Skilvelių virpėjimas
Skilvelių virpėjimas yra viena pavojingiausių širdies ritmo sutrikimo formų, kai širdies skilveliai nebesusitraukia veiksmingai ir kraujas nebepumpuojamas į organizmą. Tai yra gyvybei grėsminga būklė, dažniausiai sukelianti staigų sąmonės netekimą ir širdies sustojimą. Laiku pradėtas gaivinimas ir elektrinė defibriliacija gali išgelbėti gyvybę.
Skilvelių virpėjimas - tai labai greitas, chaotiškas ir nekoordinuotas širdies skilvelių elektrinis aktyvumas. Įprastai širdis susitraukia ritmiškai: elektrinis impulsas keliauja nustatyta kryptimi, prieširdžiai ir skilveliai dirba suderintai, todėl kraujas išstumiamas į plaučius ir visą kūną. Kai atsiranda Skilvelių virpėjimas, skilvelių raumuo ima tik virpėti, bet nebesusitraukia pakankamai stipriai.
Dėl to per kelias sekundes smarkiai sumažėja arba visiškai nutrūksta kraujo tekėjimas į smegenis, širdį, inkstus ir kitus organus. Žmogus netenka sąmonės, dingsta normalus kvėpavimas, neapčiuopiamas pulsas. Negydoma būklė per kelias minutes gali baigtis mirtimi.
Svarbu suprasti, kad Skilvelių virpėjimas nėra „paprastas permušimas“ ar laikinas širdies plakimo padažnėjimas. Tai kritinė situacija, kuriai reikalinga neatidėliotina pagalba: krūtinės paspaudimai, automatinis išorinis defibriliatorius, greitosios medicinos pagalbos komandos veiksmai ir priežasties gydymas ligoninėje.
Dažniausiai pažeidžiamas pagrindinis organas yra širdis, tačiau labai greitai nukenčia ir smegenys, nes jos itin jautrios deguonies trūkumui. Kuo ilgiau neatkuriama kraujotaka, tuo didesnė negrįžtamo smegenų pažeidimo, dauginio organų nepakankamumo ir mirties rizika.
- Staigus sąmonės netekimas, žmogus nereaguoja į kalbinimą ar pajudinimą.
- Neapčiuopiamas pulsas arba labai sunkiai nustatomas kraujotakos požymis.
- Nėra normalaus kvėpavimo, gali būti tik reti, nereguliarūs, vadinamieji agoniniai įkvėpimai.
- Staigus kritimas be aiškios išorinės priežasties.
- Oda gali tapti blyški, melsva, šalta ir prakaituota.
- Spaudžiantis, deginantis ar veržiantis krūtinės skausmas, ypač plintantis į kairę ranką, kaklą, žandikaulį ar nugarą.
- Staigus dusulys, oro trūkumo jausmas.
- Stiprus širdies plakimas, permušimai, labai greitas ar nereguliarus ritmas.
- Galvos svaigimas, silpnumas, alpimo pojūtis.
- Pykinimas, šaltas prakaitas, nepaaiškinamas nerimas ar mirties baimė.
- Sumišimas, atminties sutrikimas ar mieguistumas dėl laikino smegenų deguonies trūkumo.
- Krūtinės skausmas ar šonkaulių skausmingumas po krūtinės paspaudimų.
- Nuovargis, dusulys, širdies nepakankamumo požymiai.
- Nerimas, baimė, miego sutrikimai po patirtos kritinės būklės.
Dažniausia priežastis yra išeminė širdies liga, kai širdies raumuo gauna per mažai kraujo dėl susiaurėjusių ar užsikimšusių vainikinių arterijų. Ypač didelė rizika kyla ūminio miokardo infarkto metu: dalis širdies raumens staiga negauna deguonies, todėl elektriniai impulsai tampa nestabilūs.
Kitos svarbios priežastys ir rizikos veiksniai:
- Persirgtas miokardo infarktas ir po jo likęs širdies raumens randas.
- Širdies nepakankamumas ir sumažėjusi kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija.
- Kardiomiopatijos, kai širdies raumuo yra sustorėjęs, išsiplėtęs ar struktūriškai pakitęs.
- Paveldimi elektrinio laidumo sutrikimai, kai širdis anatomiškai gali atrodyti normali, bet elektrinė sistema yra nestabili.
- Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, ypač mažas kalio ar magnio kiekis kraujyje.
- Kai kurie vaistai, toksinės medžiagos ar narkotikai, galintys pailginti širdies elektrinio atsistatymo laiką arba sukelti pavojingą ritmą.
- Elektros trauma, žaibo smūgis, sunki hipotermija, didelis deguonies trūkumas.
- Įgimtos ar įgytos širdies vožtuvų ligos.
Riziką didina vyresnis amžius, rūkymas, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis, nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas ir šeiminė staigios širdinės mirties istorija. Vis dėlto Skilvelių virpėjimas kartais gali ištikti ir anksčiau rimtų simptomų nejautusį žmogų, todėl svarbu vertinti net trumpus alpimo, krūtinės skausmo ar nepaaiškinamo širdies plakimo epizodus.
Ūmios situacijos metu diagnozė dažnai nustatoma labai greitai, remiantis žmogaus būkle ir širdies ritmo registracija. Jei žmogus be sąmonės, nekvėpuoja normaliai ir neturi pulso, pirmiausia pradedamas gaivinimas. Prijungus defibriliatorių ar monitorių, matomas chaotiškas, netvarkingas skilvelių elektrinis aktyvumas.
Pagrindiniai diagnostikos žingsniai:
- Elektrokardiograma. Ji parodo širdies elektrinį aktyvumą ir padeda patvirtinti pavojingą ritmo sutrikimą arba įvertinti pokyčius po atgaivinimo.
- Širdies ritmo monitoravimas. Ligoninėje pacientas stebimas nuolat, nes pavojingas ritmas gali kartotis.
- Kraujo tyrimai. Vertinami kalio, magnio, kalcio kiekiai, inkstų funkcija, rūgščių ir šarmų pusiausvyra, širdies raumens pažeidimo žymenys, tokie kaip troponinas.
- Echokardiografija. Ultragarsinis širdies tyrimas leidžia įvertinti skilvelių funkciją, vožtuvus, širdies ertmių dydį ir galimas struktūrines priežastis.
- Vainikinių arterijų angiografija. Ji atliekama, jei įtariamas miokardo infarktas ar reikšmingas vainikinių arterijų susiaurėjimas; prireikus tuo pačiu metu gali būti atliekamas kraujagyslės atvėrimas.
- Širdies magnetinio rezonanso tyrimas. Jis gali padėti įvertinti širdies raumens randus, uždegimą, kardiomiopatijas ar kitas struktūrines ligas.
- Genetiniai ir šeimos narių tyrimai. Jie svarstomi, jei įtariama paveldima širdies ritmo sutrikimų priežastis arba šeimoje buvo staigios mirties atvejų.
Diagnostika nesibaigia vien ritmo nustatymu. Labai svarbu rasti priežastį, nes nuo jos priklauso tolesnis gydymas ir pasikartojimo prevencija.
Skilvelių virpėjimas gydomas nedelsiant. Pirmosios minutės yra lemiamos, todėl svarbiausia - atkurti kraujotaką ir normalų širdies ritmą.
Neatidėliotini veiksmai:
- Skubus pagalbos iškvietimas telefonu 112.
- Krūtinės paspaudimai, jei žmogus nereaguoja ir nekvėpuoja normaliai.
- Automatinio išorinio defibriliatoriaus panaudojimas, jei jis prieinamas. Prietaisas pats įvertina ritmą ir nurodo, ar reikia elektros impulso.
- Greitosios medicinos pagalbos komandos atliekama defibriliacija, kvėpavimo takų užtikrinimas, deguonies tiekimas ir vaistų skyrimas.
Ligoninėje gydymas priklauso nuo priežasties. Jei nustatomas miokardo infarktas, gali būti atliekama skubi vainikinės arterijos intervencija - kraujagyslės atvėrimas ir stento implantavimas. Jei ritmas kartojasi, gali būti skiriami antiaritminiai vaistai, koreguojami elektrolitai, gydomas širdies nepakankamumas, mažinamas deguonies trūkumas ir šalinami provokuojantys veiksniai.
Daliai pacientų rekomenduojamas implantuojamas kardioverteris defibriliatorius. Tai po oda implantuojamas prietaisas, kuris nuolat stebi širdies ritmą ir, atsiradus pavojingam sutrikimui, gali automatiškai jį nutraukti elektriniu impulsu. Kai kuriais atvejais taikoma kateterinė abliacija, ypač jei nustatomas pasikartojančius epizodus sukeliantis elektrinis židinys.
Ilgalaikė priežiūra taip pat labai svarbi. Gali būti skiriami beta adrenoblokatoriai, vaistai nuo širdies nepakankamumo, kraujo krešėjimą ar cholesterolį veikiantys vaistai, jei yra atitinkamų indikacijų. Rekomenduojama mesti rūkyti, kontroliuoti kraujospūdį, cukraus ir cholesterolio kiekį, palaikyti tinkamą kūno svorį, judėti pagal gydytojo sudarytą planą ir vengti savavališkai vartoti širdies ritmą galinčių veikti vaistų ar papildų.
Po tokio įvykio žmogui ir jo artimiesiems dažnai reikia ne tik kardiologo, bet ir reabilitacijos, psichologinės pagalbos, praktinių mokymų, kaip elgtis pasikartojus kritinei situacijai.
Jei žmogus staiga netenka sąmonės, nereaguoja ir nekvėpuoja normaliai, reikia nedelsiant skambinti 112, pradėti krūtinės paspaudimus ir naudoti automatinį išorinį defibriliatorių, jei jis yra šalia. Tokiu atveju nereikia laukti, kol „pagerės“, ir nereikia bandyti vežti žmogaus savo transportu - kiekviena minutė be kraujotakos mažina išgyvenimo tikimybę.
Skubios pagalbos reikia ir tada, kai atsiranda:
- Stiprus ar spaudžiantis krūtinės skausmas, trunkantis ilgiau nei kelias minutes.
- Krūtinės skausmas kartu su dusuliu, prakaitavimu, pykinimu ar silpnumu.
- Staigus alpimas, ypač fizinio krūvio metu arba be aiškios priežasties.
- Labai greitas, nereguliarus širdies plakimas su galvos svaigimu ar silpnumu.
- Dusulys ramybėje, melsvos lūpos, stiprus oro trūkumas.
Į gydytoją planine tvarka verta kreiptis, jei kartojasi permušimai, neaiškūs alpimo epizodai, šeimoje buvo staigios širdinės mirties atvejų arba jau diagnozuota širdies liga. Kuo anksčiau nustatomi rizikos veiksniai, tuo didesnė tikimybė išvengti pavojingo įvykio.
