Reumatinė širdies liga
Reumatinė širdies liga - tai ilgalaikis širdies vožtuvų pažeidimas, dažniausiai atsirandantis po negydytos arba nepakankamai gydytos A grupės streptokoko sukeltos anginos. Liga gali ilgai progresuoti tyliai, tačiau vėliau sukelti dusulį, širdies nepakankamumą, ritmo sutrikimus ar insultą. Laiku atpažinus riziką ir skyrus tinkamą gydymą, daugelio komplikacijų galima išvengti.
Reumatinė širdies liga išsivysto po ūminės reumatinės karštinės - imuninės organizmo reakcijos į A grupės beta hemolizinį streptokoką. Šis mikroorganizmas dažniausiai sukelia pūlingą anginą ar faringitą. Kai kurių žmonių imuninė sistema, kovodama su infekcija, pradeda klaidingai atakuoti savo audinius, ypač širdį, sąnarius, odą ir nervų sistemą.
Svarbiausias pažeidžiamas organas yra širdis. Uždegimas gali apimti širdies vidinį dangalą, raumenį ir išorinį dangalą, tačiau ilgalaikės pasekmės dažniausiai lieka širdies vožtuvuose. Dažniausiai nukenčia mitralinis vožtuvas, esantis tarp kairiojo prieširdžio ir kairiojo skilvelio, rečiau - aortos vožtuvas.
Dėl uždegimo vožtuvai sustorėja, randėja, tampa mažiau elastingi. Ilgainiui jie gali blogai užsidaryti ir praleisti kraują atgal - tai vadinama vožtuvo nesandarumu. Kitais atvejais vožtuvas susiaurėja ir kraujui tampa sunkiau tekėti - tai vadinama stenoze. Abu mechanizmai verčia širdį dirbti didesniu krūviu.
Reumatinė širdies liga gali pasireikšti praėjus metams ar net dešimtmečiams po pirmosios streptokokinės infekcijos. Būtent todėl žmogus kartais neprisimena vaikystėje sirgtos anginos ar reumatinės karštinės, o liga nustatoma tik atsiradus širdies ūžesiui, dusuliui ar atliekant širdies echoskopiją.
- Greitesnis nuovargis fizinio krūvio metu.
- Dusulys lipant laiptais, einant greičiau ar sportuojant.
- Širdies plakimo pojūtis, permušimai.
- Nedidelis maudimas ar spaudimas krūtinėje.
- Gydytojo išgirstas širdies ūžesys, nors žmogus jaučiasi gerai.
- Dusulys ramybėje arba gulint, poreikis miegoti ant kelių pagalvių.
- Kojų, kulkšnių ar pilvo tinimas.
- Dažni širdies ritmo sutrikimai, ypač prieširdžių virpėjimas.
- Galvos svaigimas, alpimas, ryškus silpnumas.
- Kosulys, kartais su rausvomis putotomis gleivėmis.
- Melsvos lūpos ar pirštai, sumažėjęs fizinis pajėgumas.
- Karščiavimas po neseniai persirgtos anginos.
- Migruojantis stambiųjų sąnarių skausmas ir patinimas.
- Krūtinės skausmas, dusulys ar širdies plakimas.
- Nevalingi judesiai, emocinis dirglumas.
- Bėrimas ar poodiniai mazgeliai, nors jie pasitaiko rečiau.
Pagrindinė priežastis - imuninė reakcija po A grupės streptokoko sukeltos gerklės infekcijos. Svarbu suprasti: pats streptokokas tiesiogiai „neėda“ širdies vožtuvų. Pažeidimą sukelia imuninės sistemos kryžminė reakcija, kai streptokoko baltymai panašūs į žmogaus audinių struktūras.
Riziką didina negydyta arba per trumpai gydyta streptokokinė angina, dažnos gerklės infekcijos, gyvenimas perpildytose patalpose, ribotos galimybės gauti medicininę pagalbą, vaikų ir paauglių amžius. Ūminė reumatinė karštinė dažniausiai prasideda 5-15 metų vaikams, tačiau reumatinė širdies liga gali būti nustatyta ir suaugus.
Įtakos turi ir individualus polinkis: ne visi žmonės po streptokokinės infekcijos suserga reumatine karštine. Manoma, kad genetiniai ir imuniniai veiksniai lemia, kodėl vieniems žmonėms reakcija būna stipresnė. Rizika ypač didėja, jei žmogus jau yra sirgęs ūmine reumatine karštine ir negauna profilaktinių antibiotikų.
Diagnozę nustato gydytojas, įvertinęs simptomus, persirgtas infekcijas, širdies klausymo duomenis ir tyrimų rezultatus. Apžiūros metu dažnai nustatomas širdies ūžesys, ritmo nereguliarumas, tinimai ar širdies nepakankamumo požymiai.
Svarbiausias tyrimas yra širdies echoskopija su doplerografija. Ji parodo vožtuvų struktūrą, jų susiaurėjimą ar nesandarumą, kraujo tekėjimo kryptį ir greitį, širdies kamerų dydį bei širdies raumens funkciją. Šis tyrimas padeda įvertinti ligos sunkumą ir pasirinkti gydymo taktiką.
Papildomai gali būti atliekama elektrokardiograma, krūtinės ląstos rentgenograma, kartais - širdies magnetinio rezonanso tomografija arba kompiuterinė tomografija, jei reikia detalesnio įvertinimo. Kraujo tyrimai gali parodyti uždegimą - padidėjusį C reaktyvųjį baltymą ar eritrocitų nusėdimo greitį. Persirgtai streptokokinei infekcijai patvirtinti tiriami antistreptolizino O ir anti-DNazės B antikūnai, atliekamas greitasis streptokoko testas arba pasėlis iš gerklės, jei infekcija dar aktyvi.
Jei įtariama ūminė reumatinė karštinė, gydytojas remiasi tarptautiniais Jones kriterijais, kuriuose vertinami širdies, sąnarių, nervų sistemos, odos požymiai ir streptokokinės infekcijos įrodymai.
Gydymo tikslai yra sustabdyti naujus streptokokinės infekcijos epizodus, sumažinti širdies apkrovą, gydyti komplikacijas ir, jei reikia, atkurti vožtuvų funkciją.
Svarbiausia priemonė - antibiotikai. Ūminei streptokokinei anginai gydyti dažniausiai skiriamas penicilinas arba kitas gydytojo parinktas antibiotikas. Persirgus reumatine karštine, taikoma ilgalaikė antrinė profilaktika - dažniausiai periodinės benzatinio penicilino injekcijos. Profilaktikos trukmė priklauso nuo amžiaus, ligos sunkumo ir vožtuvų pažeidimo.
Jei yra širdies nepakankamumo požymių, gali būti skiriami diuretikai, kraujospūdį ir širdies darbą reguliuojantys vaistai. Esant prieširdžių virpėjimui, gydomi ritmo ar dažnio sutrikimai, o kraujo krešulių profilaktikai gali prireikti antikoaguliantų.
Kai vožtuvų pažeidimas sunkus, svarstomas intervencinis arba chirurginis gydymas. Kai kuriais mitralinės stenozės atvejais galima balioninė valvuloplastika. Kitais atvejais atliekama vožtuvo plastika arba vožtuvo pakeitimas mechaniniu ar biologiniu protezu.
Gyvensena taip pat svarbi: rekomenduojama mesti rūkyti, palaikyti tinkamą fizinį aktyvumą pagal kardiologo patarimą, riboti druską esant tinimams ar širdies nepakankamumui, reguliariai tikrintis. Nėštumą sergant šia liga būtina planuoti su kardiologu ir akušeriu-ginekologu.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei po anginos atsiranda karščiavimas, sąnarių skausmai, dusulys, krūtinės skausmas ar širdies plakimas. Vaikams ir paaugliams streptokokinę anginą svarbu diagnozuoti ir gydyti laiku, nes tai pagrindinė profilaktikos priemonė.
Skubios pagalbos reikia, jei dusulys atsiranda ramybėje, žmogus alpsta, jaučia stiprų krūtinės skausmą, staiga sutrinka kalba ar nusilpsta viena kūno pusė, atsiranda melsvumas, atkosima kraujo arba širdis plaka labai greitai ir nereguliariai. Tai gali būti sunkaus vožtuvų pažeidimo, širdies nepakankamumo, ritmo sutrikimo ar insulto požymiai.
Jei Reumatinė širdies liga jau diagnozuota, svarbu nepraleisti suplanuotų kardiologo vizitų ir nenutraukti profilaktinių antibiotikų savarankiškai, net jei jaučiatės gerai.
