Radikulopatija
Radikulopatija - tai būklė, kai sudirginama, užspaudžiama arba pažeidžiama iš nugaros smegenų išeinanti nervo šaknelė. Dėl to skausmas, tirpimas, dilgčiojimas ar raumenų silpnumas gali plisti ne tik nugaroje ar kakle, bet ir į ranką, koją, krūtinės ląstą. Nors simptomai kartais būna labai nemalonūs, daugeliu atvejų laiku nustačius priežastį galima veiksmingai padėti.
Radikulopatija reiškia nervo šaknelės pažeidimą arba dirginimą. Nervo šaknelės yra tarsi „laidai“, kurie išeina iš nugaros smegenų per tarpslankstelines angas ir perduoda signalus tarp smegenų, raumenų, odos bei vidaus struktūrų. Kai tokia šaknelė spaudžiama ar uždegama, sutrinka signalų perdavimas, todėl atsiranda skausmas, jutimo pokyčiai ar raumenų jėgos sumažėjimas.
Dažniausiai Radikulopatija pasireiškia kaklinėje arba juosmeninėje stuburo dalyje. Kaklinė Radikulopatija gali sukelti skausmą, plintantį į petį, mentę, ranką ar pirštus. Juosmeninė Radikulopatija dažnai pasireiškia skausmu, kuris leidžiasi per sėdmenį į koją; kasdienėje kalboje tai neretai vadinama sėdimojo nervo skausmu, nors tiksliau kalbant dažnai pažeidžiama būtent nervo šaknelė. Krūtininė Radikulopatija retesnė, bet gali sukelti juosiamą skausmą krūtinės ar pilvo srityje.
Svarbu suprasti, kad Radikulopatija nėra vien tik „nugaros skausmas“. Tai neurologinis sutrikimas, susijęs su nervo funkcija. Todėl gydytojui svarbu įvertinti ne tik skausmo vietą, bet ir tai, ar yra tirpimas, refleksų pokyčiai, raumenų silpnumas, eisenos sutrikimas ar šlapinimosi bei tuštinimosi kontrolės problemos.
- Aštrus, deginantis, šaudantis arba elektros smūgį primenantis skausmas, plintantis pagal nervo eigą.
- Tirpimas, dilgčiojimas, „skruzdėlyčių bėgiojimo“ pojūtis rankoje, plaštakoje, kojoje ar pėdoje.
- Raumenų silpnumas, pavyzdžiui, sunkiau pakelti pėdą, atsistoti ant pirštų, suimti daiktą ar ištiesti ranką.
- Sumažėję ar pakitę refleksai, kuriuos gydytojas gali nustatyti neurologinės apžiūros metu.
- Skausmo sustiprėjimas kosint, čiaudint, sėdint, lenkiantis, sukant kaklą ar ilgiau būnant vienoje padėtyje.
- Kaklo skausmas, plintantis į petį, mentę, žastą, dilbį ar pirštus.
- Rankos tirpimas arba silpnumas, kartais sunkiau rašyti, užsisegti sagas, laikyti puodelį.
- Skausmas gali stiprėti pasukus ar atlošus galvą.
- Apatinės nugaros dalies skausmas, plintantis į sėdmenį, šlaunį, blauzdą ar pėdą.
- Pėdos ar kojų pirštų tirpimas, deginimas, silpnumas.
- Sunkumas ilgai sėdėti, eiti, pasilenkti ar pakelti daiktą.
- Juosiamas, deginantis skausmas krūtinės ląstos ar viršutinės pilvo dalies srityje.
- Skausmas gali priminti širdies, plaučių ar virškinamojo trakto ligas, todėl būtinas atidus įvertinimas.
Dažniausia Radikulopatija priežastis yra mechaninis nervo šaknelės spaudimas. Jį gali sukelti tarpslankstelinio disko išvarža, kai disko dalis pasislenka ir dirgina šalia esančią nervo šaknelę. Kita dažna priežastis - degeneraciniai stuburo pokyčiai: tarpslankstelinių diskų žemėjimas, kaulinės išaugos, sąnarių sustorėjimas, stuburo kanalo ar tarpslankstelinių angų susiaurėjimas.
Riziką didina amžius, nes bėgant metams diskai praranda elastingumą, o stuburo sąnariai dėvisi. Svarbūs ir gyvenimo būdo veiksniai: ilgas sėdėjimas, netaisyklinga laikysena, sunkus fizinis darbas, dažnas kėlimas pasilenkus, pasikartojantys judesiai, mažas fizinis aktyvumas ir antsvoris. Rūkymas taip pat blogina tarpslankstelinių diskų kraujotaką ir gali skatinti degeneraciją.
Rečiau Radikulopatija atsiranda dėl traumos, slankstelio lūžio, uždegiminių stuburo ligų, infekcijos, naviko ar pooperacinių randinių pakitimų. Kai kuriems žmonėms reikšmės turi įgimti stuburo kanalo ypatumai - siauresnis kanalas ar anatominiai pakitimai, dėl kurių nervų šaknelės lengviau suspaudžiamos.
Radikulopatija diagnozė pradedama nuo pokalbio ir apžiūros. Gydytojas klausia, kur prasidėjo skausmas, kur jis plinta, kas jį sustiprina ar sumažina, ar yra tirpimas, silpnumas, karščiavimas, trauma, svorio kritimas, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai.
Neurologinės apžiūros metu vertinama raumenų jėga, jutimai, refleksai, eisena, laikysena, stuburo judesiai. Juosmeninės Radikulopatija atveju gali būti atliekamas tiesios kojos kėlimo mėginys, o kaklinės Radikulopatija atveju - specifiniai kaklo padėties testai. Šie tyrimai padeda nustatyti, kuri nervo šaknelė gali būti pažeista.
Jei simptomai stiprūs, užsitęsia, progresuoja arba įtariama rimtesnė priežastis, gali būti skiriami instrumentiniai tyrimai. Magnetinio rezonanso tomografija yra vienas svarbiausių tyrimų, nes gerai parodo diskus, nervų šakneles, stuburo kanalą ir minkštuosius audinius. Kompiuterinė tomografija gali būti naudinga vertinant kaulinius pakitimus, ypač jei magnetinio rezonanso tomografija negalima. Rentgenograma parodo stuburo iškrypimus, slankstelių pasislinkimą, lūžius ar ryškius degeneracinius pokyčius, bet nervų šaknelių tiesiogiai neįvertina.
Kai diagnozė neaiški arba reikia įvertinti nervo funkciją, atliekama elektromiografija ir nervų laidumo tyrimai. Kraujo tyrimai gali būti reikalingi, jei įtariamas uždegimas, infekcija, autoimuninė liga ar kita sisteminė priežastis.
Radikulopatija gydymas priklauso nuo priežasties, simptomų stiprumo ir neurologinių pažeidimų. Daugeliu atvejų pirmiausia taikomas konservatyvus gydymas. Tai nereiškia „nieko nedaryti“ - tai aktyvus, nuoseklus planas, kurio tikslas sumažinti skausmą, atkurti judėjimą ir apsaugoti nervą.
Dažnai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, skausmą malšinantys vaistai, kartais trumpam - raumenis atpalaiduojantys vaistai. Jei vyrauja nervinis, deginantis ar šaudantis skausmas, gydytojas gali skirti vaistų neuropatiniam skausmui mažinti. Kai kuriais atvejais taikomos epidurinės steroidų injekcijos arba selektyvios nervo šaknelės blokados, kurios gali sumažinti uždegimą ir skausmą.
Labai svarbi kineziterapija. Specialistas parenka pratimus, gerinančius laikyseną, stuburo stabilumą, pilvo ir nugaros raumenų darbą, kaklo ar juosmens judesių kontrolę. Ūmiu laikotarpiu rekomenduojama vengti provokuojančių judesių, tačiau ilgas gulėjimas dažniausiai nepadeda ir gali sulėtinti sveikimą. Naudinga palaipsniui grįžti prie kasdienės veiklos, koreguoti darbo vietą, mokytis saugiai kelti daiktus.
Chirurginis gydymas svarstomas, jei yra progresuojantis raumenų silpnumas, ryškus nervo spaudimas, nepakeliamas skausmas nepaisant gydymo arba atsiranda pavojingų neurologinių simptomų. Operacijos tikslas - pašalinti nervo šaknelės spaudimą, pavyzdžiui, dėl disko išvaržos ar kanalo susiaurėjimo. Sprendimas priimamas individualiai, įvertinus tyrimus, simptomus ir paciento būklę.
Į gydytoją verta kreiptis, jei skausmas plinta į ranką ar koją, tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, kartojasi, trukdo miegoti ar kasdienei veiklai. Taip pat reikėtų pasitarti, jei jaučiate tirpimą, dilgčiojimą, silpnumą, pastebite, kad koja „kliūva“, sunkiau laikyti daiktus ar mažėja ištvermė.
Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei atsiranda šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės sutrikimas, tirpimas tarpvietės srityje, staigus abiejų kojų silpnumas, stiprus skausmas po traumos, karščiavimas kartu su nugaros skausmu, nepaaiškinamas svorio kritimas, onkologinės ligos istorija ar greitai progresuojantys neurologiniai simptomai. Tokie požymiai gali rodyti rimtą nervų sistemos pažeidimą ir reikalauja neatidėliotino įvertinimo.
