Potrauminio streso sutrikimas
Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) - tai rimta psichikos sveikatos būklė, kuri gali išsivystyti po to, kai žmogus patiria ar išvysto itin stiprų, bauginantį ar pavojingą įvykį. Ši būklė ne tik sukelia didelį emocinį skausmą, bet ir gali reikšmingai paveikti kasdienį gyvenimą, santykius bei darbingumą. Laiku atpažintas ir tinkamai gydomas PTSS yra valdomas, o dauguma žmonių pagerina savo būklę.
Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) yra psichikos liga, atsirandanti po trauminio įvykio - pavyzdžiui, karo, seksualinės prievartos, sunkios avarijos, stichinės nelaimės ar smurto išgyvenimo. Smegenys apdoroja šią patirtį kaip nuolatinę grėsmę, todėl sutrinka natūralūs streso reguliavimo mechanizmai. Žmogus gali vėl ir vėl išgyventi traumą prisiminimais, košmarais ar „atbuliniais“ epizodais (flashbacks), taip pat vengti bet ko, kas primena įvykį. Ši būklė neabejotinai paveikia ne tik psichiką, bet ir kūną - padidėjęs streso hormono lygis ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių bei kitų organų sutrikimų. Svarbu suprasti, kad PTSS nėra silpnumo ženklas - tai natūrali, tačiau patologiška reakcija į neįprastai sunkią patirtį.
- Nekontroliuojami, nepageidaujami trauminių įvykių prisiminimai
- Dažni košmarai, susiję su trauma
- Flashback epizodai - pojūtis, kad trauminis įvykis vyksta iš naujo
- Stiprus emocinis arba fizinis diskomfortas susidūrus su primenančiais dirgikliais
- Stengimasis vengti minčių, jausmų ir kalbų apie traumą
- Vengimas vietų, žmonių ar veiklų, primenančių trauminį įvykį
- Atsisakymas kalbėti apie patirtį, net su artimaisiais
- Nuolatinė neigiama nuotaika, beviltiškumo jausmas
- Sumažėjęs domėjimasis mėgstama veikla
- Atminties spragos, susijusios su trauma
- Sunkumai išlaikyti teigiamus santykius su kitais
- Nuolatinis budrumo jausmas, tarsi grėsmė artėja
- Staigūs pykčio protrūkiai ar irzlumas
- Miego sutrikimai (sunkumas užmigti, neramus miegas)
- Perdėta staigi reakcija į triukšmą ar kitus dirgiklius
Pagrindinė PTSS priežastis yra vienkartinis arba pasikartojantis trauminis įvykis, kuris kelia didžiulę grėsmę žmogaus gyvybei, saugumui ar fizinei neliečiamybei. Ne kiekvienas, patyręs traumą, suserga PTSS - riziką didina keli veiksniai: 1) ankstesnės psichinės sveikatos problemos (depresija, nerimo sutrikimai); 2) prasta socialinė parama po traumos; 3) papildomas stresas po traumos (teisminiai procesai, finansiniai sunkumai); 4) genetinis polinkis - kai kuriems žmonėms būdingas jautresnis streso atsakas; 5) pačios traumos pobūdis (ypač sunkios, ilgai trunkančios arba žmogaus sukeltos traumos, pvz., seksualinė prievarta). Taip pat dažniau serga moterys nei vyrai, nors vyrai patiria daugiau trauminių įvykių.
PTSS diagnozuoja psichikos sveikatos specialistas - psichiatras arba klinikinis psichologas - remdamasis pokalbiu su pacientu, jo simptomų aprašymu ir specialiomis vertinimo skalėmis (pvz., CAPS-5 arba PCL-5). Gydytojas klausia apie trauminį įvykį, jo poveikį, simptomų trukmę ir sunkumą. Pagal TLK-11 (Tarptautinė ligų klasifikacija) kriterijus, simptomai turi trukti ilgiau nei vieną mėnesį ir reikšmingai sutrikdyti kasdienę veiklą. Kartais gali būti atliekami papildomi tyrimai (kraujo, smegenų vaizdinimo), kad būtų atmestos kitos ligos, pavyzdžiui, galvos smegenų trauma ar medikamentų sukelti simptomai. Svarbu pabrėžti, kad PTSS simptomai gali atsirasti ne iš karto, o po kelių mėnesių ar net metų - tai normali reakcija, ir pavėluota diagnozė nereiškia, kad pagalba nebus veiksminga.
PTSS gydomas taikant psichoterapiją, medikamentinį gydymą arba jų derinį. Veiksmingiausi psichoterapijos metodai yra ilgalaikė ekspozicinė terapija (pvz., Kognityvinė-elgesio terapija, orientuota į traumą), EMDR (akių judesių desensibilizacija ir perdirbimas) ir kognityvinė terapija. Šie metodai padeda saugiai apdoroti trauminius prisiminimus ir sumažinti jų emocinį krūvį. Iš medikamentų dažniausiai skiriami selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), pvz., sertralinas ar paroksetinas, kurie mažina nerimą, depresiją ir padeda reguliuoti nuotaiką. Kai kuriais atvejais gali būti taikomi papildomi vaistai, pvz., prazosinas košmarams mažinti. Be to, labai svarbi sveika gyvensena - reguliarus miegas, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir alkoholio vengimas, nes jie gali sustiprinti simptomus.
Nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą, jei: 1) trauminio įvykio prisiminimai trukdo atlikti kasdienes užduotis (darbą, mokslus, rūpinimąsi šeima); 2) nuolat jaučiatės budrūs, išsigandę ar piktį, ir šie jausmai nepalengvėja ilgiau nei mėnesį; 3) turite minčių apie savižudybę arba kenkiate sau; 4) vartojate alkoholį ar narkotikus, kad sumažintumėte simptomus; 5) dėl baimės vengiate išeiti iš namų ar bendrauti. Skubios pagalbos reikia, jei jaučiate ūmią paniką ar nesate saugūs sau ar kitiems - kvieskite greitąją pagalbą (112) arba eikite į artimiausią psichiatrijos skyrių. Atminkite: kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni rezultatai.
