Sinusinė bradikardija
Sinusinė bradikardija - tai būklė, kai širdis plaka rečiau nei įprasta, tačiau ritmas išlieka taisyklingas ir kyla iš natūralaus širdies ritmo vedlio - sinusinio mazgo. Kai kuriems žmonėms, ypač sportuojantiems ar miegant, tai gali būti visiškai normalu, tačiau kartais lėtas pulsas rodo širdies, hormonų, vaistų ar kitų ligų poveikį. Svarbiausia įvertinti ne vien pulso skaičių, bet ir tai, ar žmogus jaučia silpnumą, alpimą, dusulį ar krūtinės skausmą.
Sinusinė bradikardija reiškia, kad širdies susitraukimų dažnis dažniausiai yra mažesnis nei 60 kartų per minutę, o elektrinis impulsas vis tiek prasideda ten, kur ir turėtų - sinusiniame mazge. Sinusinis mazgas yra dešiniajame prieširdyje esanti specializuotų ląstelių grupė, kuri reguliuoja širdies ritmą ir pritaiko jį prie organizmo poreikių.
Sveiko suaugusio žmogaus ramybės pulsas paprastai siekia apie 60-100 kartų per minutę. Tačiau šis intervalas nėra absoliuti taisyklė. Gerai treniruotų sportininkų, jaunų sveikų žmonių ar gilaus miego metu pulsas gali nukristi iki 40-50 kartų per minutę ir nesukelti jokių negalavimų. Tokiu atveju sinusinė bradikardija laikoma fiziologine, tai yra normalia organizmo savybe.
Problema atsiranda tada, kai lėtas širdies ritmas nebeužtikrina pakankamo kraujo pritekėjimo į smegenis, širdį, raumenis ir kitus organus. Tuomet gali pasireikšti galvos svaigimas, didelis nuovargis, dusulys, alpimas ar spaudimas krūtinėje. Sinusinė bradikardija gali būti laikina, pavyzdžiui, dėl vaistų ar infekcijos, arba susijusi su ilgalaikiais sinusinio mazgo pokyčiais, dažniau pasitaikančiais vyresniame amžiuje.
Svarbu suprasti, kad sinusinė bradikardija nėra tas pats, kas bet koks pavojingas širdies ritmo sutrikimas. Pats terminas nusako lėtą, bet taisyklingą ritmą. Vis dėlto gydytojas turi įvertinti, kodėl širdis plaka lėčiau, ar nėra laidumo sutrikimų, širdies raumens pažeidimo arba kitų būklių, kurias reikia gydyti.
- Neįprastas nuovargis, jėgų stoka net po poilsio.
- Galvos svaigimas, nestabilumo jausmas, „temimas akyse“.
- Sulėtėjusi reakcija, mieguistumas, sunkesnis susikaupimas.
- Dusulys fizinio krūvio metu arba net ramybėje.
- Širdies plakimo pojūčio sumažėjimas arba, priešingai, nemalonus ritmo „pauzių“ jutimas.
- Silpnumas kojose, šaltas prakaitas, blyškumas.
- Alpimas arba beveik įvykęs alpimas, ypač staiga atsistojus ar krūvio metu.
- Spaudimas, skausmas ar deginimas krūtinėje.
- Ryškus dusulys, oro trūkumas, melsvos lūpos.
- Sumišimas, kalbos sutrikimas, staigus silpnumas vienoje kūno pusėje.
- Labai retas pulsas, pavyzdžiui, mažiau nei 40 kartų per minutę, ypač jei kartu yra bloga savijauta.
- Sinusinė bradikardija dažnai nustatoma atsitiktinai, atliekant elektrokardiogramą profilaktiškai.
- Sportuojantys žmonės gali turėti žemą ramybės pulsą dėl stipresnio ir efektyvesnio širdies darbo.
- Miego metu pulsas natūraliai sulėtėja, todėl vien naktinis retesnis ritmas ne visada reiškia ligą.
Sinusinė bradikardija gali atsirasti dėl visiškai nepavojingų priežasčių arba dėl ligų, kurios veikia širdies elektrinę sistemą. Viena dažniausių fiziologinių priežasčių - gera fizinė treniruotė. Sportininko širdis vienu susitraukimu išstumia daugiau kraujo, todėl jai nereikia plakti taip dažnai.
Kita dažna priežastis - vaistai. Pulsą gali lėtinti beta adrenoblokatoriai, kai kurie kalcio kanalų blokatoriai, digoksinas, amjodaronas, kiti antiaritminiai vaistai, kai kurie raminamieji ar vaistai nuo skausmo. Kartais dozė žmogui tampa per stipri dėl amžiaus, inkstų funkcijos pokyčių, sąveikos su kitais preparatais ar dehidratacijos.
Sinusinė bradikardija gali būti susijusi su hormonų pusiausvyros sutrikimais, ypač hipotireoze, kai skydliaukė gamina per mažai hormonų. Pulsą taip pat gali lėtinti žema kūno temperatūra, padidėjęs kalio kiekis kraujyje, sunkios infekcijos, miego apnėja, kai naktį kartojasi kvėpavimo sustojimai, ir padidėjęs spaudimas kaukolės viduje.
Širdies ligos taip pat svarbios. Sinusinio mazgo veikla gali silpnėti dėl su amžiumi susijusių pakitimų, koronarinės širdies ligos, miokardo infarkto, ypač apatinės širdies sienelės srityje, miokardito, širdies operacijų ar randinių pokyčių. Vyresniems žmonėms kartais nustatomas sinusinio mazgo silpnumo sindromas - būklė, kai natūralus ritmo vedlys dirba nepastoviai ir gali sukelti labai lėtą ritmą, pauzes arba kaitaliotis su greito ritmo epizodais.
Riziką didina vyresnis amžius, persirgtos širdies ligos, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, rūkymas, nutukimas, miego apnėja, elektrolitų sutrikimai ir savavališkas vaistų vartojimas ar dozių keitimas.
Diagnozuojant sinusinę bradikardiją gydytojas pirmiausia klausia apie simptomus: kada jie prasideda, ar siejasi su fiziniu krūviu, kūno padėties keitimu, miegu, valgymu, stresu ar vaistų vartojimu. Labai svarbu pasakyti visus vartojamus vaistus, įskaitant nereceptinius preparatus, papildus ir akių lašus, nes kai kurie jų taip pat gali veikti pulsą.
Pagrindinis tyrimas yra elektrokardiograma. Ji parodo, ar ritmas tikrai sinusinis, koks širdies susitraukimų dažnis, ar nėra laidumo sutrikimų, išemijos požymių, buvusio infarkto pėdsakų ar kitų ritmo pakitimų. Jei lėtas pulsas pasireiškia ne nuolat, gali būti skiriamas Holterio monitoravimas - 24-48 valandų arba ilgesnis širdies ritmo registravimas nešiojamu aparatu. Kai simptomai reti, naudojami ilgesnės trukmės įvykių registratoriai.
Kraujo tyrimai padeda ieškoti grįžtamų priežasčių. Dažnai tiriami elektrolitai, ypač kalis, natris, magnis, inkstų funkcijos rodikliai, skydliaukės hormonai, uždegimo požymiai, gliukozė. Jei įtariamas širdies pažeidimas, gali būti atliekami širdies fermentų tyrimai.
Echokardiografija padeda įvertinti širdies struktūrą: vožtuvus, širdies kamerų dydį, raumens susitraukimo jėgą. Kai simptomai atsiranda fizinio krūvio metu, gali būti atliekamas krūvio mėginys, kuris parodo, ar pulsas tinkamai didėja didėjant organizmo poreikiui. Įtariant miego apnėją, rekomenduojamas miego tyrimas. Kai kuriais sudėtingesniais atvejais kardiologas gali skirti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, širdies magnetinio rezonanso tomografiją arba elektrofiziologinį ištyrimą.
Sinusinė bradikardija gydoma ne pagal vieną pulso skaičių, o pagal priežastį ir žmogaus savijautą. Jei pulsas lėtas, bet žmogus jaučiasi gerai, neturi alpimo, dusulio, krūtinės skausmo ar kitų rizikos požymių, dažnai pakanka stebėjimo. Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti periodiškai atlikti elektrokardiogramą, stebėti pulsą ir kreiptis, jei atsirastų simptomų.
Jei bradikardiją sukelia vaistai, gydytojas gali mažinti dozę, keisti vartojimo laiką arba parinkti kitą preparatą. Labai svarbu to nedaryti savarankiškai, ypač jei vaistai skirti dėl aukšto kraujospūdžio, krūtinės anginos, širdies ritmo sutrikimų ar širdies nepakankamumo.
Kai randama konkreti priežastis, gydoma ji: koreguojama hipotireozė, elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, infekcija, dehidratacija, miego apnėja, širdies išemija. Kartais vien šių veiksnių sutvarkymas leidžia pulsui normalizuotis.
Skubiose situacijose, kai dėl lėto pulso krenta kraujospūdis, žmogus alpsta, sutrinka sąmonė ar atsiranda krūtinės skausmas, ligoninėje gali būti skiriami vaistai, pavyzdžiui, atropinas, deguonis, intraveniniai skysčiai, koreguojami elektrolitai. Jei reikia, taikomas laikinas elektrinis širdies stimuliavimas.
Jei sinusinis mazgas nuolat nebesugeba palaikyti pakankamo ritmo, o simptomai kartojasi, gali būti rekomenduojamas nuolatinis širdies stimuliatorius. Tai nedidelis prietaisas, implantuojamas po oda krūtinės srityje. Jis stebi širdies ritmą ir prireikus siunčia impulsus, kad širdis plaktų pakankamai dažnai. Stimuliatorius paprastai nepanaikina visų širdies ligų, tačiau gali labai sumažinti alpimo, silpnumo ir pavojingų pauzių riziką.
Gyvensena taip pat svarbi: reguliari, pagal galimybes pritaikyta fizinė veikla, rūkymo atsisakymas, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė, pakankamas skysčių vartojimas, saikingas alkoholio vartojimas ir kokybiškas miegas padeda saugoti širdies sveikatą.
Į gydytoją verta kreiptis, jei ramybės pulsas dažnai būna mažesnis nei 50-60 kartų per minutę ir kartu jaučiate nuovargį, galvos svaigimą, dusulį, silpnumą ar sumažėjusį fizinį pajėgumą. Taip pat pasitarkite su gydytoju, jei lėtas pulsas atsirado pradėjus vartoti naują vaistą arba pakeitus jo dozę.
Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei sinusinė bradikardija lydima alpimo, sąmonės sutrikimo, stipraus krūtinės skausmo, labai didelio dusulio, šalto prakaito, melsvų lūpų, staigaus vienos kūno pusės silpnumo ar kalbos sutrikimo. Tai gali rodyti ne vien lėtą ritmą, bet ir ūminę širdies ar kraujotakos problemą.
Jei namuose matuojate pulsą ir jis atrodo labai retas, pirmiausia įvertinkite savijautą. Ramiai atsisėskite, pakartokite matavimą po kelių minučių, patikrinkite, ar prietaisas rodo patikimai. Tačiau jei jaučiatės blogai, geriau nelaukti - kreipkitės medicininės pagalbos.
