Polihidramnionas
Polihidramnionas - tai būklė, kai nėštumo metu vaisiaus vandenų kiekis yra per didelis. Nors lengvi atvejai dažnai būna besimptomiai, ryškus polihidramnionas gali sukelti diskomfortą, padidinti priešlaikinio gimdymo riziką ir kelti pavojų tiek motinai, tiek vaisiui. Laiku nustatyti priežastį ir tinkamai prižiūrėti nėštumą yra labai svarbu.
Polihidramnionas diagnozuojamas, kai vaisiaus vandenų indeksas (VVI) viršija normalias ribas - dažniausiai daugiau nei 24 cm arba vienas giliausias vertikalus kišenės matmuo yra didesnis nei 8 cm. Ši būklė gali išsivystyti palaipsniui (lėtinis polihidramnionas) arba staiga (ūminis), pastarasis dažniau pasitaiko antrojo nėštumo trimestro pabaigoje. Per didelis vandenų kiekis padidina spaudimą gimdoje, o tai gali sukelti motinos dusulį, apatinių galūnių tinimą, apatinės nugaros dalies skausmą, taip pat padidėja vaisiaus netaisyklingos padėties (pvz., skersinės ar sėdyninės) ir virkštelės iškritimo rizika.
- Nedidelis pilvo padidėjimas, atitinkantis nėštumo trukmę
- Kartais jaučiamas sunkumas ar tempimas pilve
- Greitas ir pernelyg didelis pilvo augimas, viršijantis nėštumo savaitę
- Stiprus dusulys - motinai sunku kvėpuoti gulint ar net sėdint
- Didelis negalavimas dėl pilvo tempimo ir spaudimo diafragmai
- Patinimas (edema) kojose, pėdose, apatinėje pilvo dalyje
- Sumažėjęs šlapinimasis arba dažnas šlapinimasis dėl spaudimo šlapimo pūslei
- Priešlaikiniai, dažni ir skausmingi gimdos susitraukimai (Braxton-Hicks ar tikri sąrėmiai)
Polihidramniono priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai (apie 60 % atvejų) priežastis lieka neaiški - tai vadinama idiopatiniu polihidramnionu. Kitos priežastys: motinos gestacinis ar prieš nėštumą buvęs diabetas (dėl padidėjusios vaisiaus gliukozės ir šlapimo gamybos); vaisiaus virškinimo trakto obstrukcija (pvz., stemplės ar dvylikapirštės žarnos atrezija); centrinės nervų sistemos apsigimimai (anencefalija, spina bifida); vaisiaus širdies ir kraujagyslių anomalijos; daugiavaisis nėštumas (ypač vienos placentos dvyniai, kai vaisiui perpilama per daug kraujo); vaisiaus vandens rijimo problemos arba placentos navikai (pvz., chorioangioma). Rizika didėja esant motinos nutukimui, nevaldomam diabetui ir kai kuriais genetiniais sindromais.
Pagrindinis diagnostikos metodas yra ultragarsinis tyrimas. Gydytojas matuoja vaisiaus vandenų kiekį - dažniausiai naudojamas keturių kišenių metodas (amniotinis indeksas). Jei indeksas viršija 24 cm, tai laikoma polihidramnionu. Taip pat vertinamas vaisiaus anatominis išsivystymas - ieškoma virškinimo, nervų ar širdies apsigimimų. Gali būti atliekamas gliukozės tolerancijos testas, siekiant nustatyti motinos diabetą. Esant įtarimui dėl vaisiaus chromosominių ar genetinių ligų, gali būti siūloma amniocentezė - vaisiaus vandenų punkcija, leidžianti ištirti vaisiaus ląsteles. Priklausomai nuo įtariamos priežasties, gali būti skiriamas papildomas ultragarsas su Dopleriu, vaisiaus magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) ar genetiniai tyrimai.
Gydymo taktika priklauso nuo polihidramniono sunkumo ir priežasties. Lengvais atvejais dažnai pakanka ambulatorinio stebėjimo, riboti fizinį krūvį, gerti pakankamai skysčių ir stebėti vaisiaus judesius. Vidutinio sunkumo ir sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos. Vaistai (indometacinas) kartais skiriami siekiant sumažinti vaisiaus šlapimo gamybą, tačiau jų vartojimas turi šalutinių poveikių. Esant ryškiam diskomfortui ar grėsmei priešlaikiniam gimdymui, gali būti atliekama terapinė amniocentezė - vaisiaus vandenų šalinimas (amnioredukcija). Jei nustatoma pagrindinė priežastis (pvz., gestacinis diabetas), gydoma ta liga - diabeto kontrolė insulinu ar dieta. Prireikus stebima vaisiaus būklė, sprendžiama dėl gimdymo laiko ir būdo (gali būti rekomenduojamas cezario pjūvis, ypač jei vaisius yra netaisyklingoje padėtyje).
Nėščiajai būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos, jei pajunta staigų pilvo padidėjimą, stiprų skausmą pilve ar apatinėje nugaros dalyje, kraujavimą iš gimdos, vandeningas išskyras (gali reikšti priešlaikinį vaisiaus vandenų nutekėjimą), sumažėjusius vaisiaus judesius arba visišką jų nebuvimą, taip pat jei atsiranda stiprus dusulys, galvos svaigimas ar alpimas. Šie simptomai gali rodyti ūmų polihidramnioną, priešlaikinį placentos atsiskyrimą ar kitas gyvybei pavojingas komplikacijas. Reguliarūs prenataliniai apsilankymai yra būtini, kad polihidramnionas būtų kuo anksčiau pastebėtas ir tinkamai suvaldytas.
