Sėdimojo nervo uždegimas
Sėdimojo nervo uždegimas - tai būklė, kai sudirginamas, spaudžiamas ar uždegimiškai pažeidžiamas sėdimasis nervas, todėl skausmas dažnai plinta nuo juosmens per sėdmenį į koją. Nors ši būklė gali būti labai skausminga, daugeliu atvejų ji sėkmingai gydoma konservatyviai - tinkamu judėjimu, vaistais, kineziterapija ir laiku pašalinus nervo dirginimo priežastį.
Sėdimojo nervo uždegimas dažnai vadinamas išialgija, tačiau mediciniškai svarbu suprasti, kad ne visada tai yra tikras nervo uždegimas. Dažniau nervas būna sudirgintas arba suspaustas juosmeninėje stuburo dalyje, o skausmas jaučiamas pagal jo eigą.
Sėdimasis nervas yra didžiausias žmogaus kūno nervas. Jis prasideda apatinėje stuburo dalyje, susidaro iš kelių nervinių šaknelių, eina per sėdmenį, užpakalinę šlaunies dalį ir šakojasi blauzdoje bei pėdoje. Todėl jo dirginimas gali sukelti ne tik nugaros, bet ir kojos, pėdos ar pirštų simptomus.
Dažniausiai pažeidžiama ne pati nervo atkarpa sėdmenyje, o nervinės šaknelės, išeinančios iš stuburo. Pavyzdžiui, tarpslankstelinio disko išvarža gali spausti nervą ir sukelti skausmą, tirpimą ar raumenų silpnumą. Kartais nervą dirgina uždegiminiai procesai, stuburo kanalo susiaurėjimas, raumenų įtampa ar traumos.
Sėdimojo nervo uždegimas gali būti ūmus - prasidedantis staiga po netaisyklingo judesio, kėlimo ar ilgo sėdėjimo, arba lėtinis - pasikartojantis, susijęs su stuburo degeneraciniais pokyčiais. Svarbiausia įvertinti ne tik skausmo stiprumą, bet ir tai, ar nėra neurologinių pažeidimo požymių.
- Skausmas juosmens srityje, plintantis į sėdmenį, šlaunį, blauzdą ar pėdą.
- Degantis, duriantis, šaudantis arba elektros srovę primenantis skausmas kojoje.
- Skausmo sustiprėjimas sėdint, kosint, čiaudint, lenkiantis ar keliant daiktus.
- Vienos kojos tirpimas, dilgčiojimas ar „skruzdėlių bėgiojimo“ pojūtis.
- Raumenų įtempimas juosmens ar sėdmens srityje.
- Kojos ar pėdos silpnumas, sunkumas pakelti pėdą ar atsistoti ant pirštų.
- Sumažėję jutimai tam tikroje kojos ar pėdos srityje.
- Refleksų susilpnėjimas, kurį gali nustatyti gydytojas apžiūros metu.
- Eisenos pakitimas dėl skausmo ar raumenų silpnumo.
- Kai kuriems žmonėms skausmas būna stipriausias kojoje, o ne nugaroje.
- Simptomai dažniausiai pasireiškia vienoje pusėje, tačiau rečiau gali būti abipusiai.
- Lengvesniais atvejais skausmas sumažėja per kelias savaites, ypač vengiant provokuojančių judesių ir taikant gydymą.
- Jei nervas ilgai spaudžiamas, tirpimas ar silpnumas gali užsitęsti.
Dažniausia priežastis - tarpslankstelinio disko išvarža juosmeninėje stuburo dalyje. Disko dalis gali išsigaubti arba plyšti ir spausti nervinę šaknelę. Tai sukelia skausmą, kuris plinta pagal sėdimojo nervo eigą.
Kitos galimos priežastys:
- Stuburo kanalo stenozė - susiaurėjęs kanalas, kuriame eina nervai.
- Degeneraciniai stuburo pokyčiai, osteochondrozė, slankstelių sąnarių artrozė.
- Spondilolistezė - vieno slankstelio pasislinkimas kito atžvilgiu.
- Kriaušinio raumens sindromas, kai įsitempęs sėdmens raumuo dirgina sėdimąjį nervą.
- Traumos, kritimai, staigus sunkus fizinis krūvis.
- Uždegiminės reumatinės ligos, infekcijos ar navikai - rečiau, bet svarbu jų nepražiopsoti.
Riziką didina ilgalaikis sėdėjimas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, netaisyklinga laikysena, sunkus fizinis darbas, dažnas lenkimasis ir sukimasis, rūkymas, vyresnis amžius. Nėštumo metu simptomai gali atsirasti dėl laikysenos pokyčių, dubens apkrovos ir nervų dirginimo, tačiau kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai.
Diagnozė dažniausiai pradedama nuo pokalbio ir neurologinės apžiūros. Gydytojas klausia, kur tiksliai skauda, kur plinta skausmas, kas jį sustiprina ar palengvina, ar yra tirpimas, silpnumas, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimų.
Apžiūros metu gali būti vertinama:
- Juosmens judesių amplitudė ir skausmingumas.
- Kojų raumenų jėga.
- Jutimai odoje.
- Sausgyslių refleksai.
- Tiesios kojos kėlimo mėginys, kuris gali parodyti nervinės šaknelės dirginimą.
Jei simptomai lengvi ir nėra pavojingų požymių, vaizdiniai tyrimai nebūtinai atliekami iš karto. Dažnai pakanka klinikinio įvertinimo ir stebėjimo.
Papildomi tyrimai gali būti reikalingi, jei skausmas labai stiprus, užsitęsia, kartojasi arba yra neurologinis deficitas. Gali būti atliekama magnetinio rezonanso tomografija, kuri gerai parodo diskų išvaržas, nervų šaknelių spaudimą ir minkštuosius audinius. Kompiuterinė tomografija kartais taikoma kauliniams pokyčiams įvertinti. Rentgenograma gali padėti pamatyti slankstelių padėtį, degeneracinius pokyčius ar traumos požymius, tačiau disko išvaržos ji tiesiogiai neparodo.
Kai kuriais atvejais skiriami kraujo tyrimai, jei įtariamas uždegimas, infekcija ar kita sisteminė liga. Elektromiografija ir nervų laidumo tyrimai gali padėti įvertinti nervų pažeidimą, ypač jei yra ilgalaikis tirpimas ar silpnumas.
Gydymas priklauso nuo priežasties, simptomų stiprumo ir neurologinių požymių. Daugeliui žmonių būklė pagerėja per kelias savaites taikant konservatyvų gydymą.
Pirmosiomis dienomis svarbu vengti judesių, kurie aiškiai provokuoja skausmą, tačiau visiškas gulėjimas paprastai nerekomenduojamas. Lengvas vaikščiojimas, padėčių keitimas ir švelnus judėjimas dažnai padeda greičiau sveikti.
Gali būti skiriami vaistai nuo skausmo ir uždegimo, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, paracetamolis ar kiti gydytojo parinkti preparatai. Esant stipriam raumenų spazmui, kartais trumpam skiriami raumenis atpalaiduojantys vaistai. Jei vyrauja nervinis skausmas, gydytojas gali svarstyti specialius neuropatiniam skausmui mažinti skirtus vaistus.
Labai svarbi kineziterapija. Specialistas parenka pratimus, kurie mažina nervo dirginimą, stiprina liemens raumenis, gerina laikyseną ir judesių kontrolę. Netinkamai pasirinkti pratimai gali pabloginti būklę, todėl ūmioje fazėje verta vadovautis specialisto rekomendacijomis.
Kai skausmas nepraeina arba trukdo judėti, gali būti taikomos intervencinės procedūros, pavyzdžiui, epidurinės steroidų injekcijos, mažinančios uždegimą aplink nervinę šaknelę. Chirurginis gydymas svarstomas tada, kai yra didelė disko išvarža, progresuojantis silpnumas, stiprus nevaldomas skausmas arba pavojingi nervų suspaudimo požymiai.
Gyvensenos pokyčiai taip pat svarbūs: reguliarus judėjimas, ergonomiška darbo vieta, svorio kontrolė, saugus daiktų kėlimas, rūkymo atsisakymas ir nuoseklus liemens raumenų stiprinimas mažina atkryčių riziką.
Į gydytoją verta kreiptis, jei skausmas plinta į koją, trunka ilgiau nei kelias dienas, stiprėja arba trukdo vaikščioti, miegoti ir atlikti kasdienę veiklą. Taip pat reikėtų pasikonsultuoti, jei atsiranda tirpimas, dilgčiojimas ar kojos silpnumas.
Skubios medicinos pagalbos reikia nedelsiant, jei pasireiškia bent vienas iš šių požymių:
- Staigus ar progresuojantis kojos, pėdos silpnumas.
- Nesugebėjimas pakelti pėdos, dažnas kliuvimas už grindų.
- Šlapimo ar išmatų nelaikymas arba negalėjimas pasišlapinti.
- Tirpimas tarpvietės, sėdmenų vidinės dalies ar lytinių organų srityje.
- Stiprus skausmas po traumos, kritimo ar eismo įvykio.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, nepaaiškinamas svorio kritimas kartu su nugaros skausmu.
- Skausmas sergant onkologine liga ar esant stipriai nusilpusiai imuninei sistemai.
Tokie simptomai gali rodyti rimtą nervų suspaudimą, infekciją ar kitą būklę, kuriai reikalingas skubus ištyrimas. Kuo anksčiau įvertinama priežastis, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikių nervo pažeidimų.
