Sinusinė tachikardija
Sinusinė tachikardija - tai būklė, kai širdis plaka greičiau nei įprastai, tačiau ritmas išlieka taisyklingas ir kyla iš natūralaus širdies ritmo vedlio - sinusinio mazgo. Dažnai tai yra normali organizmo reakcija į fizinį krūvį, stresą, karščiavimą ar skysčių trūkumą, tačiau kartais ji gali būti pirmasis kitos sveikatos problemos požymis. Svarbiausia atskirti, kada padažnėjęs pulsas yra nepavojingas, o kada reikia gydytojo įvertinimo.
Sinusinė tachikardija reiškia, kad širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje dažniausiai viršija 100 kartų per minutę, tačiau elektrinis impulsas prasideda ten, kur ir turi prasidėti - sinusiniame mazge, esančiame dešiniajame prieširdyje. Dėl to širdies ritmas paprastai yra reguliarus, o elektrokardiogramoje matoma normali sinusinio ritmo seka, tik dažnesnė.
Širdis šiuo atveju dirba greičiau, nes organizmui reikia daugiau deguonies ir kraujo apytakos. Tai gali nutikti bėgant, lipant laiptais, išsigandus, jaučiant skausmą ar karščiuojant. Tokia trumpalaikė Sinusinė tachikardija dažniausiai nėra liga - tai fiziologinis atsakas.
Vis dėlto jei pulsas dažnas be aiškios priežasties, trunka ilgai, kartojasi ramybėje arba sukelia nemalonius simptomus, būtina ieškoti priežasties. Ilgai trunkantis padidėjęs širdies darbas gali varginti širdies ir kraujagyslių sistemą, ypač žmonėms, sergantiems širdies ligomis, mažakraujyste, skydliaukės sutrikimais ar lėtinėmis plaučių ligomis.
Sinusinė tachikardija pati savaime nėra tas pats, kas pavojingos aritmijos, tokios kaip prieširdžių virpėjimas ar skilvelinė tachikardija. Tačiau paciento savijauta gali būti panaši - jaučiamas širdies plakimas, nerimas, silpnumas ar dusulys, todėl tiksli diagnostika yra labai svarbi.
- Padažnėjęs širdies plakimas arba jausmas, kad širdis „daužosi“ krūtinėje.
- Reguliarus, bet greitas pulsas, dažnai viršijantis 100 kartų per minutę ramybės būsenoje.
- Nerimas, vidinė įtampa, drebulys ar nemalonus susijaudinimo pojūtis.
- Lengvas dusulys, ypač fizinio krūvio metu.
- Nuovargis, sumažėjęs fizinio krūvio toleravimas.
- Karščiavimas, prakaitavimas, šaltkrėtis - gali rodyti infekciją.
- Blyškumas, silpnumas, galvos svaigimas - galimi mažakraujystės ar skysčių trūkumo požymiai.
- Svorio kritimas, rankų drebėjimas, karščio netoleravimas - gali būti susiję su padidėjusia skydliaukės veikla.
- Krūtinės spaudimas, dusulys gulint, kojų tinimas - gali rodyti širdies ar plaučių ligas.
- Alpimas arba beveik alpimo epizodai.
- Stiprus krūtinės skausmas ar spaudimas.
- Ryškus dusulys ramybės būsenoje.
- Sumišimas, staigus silpnumas, šaltas prakaitas.
- Labai greitas pulsas, kuris nepraeina pailsėjus.
Sinusinė tachikardija dažniausiai atsiranda tada, kai organizmas siunčia signalą širdžiai dirbti greičiau. Tai gali būti normali reakcija, tačiau kartais už jos slypi liga ar išorinis dirgiklis.
Dažnos fiziologinės priežastys:
- fizinis krūvis;
- stiprios emocijos, stresas, panikos epizodai;
- skausmas;
- karštis, pirtis, perkaitimas;
- nėštumas, kai širdžiai tenka pumpuoti daugiau kraujo.
Medicininės priežastys:
- karščiavimas ir infekcijos;
- dehidratacija, kraujo netekimas;
- mažakraujystė;
- skydliaukės hiperfunkcija;
- plaučių ligos, sumažėjęs deguonies kiekis kraujyje;
- širdies nepakankamumas, miokarditas, išeminė širdies liga;
- plaučių embolija;
- cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas;
- kai kurie hormoniniai sutrikimai.
Sinusinę tachikardiją gali provokuoti ir medžiagos ar vaistai: kofeinas, nikotinas, alkoholis, energiniai gėrimai, kai kurie vaistai nuo slogos, bronchus plečiantys inhaliatoriai, stimuliantai, kai kurie antidepresantai. Staigus kai kurių vaistų nutraukimas taip pat gali pagreitinti pulsą.
Rizika didesnė žmonėms, kurie patiria lėtinį stresą, miega per mažai, vartoja daug kofeino, turi nerimo sutrikimų, serga širdies, plaučių ar skydliaukės ligomis. Kartais nustatoma vadinamoji netinkama Sinusinė tachikardija - kai širdis plaka per greitai be aiškios priežasties, dažnai kartu pasireiškia didelis nuovargis ir bloga fizinio krūvio tolerancija.
Gydytojo tikslas - ne tik patvirtinti, kad ritmas yra sinusinis, bet ir suprasti, kodėl jis pagreitėjo. Pokalbio metu klausiama, kada prasideda širdies plakimas, kiek trunka, ar susijęs su krūviu, stresu, karščiavimu, vaistais, kofeinu, alkoholiu ar kitomis ligomis.
Pagrindiniai tyrimai:
- Elektrokardiograma - svarbiausias pradinis tyrimas, parodantis, ar ritmas kyla iš sinusinio mazgo ir ar nėra kitų aritmijų požymių.
- Holterio monitoravimas - 24-48 valandų ar ilgesnis širdies ritmo registravimas, naudingas, jei simptomai kartojasi ne visada gydytojo kabinete.
- Kraujo tyrimai - bendras kraujo tyrimas mažakraujystei ar infekcijai įvertinti, elektrolitai, gliukozė, inkstų funkcija, uždegimo rodikliai.
- Skydliaukės hormonų tyrimai - ypač jei yra svorio kritimas, prakaitavimas, drebulys ar karščio netoleravimas.
- Deguonies saturacijos matavimas - padeda įvertinti, ar nėra deguonies stygiaus.
- Echokardiografija - širdies echoskopija, skiriama įtariant struktūrinę širdies ligą, širdies nepakankamumą ar vožtuvų problemas.
- Krūvio mėginys - gali būti atliekamas, jei simptomai pasireiškia fizinio krūvio metu arba reikia įvertinti širdies reakciją į krūvį.
Kai kuriais atvejais, jei įtariama plaučių embolija, sunkesnė plaučių ar širdies liga, gali prireikti krūtinės ląstos rentgenogramos, kompiuterinės tomografijos ar kitų specializuotų tyrimų. Tyrimų apimtis priklauso nuo simptomų, amžiaus, rizikos veiksnių ir gydytojo apžiūros radinių.
Sinusinė tachikardija gydoma pagal priežastį. Jei ji atsirado po fizinio krūvio, išgėrus daug kavos, dėl trumpalaikio streso ar miego trūkumo, dažniausiai pakanka poilsio, skysčių, kofeino ribojimo ir gyvenimo ritmo korekcijos.
Kai nustatoma konkreti priežastis, gydymas nukreipiamas į ją:
- esant karščiavimui ar infekcijai - gydoma infekcija, mažinama temperatūra, užtikrinamas pakankamas skysčių kiekis;
- esant dehidratacijai - atstatomi skysčiai ir elektrolitai;
- mažakraujystės atveju - ieškoma jos priežasties ir skiriamas tinkamas gydymas, pavyzdžiui, geležies preparatai, jei jų reikia;
- skydliaukės hiperfunkcijos atveju - skiriamas endokrinologo parinktas gydymas;
- sergant širdies ar plaučių ligomis - gydoma pagrindinė liga.
Kai simptomai vargina, o pulsas dažnas nepaisant priežasties korekcijos, gydytojas gali svarstyti vaistus, lėtinančius širdies ritmą, pavyzdžiui, beta adrenoblokatorius ar kai kuriuos kalcio kanalų blokatorius. Jie netinka visiems, todėl savarankiškai jų vartoti negalima.
Gyvensenos priemonės dažnai labai padeda:
- pakankamas miegas;
- reguliarus, palaipsniui didinamas fizinis aktyvumas;
- kofeino, energinių gėrimų ir nikotino ribojimas;
- pakankamas skysčių vartojimas;
- streso valdymas, kvėpavimo pratimai, psichologinė pagalba, jei yra nerimo ar panikos epizodų.
Jei diagnozuojama netinkama Sinusinė tachikardija, gydymas parenkamas individualiai. Kartais reikia kardiologo, o kai kuriais atvejais - širdies ritmo sutrikimų specialisto konsultacijos.
Į gydytoją verta kreiptis, jei dažnas pulsas kartojasi ramybėje, trunka ilgiau nei kelias minutes be aiškios priežasties, trukdo kasdieniam gyvenimui arba atsirado naujai. Taip pat svarbu pasitikrinti, jei pulsas dažnėja kartu su svorio kritimu, karščiavimu, dusuliu, nuovargiu, gausiu prakaitavimu ar sumažėjusia fizinio krūvio tolerancija.
Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei Sinusinė tachikardija ar greitas širdies plakimas pasireiškia kartu su:
- stipriu krūtinės skausmu ar spaudimu;
- dusuliu ramybės būsenoje;
- alpimu ar sąmonės praradimu;
- melsvomis lūpomis, ryškiu silpnumu;
- sumišimu, staigiu neurologiniu silpnumu;
- labai greitu pulsu, kuris nepraeina pailsėjus;
- įtarimu dėl kraujo netekimo, sunkios infekcijos ar plaučių embolijos.
Jeigu turite žinomą širdies ligą, esate nėščia, vartojate širdį veikiančius vaistus arba tachikardija atsirado po naujo vaisto pradėjimo, pasitarkite su gydytoju anksčiau. Dažniausiai Sinusinė tachikardija yra valdoma, tačiau saugiausias kelias - išsiaiškinti jos priežastį.
