Sinusinio mazgo silpnumo sindromas
Sinusinio mazgo silpnumo sindromas - tai širdies ritmo sutrikimas, kai natūralus širdies „ritmo vedlys“ veikia per lėtai, nereguliariai arba su pertraukomis. Dėl to žmogus gali jausti silpnumą, galvos svaigimą, alpimą, dusulį ar širdies permušimus. Ši būklė dažniau nustatoma vyresniame amžiuje, tačiau laiku atpažinta ir tinkamai gydoma ji paprastai gali būti gerai kontroliuojama.
Sinusinio mazgo silpnumo sindromas - tai grupė širdies ritmo sutrikimų, susijusių su sutrikusia sinusinio mazgo veikla. Sinusinis mazgas yra nedidelė specializuotų ląstelių sritis dešiniajame prieširdyje. Jis siunčia elektrinius impulsus, kurie nustato širdies plakimo dažnį ir ritmą. Sveiko žmogaus sinusinis mazgas prisitaiko prie poreikių: ramybėje širdis plaka lėčiau, o fizinio krūvio, emocijų ar karščiavimo metu - greičiau.
Kai išsivysto Sinusinio mazgo silpnumo sindromas, šis prisitaikymas sutrinka. Širdis gali plakti per lėtai, gali atsirasti ilgos pauzės tarp dūžių, ritmas gali tapti nepastovus. Kai kuriems žmonėms lėtas ritmas kaitaliojasi su greito ritmo epizodais, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimu ar prieširdžių plazdėjimu. Tokia forma dažnai vadinama bradikardijos ir tachikardijos sindromu.
Pagrindinis pažeidžiamas organas yra širdis, tačiau simptomai kyla todėl, kad dėl netinkamo ritmo smegenys, raumenys ir kiti organai laikinai gauna mažiau kraujo bei deguonies. Todėl žmogus gali jausti ne tik širdies permušimus, bet ir bendrą silpnumą, sąmonės aptemimą, sumažėjusį fizinį pajėgumą. Liga gali būti epizodinė: tyrimo metu ritmas kartais būna normalus, o sutrikimai pasireiškia tik tam tikru metu.
- Neįprastas nuovargis, silpnumas, sumažėjęs fizinis pajėgumas.
- Galvos svaigimas, „tuštumo“ ar nestabilumo jausmas.
- Alpimas arba beveik alpimo epizodai, ypač staiga atsistojus ar fizinio krūvio metu.
- Lėtas pulsas, kartais mažesnis nei 50 dūžių per minutę, jei tai nėra įprasta dėl gero fizinio pasirengimo.
- Dusulys, oro trūkumas, ypač vaikštant, lipant laiptais ar dirbant įprastus darbus.
- Širdies permušimai, nereguliarus plakimas, jausmas, kad širdis „sustoja“ ir vėl stipriai suplaka.
- Labai lėto širdies ritmo periodai, kai žmogus jaučiasi mieguistas, vangus ar apsvaigęs.
- Staigūs greito ritmo priepuoliai, dažnai lydimi nerimo, spaudimo krūtinėje ar oro trūkumo.
- Po greito ritmo epizodo gali atsirasti ilgesnė pauzė, dėl kurios žmogus trumpam aptemsta ar nualpsta.
- Gali būti nustatomas prieširdžių virpėjimas, kuris didina kraujo krešulių ir insulto riziką.
- Kai kuriems žmonėms Sinusinio mazgo silpnumo sindromas ilgą laiką nesukelia aiškių nusiskundimų.
- Ritmo sutrikimas gali būti aptinkamas atsitiktinai, atliekant elektrokardiogramą profilaktinio patikrinimo metu.
- Vyresni pacientai simptomus kartais priskiria amžiui, nuovargiui ar mažam kraujospūdžiui, todėl liga gali būti nustatoma vėliau.
Dažniausia priežastis - su amžiumi susiję sinusinio mazgo ir aplinkinių širdies laidžiosios sistemos audinių pakitimai. Bėgant metams šiose srityse gali daugėti jungiamojo audinio, mažėti elektrinių ląstelių aktyvumas, todėl impulsai formuojami lėčiau arba perduodami netolygiai.
Riziką didina įvairios širdies ligos: išeminė širdies liga, persirgtas miokardo infarktas, širdies raumens uždegimas, kardiomiopatijos, širdies vožtuvų ligos, įgimtos laidumo sistemos ypatybės. Sinusinio mazgo silpnumo sindromas taip pat gali pasireikšti po širdies operacijų ar intervencijų, ypač jei buvo paveikti prieširdžiai.
Svarbūs ir grįžtami veiksniai. Ritmą gali lėtinti kai kurie vaistai: beta adrenoblokatoriai, kai kurie kalcio kanalų blokatoriai, digoksinas, antiaritminiai vaistai, tam tikri raminamieji preparatai. Širdies ritmą taip pat gali veikti skydliaukės funkcijos susilpnėjimas, elektrolitų sutrikimai, miego apnėja, sunkios infekcijos, dehidratacija, alkoholio vartojimas.
Retesniais atvejais svarbus genetinis polinkis. Jaunesniems žmonėms Sinusinio mazgo silpnumo sindromas nustatomas rečiau, tačiau jis gali pasireikšti sergant įgimtomis širdies ligomis, po širdies operacijų arba dėl paveldimų jonų kanalų sutrikimų.
Diagnozė nustatoma įvertinus simptomus ir užfiksavus širdies ritmo sutrikimą. Gydytojui svarbu žinoti, kada atsiranda silpnumas, galvos svaigimas ar alpimas, kiek trunka epizodai, ar yra širdies permušimų, kokius vaistus pacientas vartoja. Taip pat matuojamas pulsas, kraujospūdis, įvertinami širdies ir plaučių požymiai.
Pagrindinis tyrimas yra elektrokardiograma. Ji gali parodyti sinusinę bradikardiją, sinusines pauzes, sinoatrialinę blokadą, prieširdžių virpėjimą ar kitus ritmo sutrikimus. Vis dėlto, jei epizodai reti, įprasta elektrokardiograma gali būti normali.
Tokiais atvejais skiriamas Holterio monitoravimas - širdies ritmo registravimas 24-48 valandas ar ilgiau. Jei simptomai pasireiškia retai, gali būti naudojami ilgesnio nešiojimo ritmo registratoriai arba implantuojamas įvykių registratorius. Labai svarbu susieti paciento juntamus simptomus su tuo metu užfiksuotu širdies ritmu.
Papildomai gali būti atliekami kraujo tyrimai: elektrolitai, inkstų funkcija, skydliaukės hormonai, uždegimo rodikliai, vaistų koncentracijos, jei tai aktualu. Echokardiografija padeda įvertinti širdies struktūrą, vožtuvus, širdies kamerų dydį ir išstūmio frakciją. Kai įtariama išeminė širdies liga, gali būti atliekamas krūvio mėginys, širdies kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija ar kiti kardiologo parinkti tyrimai. Elektrofiziologinis tyrimas reikalingas ne visada, bet gali būti svarstomas sudėtingais atvejais.
Gydymas priklauso nuo simptomų, ritmo sutrikimo pobūdžio ir priežasties. Jei Sinusinio mazgo silpnumo sindromas nesukelia simptomų ir širdies ritmas nėra pavojingai lėtas, kartais pakanka stebėjimo, reguliarių kardiologo patikrų ir vaistų peržiūros.
Pirmas žingsnis - ieškoti grįžtamų priežasčių. Gydytojas gali koreguoti ritmą lėtinančius vaistus, gydyti skydliaukės funkcijos sutrikimą, elektrolitų disbalansą, miego apnėją ar infekciją. Svarbu savarankiškai nenutraukti širdies vaistų, nes kai kuriuos jų reikia mažinti palaipsniui arba keisti saugesnėmis alternatyvomis.
Jei lėtas ritmas sukelia alpimą, stiprų silpnumą, dusulį ar kitas reikšmingas problemas, dažniausias veiksmingas gydymas yra nuolatinio širdies stimuliatoriaus implantavimas. Stimuliatorius - tai mažas prietaisas, implantuojamas po oda krūtinės srityje. Jis stebi širdies ritmą ir, kai širdis plaka per lėtai arba atsiranda pauzė, siunčia elektrinį impulsą, padedantį palaikyti saugų ritmą.
Jei kartu pasireiškia greito ritmo epizodai, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas, gali būti skiriami antiaritminiai vaistai, širdies ritmą ar dažnį reguliuojantys vaistai. Kai kuriems pacientams prireikia antikoaguliantų - kraują krešėti mažinančių vaistų, kurie sumažina insulto riziką. Kartais svarstoma kateterinė abliacija, ypač jei greito ritmo priepuoliai dažni ir sunkiai kontroliuojami.
Gyvensena taip pat svarbi: rekomenduojama palaikyti normalų kraujospūdį, gydyti cholesterolio ir gliukozės sutrikimus, riboti alkoholį, nerūkyti, reguliariai judėti pagal gydytojo rekomendacijas, pakankamai miegoti. Po stimuliatoriaus implantavimo dauguma žmonių gali grįžti prie įprastos veiklos, tačiau reikia laikytis kardiologo nurodymų ir reguliariai tikrinti prietaiso veikimą.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei pasikartoja nepaaiškinamas galvos svaigimas, silpnumas, alpimas, širdies permušimai, dusulys ar pastebimai lėtas pulsas. Ypač svarbu pasikonsultuoti, jei simptomai atsiranda fizinio krūvio metu, vairuojant, dirbant aukštyje ar kitose situacijose, kur alpimas gali būti pavojingas.
Skubios pagalbos reikia, jei žmogus nualpo ir neatsigauna, jaučia stiprų krūtinės skausmą, didelį dusulį, melsvėja, pasireiškia insulto požymiai - veido perkreipimas, rankos ar kojos silpnumas, kalbos sutrikimas, staigus regėjimo pablogėjimas. Taip pat būtina skubiai kreiptis, jei pulsas labai lėtas ir kartu jaučiamas stiprus silpnumas, sumišimas ar sąmonės aptemimas.
Jei jau turite implantuotą širdies stimuliatorių, kreipkitės į gydytoją, jei grįžta anksčiau buvę simptomai, atsiranda paraudimas, patinimas ar skausmas prietaiso srityje, karščiavimas, neįprastas žagsėjimas ar raumenų trūkčiojimas. Tokie požymiai gali reikšti infekciją, elektrodo ar prietaiso veikimo sutrikimą.
