Portalinė hipertenzija
Portalinė hipertenzija - tai padidėjęs spaudimas vartų venos sistemoje, kuria kraujas iš žarnyno, blužnies ir kasos teka į kepenis. Dažniausiai ji išsivysto sergant lėtinėmis kepenų ligomis, ypač kepenų ciroze, ir gali sukelti pavojingų komplikacijų, tokių kaip kraujavimas iš stemplės venų, ascitas ar kepenų encefalopatija. Laiku atpažinus šią būklę, galima sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Portalinė hipertenzija atsiranda tada, kai kraujui tampa sunkiau pratekėti per kepenis arba per vartų venos sistemą. Vartų vena surenka kraują iš virškinamojo trakto organų ir nukreipia jį į kepenis, kur kraujas filtruojamas, apdorojamos maistinės medžiagos ir neutralizuojamos kenksmingos medžiagos.
Kai kepenų audinys randėja, pavyzdžiui, dėl cirozės, kraujas susiduria su didesniu pasipriešinimu. Spaudimas vartų venoje didėja, todėl organizmas pradeda formuoti aplinkinius, vadinamuosius kolateralinius, kraujagyslių kelius. Dalis jų susidaro stemplėje, skrandyje ar tiesiojoje žarnoje. Šios venos būna išsiplėtusios, trapios ir gali plyšti.
Portalinė hipertenzija pažeidžia ne tik kepenis. Ji gali lemti skysčio kaupimąsi pilvo ertmėje, blužnies padidėjimą, kraujo ląstelių sumažėjimą, inkstų funkcijos pablogėjimą ir smegenų veiklos sutrikimus dėl kepenų negebėjimo tinkamai pašalinti toksinų.
- Pilvo apimties didėjimas dėl skysčio kaupimosi pilvo ertmėje, vadinamo ascitu.
- Sunkumo, tempimo ar spaudimo pojūtis pilve.
- Padidėjusi blužnis, kartais juntama kaip diskomfortas kairėje pašonėje.
- Lengvesnis kraujosruvų atsiradimas ar kraujavimas dėl sumažėjusio trombocitų kiekio.
- Nuovargis, silpnumas, sumažėjęs fizinis pajėgumas.
- Vėmimas krauju arba į kavos tirščius panašiomis masėmis - galimas kraujavimas iš stemplės ar skrandžio venų.
- Juodos, deguto spalvos išmatos, rodančios kraujavimą virškinamajame trakte.
- Sumišimas, mieguistumas, pakitęs elgesys ar rankų drebėjimas - galimi kepenų encefalopatijos požymiai.
- Karščiavimas, pilvo skausmas ir staigus būklės pablogėjimas sergant ascitu - galimas infekuotas ascitas.
- Gelta, tamsus šlapimas, šviesios išmatos, odos niežėjimas, jei kartu progresuoja kepenų liga.
Dažniausia priežastis yra kepenų cirozė - lėtinis kepenų randėjimas. Cirozę gali sukelti ilgalaikis alkoholio vartojimas, lėtinis virusinis hepatitas B ar C, suriebėjusių kepenų liga, susijusi su nutukimu ir cukriniu diabetu, autoimuninės kepenų ligos, tulžies latakų ligos ar paveldimi medžiagų apykaitos sutrikimai.
Rečiau portalinė hipertenzija atsiranda dėl vartų venos trombozės, Budd-Chiari sindromo, kai sutrinka kraujo nutekėjimas iš kepenų venų, įgimtų kraujagyslių pakitimų, parazitinių infekcijų ar kai kurių kraujo ligų.
Riziką didina ilgalaikis kepenis žalojančių medžiagų poveikis, negydytas hepatitas, antsvoris, metabolinis sindromas, 2 tipo cukrinis diabetas, šeiminis polinkis į kai kurias kepenų ligas ir anksčiau buvę kraujo krešuliai pilvo kraujagyslėse.
Gydytojas pirmiausia įvertina simptomus, persirgtas kepenų ligas, vartojamus vaistus, alkoholio vartojimą, kraujavimo epizodus ir apžiūros metu ieško ascito, padidėjusios blužnies, geltos ar išsiplėtusių pilvo sienos venų požymių.
Atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, kepenų fermentai, bilirubinas, albuminas, krešumo rodikliai, inkstų funkcijos tyrimai, hepatitų žymenys. Trombocitų sumažėjimas gali būti netiesioginis portinės hipertenzijos požymis.
Vaizdiniai tyrimai padeda įvertinti kepenis ir kraujotaką. Dažniausiai atliekamas pilvo organų ultragarsinis tyrimas su Doplerio režimu, kepenų elastografija, kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija. Stemplės ir skrandžio venų išsiplėtimui nustatyti atliekama viršutinio virškinamojo trakto endoskopija.
Kai kuriais atvejais specializuotuose centruose matuojamas kepenų venų spaudimo gradientas. Šis tyrimas padeda tiksliau įvertinti portinės hipertenzijos sunkumą ir gydymo poreikį.
Gydymo tikslas - mažinti spaudimą vartų venos sistemoje, gydyti pagrindinę kepenų ligą ir užkirsti kelią komplikacijoms. Jei priežastis yra alkoholis, būtinas visiškas jo atsisakymas. Sergant virusiniu hepatitu skiriamas antivirusinis gydymas, esant suriebėjusių kepenų ligai svarbūs svorio mažinimas, fizinis aktyvumas, cukrinio diabeto ir cholesterolio kontrolė.
Kraujavimo iš išsiplėtusių venų profilaktikai dažnai skiriami neselektyvūs beta adrenoblokatoriai arba atliekamas endoskopinis venų perrišimas žiedais. Jei kraujavimas jau įvyko, tai yra skubi būklė: taikoma endoskopinė pagalba, vaistai, mažinantys vartų venos spaudimą, kraujo komponentai ir infekcijų profilaktika antibiotikais.
Ascitui gydyti ribojama druska, skiriami diuretikai, o susikaupus daug skysčio atliekama paracentezė. Kai liga sunki arba kartojasi kraujavimas, gali būti svarstoma TIPS procedūra - transjugulinis intrahepatinis portosisteminis šuntas. Esant pažengusiai kepenų ligai, vertinama kepenų transplantacijos galimybė.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei sergate lėtine kepenų liga ir pastebite didėjantį pilvą, kojų tinimą, gelta, stiprėjantį nuovargį, lengvą kraujosruvų atsiradimą ar nepaaiškinamą svorio kritimą.
Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei vemiate krauju, išmatos tapo juodos ir deguto spalvos, atsirado stiprus silpnumas, alpimas, staigus pilvo skausmas, karščiavimas sergant ascitu, ryškus mieguistumas, sumišimas ar dezorientacija.
Net jei simptomų nėra, žmonėms, sergantiems ciroze ar kita pažengusia kepenų liga, būtina reguliari gydytojo gastroenterologo ar hepatologo priežiūra. Profilaktiniai tyrimai leidžia aptikti pavojingas komplikacijas anksčiau, negu jos tampa gyvybei grėsmingos.
