, jei kartu jaučiate stiprų širdies plakimą, rankų drebėjimą, gausų prakaitavimą, ryškų nerimą, silpnumą ar staigų svorio mažėjimą. Tai gali rodyti, kad mazgas gamina per daug skydliaukės hormonų.
Jei jau žinote, kad turite Skydliaukės mazgai, kreipkitės pagal numatytą stebėjimo planą. Pakartotinė echoskopija ar tyrimai padeda įsitikinti, kad mazgas nesikeičia. Jei tarp vizitų atsiranda naujų simptomų, nelaukite suplanuotos datos ir susisiekite su gydytoju anksčiau.
Skubi medicinos pagalba reikalinga, jei staiga pasidarė sunku kvėpuoti, ryti seiles, atsirado ryškus kaklo tinimas, stiprus skausmas ar staigus balso praradimas. Tokios situacijos retos, bet jas reikia vertinti nedelsiant.
