Rotatorių manžetės tendinitas

Rotatorių manžetės tendinitas dažniausiai išsivysto ne dėl vieno staigaus įvykio, o dėl ilgalaikio sausgyslių dirginimo. Peties sausgyslės gali būti perkraunamos, spaudžiamos ar silpnėti dėl amžinių pokyčių. Kartais skausmas prasideda po konkrečios traumos, tačiau neretai žmogus tiksliai neprisimena momento, kada petys „sugedo“.

Dažniausios priežastys ir rizikos veiksniai:

• Pasikartojantys judesiai virš galvos. Rizika didesnė dažytojams, elektrikams, statybininkams, sandėlio darbuotojams, kirpėjams, taip pat žmonėms, dažnai keliantiems rankas darbe ar buityje.
• Sportas. Plaukimas, tenisas, tinklinis, rankinis, beisbolas, sunkioji atletika ir kitos veiklos, kuriose petys gauna didelę apkrovą, gali skatinti sausgyslių dirginimą.
• Amžius. Su metais sausgyslių kraujotaka ir elastingumas mažėja, todėl jos lėčiau atsistato po mikrotraumų. Būklė dažnesnė vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms.
• Peties ankštumo sindromas. Kai dėl anatominių ypatumų, kaulinių ataugų ar audinių patinimo sumažėja erdvė po petine mentės atauga, sausgyslės lengviau užspaudžiamos judesio metu.
• Raumenų disbalansas ir laikysena. Apvalūs pečiai, į priekį pasvirusi galva, silpni mentę stabilizuojantys raumenys keičia peties biomechaniką ir didina sausgyslių apkrovą.
• Staigus krūvio padidinimas. Pavyzdžiui, po ilgesnės pertraukos pradėjus intensyviai sportuoti, remontuoti namus ar kelti sunkius daiktus.
• Ankstesnės peties traumos. Išnirimai, sumušimai, kritimai ant ištiestos rankos ar buvę sausgyslių pažeidimai gali palikti petį jautresnį.
• Gretutinės ligos. Cukrinis diabetas, skydliaukės ligos, reumatinės ligos ir kai kurios medžiagų apykaitos būklės gali bloginti sausgyslių gijimą.

Ne visada galima tiksliai išskirti vieną priežastį. Dažnai Rotatorių manžetės tendinitas atsiranda tada, kai sutampa keli veiksniai: amžiniai sausgyslės pokyčiai, intensyvesnis krūvis, prastesnė laikysena ir nepakankamas raumenų pasirengimas.

Rotatorių manžetės tendinitas diagnozuojamas įvertinus paciento nusiskundimus, peties apžiūrą, funkcinius testus ir, jei reikia, vaizdinius tyrimus. Gydytojui svarbu išsiaiškinti, kada prasidėjo skausmas, kokie judesiai jį sustiprina, ar buvo trauma, ar skausmas trukdo miegoti, dirbti, sportuoti.

Apžiūros metu gydytojas įvertina:

• peties judesių amplitudę - aktyvią, kai judinate ranką patys, ir pasyvią, kai ranką judina gydytojas;
• skausmo vietą ir jautrius taškus;
• raumenų jėgą;
• mentės padėtį ir judėjimą;
• ar nėra kaklo problemų, kurios gali imituoti peties skausmą;
• specialius klinikinius testus, padedančius įtarti sausgyslių uždegimą, ankštumo sindromą ar plyšimą.

Dažnai diagnozei patikslinti naudojami tyrimai:

• Rentgenograma. Ji tiesiogiai neparodo sausgyslių uždegimo, bet padeda įvertinti kaulų pakitimus, peties sąnario artrozę, kalcifikatus, petinės ataugos formą ar buvusių traumų pasekmes.
• Ultragarsinis tyrimas. Tai dažnai prieinamas ir informatyvus tyrimas, leidžiantis įvertinti sausgyslių sustorėjimą, uždegimo požymius, skysčio sankaupas, kalcifikatus, dalinius ar visiškus plyšimus. Tyrimo metu galima vertinti petį ir judesyje.
• Magnetinio rezonanso tomografija. MRT ypač naudinga, kai įtariamas didesnis sausgyslės pažeidimas, plyšimas, lėtiniai degeneraciniai pokyčiai ar kai simptomai nepraeina nepaisant gydymo. MRT detaliai parodo minkštuosius audinius - sausgysles, raumenis, tepalinius maišelius, sąnario struktūras.
• Kompiuterinė tomografija. KT dažniau pasirenkama, kai reikia detaliau įvertinti kaulines struktūras, tačiau sausgyslių būklės vertinimui paprastai pirmiau tinka ultragarsas arba MRT.
• Kraujo tyrimai. Jie nėra būtini tipiniam atvejui, tačiau gali būti skiriami, jei įtariama uždegiminė reumatinė liga, infekcija ar kita sisteminė priežastis.

Svarbi diagnostikos dalis - atskirti Rotatorių manžetės tendinitą nuo kitų panašiai pasireiškiančių būklių: peties sąnario artrozės, sąstingio peties, kaklinės stuburo dalies nervų šaknelių dirginimo, bicepso sausgyslės uždegimo, peties nestabilumo ar rotatorių manžetės plyšimo.

Rotatorių manžetės tendinitas dažniausiai gydomas be operacijos. Gydymo tikslas - sumažinti skausmą ir uždegimą, atkurti peties judrumą, sustiprinti rotatorių manžetės bei mentės stabilizatorius, o tada saugiai grįžti prie įprastos veiklos. Svarbiausia ne vien „numalšinti“ skausmą, bet pašalinti priežastis, dėl kurių sausgyslė buvo nuolat dirginama.

Pradinės priemonės:

• Krūvio korekcija. Tai nereiškia visiško rankos nejudinimo. Dažniausiai rekomenduojama laikinai vengti judesių, kurie stipriai provokuoja skausmą: darbo virš galvos, sunkių kėlimų, metimo judesių, intensyvių treniruočių.
• Šaltis. Pirmomis dienomis arba po krūvio gali padėti šaltas kompresas 10-15 minučių, kelis kartus per dieną. Svarbu nedėti ledo tiesiai ant odos.
• Skausmą ir uždegimą mažinantys vaistai. Gydytojas gali rekomenduoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofeną ar naprokseną, jei jie jums saugūs. Žmonėms, turintiems skrandžio opų, inkstų ligų, vartojantiems kraują skystinančius vaistus ar sergantiems širdies ligomis, šiuos vaistus reikia vartoti tik pasitarus su gydytoju.
• Vietiniai preparatai. Kai kuriems pacientams padeda priešuždegiminiai geliai ar tepalai.

Kineziterapija yra vienas svarbiausių gydymo etapų. Tinkamai parinkti pratimai padeda atkurti normalią peties mechaniką. Iš pradžių dažnai taikomi švelnūs judrumo pratimai, tempimai, skausmo nekeliantys izometriniai pratimai. Vėliau pereinama prie rotatorių manžetės stiprinimo, mentės stabilizavimo, laikysenos korekcijos ir funkcinių judesių treniravimo. Pratimai turi būti atliekami reguliariai, bet ne per skausmą. Nedidelis diskomfortas gali būti normalus, tačiau aštrus, didėjantis ar ilgai po pratimų išliekantis skausmas reiškia, kad krūvį reikia koreguoti.

Gydytojas ar kineziterapeutas taip pat gali rekomenduoti:

• darbo vietos ergonomikos pakeitimus;
• sporto technikos korekciją;
• mentės ir krūtininės stuburo dalies mobilumo pratimus;
• laipsnišką grįžimą prie sporto ar fizinio darbo;
• fizioterapines priemones, jei jos tinka konkrečiu atveju.

Jei skausmas ryškus ir trukdo pradėti reabilitaciją, gali būti svarstoma kortikosteroido injekcija į popetinį tarpą. Ji gali sumažinti uždegimą ir skausmą, tačiau nėra pagrindinis ilgalaikis sprendimas. Injekcijų negalima kartoti dažnai, nes jos gali silpninti sausgyslių audinį, todėl sprendimas priimamas individualiai.

Operacija reikalinga retai, dažniausiai tada, kai nustatomas reikšmingas sausgyslės plyšimas, kaulinis ankštumas ar simptomai išlieka ilgą laiką nepaisant nuoseklaus konservatyvaus gydymo. Chirurginis gydymas gali būti atliekamas artroskopiškai - per mažus pjūvius, naudojant kamerą ir specialius instrumentus. Po operacijos visada būtina reabilitacija, nes peties funkcija atsistato palaipsniui.

Į gydytoją verta kreiptis, jei peties skausmas nepraeina per kelias dienas, kartojasi po krūvio arba pradeda riboti kasdienę veiklą. Kuo anksčiau įvertinama peties būklė, tuo lengviau sustabdyti uždegimo progresavimą ir išvengti ilgalaikio judesių apribojimo.

Kreipkitės į šeimos gydytoją, ortopedą traumatologą, sporto medicinos gydytoją ar kineziterapeutą, jei:

• skausmas trunka ilgiau nei 1-2 savaites;
• sunku pakelti ranką virš galvos;
• skausmas žadina naktį;
• jaučiate didėjantį peties silpnumą;
• skausmas kartojasi kiekvieną kartą sportuojant ar dirbant;
• dėl peties skausmo pradedate vengti įprastų judesių;
• simptomai negerėja taikant poilsį, šaltį ir krūvio mažinimą.

Skubiau kreipkitės į gydytoją arba skubios pagalbos skyrių, jei skausmas prasidėjo po kritimo, smūgio ar staigaus trūktelėjimo ir negalite pakelti rankos, petys atrodo deformuotas, atsirado ryškus tinimas, tirpimas, plaštakos silpnumas, karščiavimas ar paraudimas. Taip pat nereikėtų delsti, jei peties skausmą lydi krūtinės skausmas, dusulys, šaltas prakaitas ar skausmas plinta į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį - tokiais atvejais būtina atmesti širdies ligas.

Rotatorių manžetės tendinitas dažnai yra išgydoma ir kontroliuojama būklė, bet petys mėgsta nuoseklumą: tinkamas krūvis, kantriai atliekami pratimai ir laiku koreguojami judesiai dažniausiai duoda geriausią rezultatą.