Placenta accreta
Placenta accreta - tai rimta nėštumo komplikacija, kai placenta per giliai įauga į gimdos sienelę ir negali natūraliai atsiskirti po gimdymo. Ši būklė kelia pavojų motinos gyvybei dėl galimo sunkaus kraujavimo, todėl reikalauja išankstinio nustatymo ir specializuotos medicininės pagalbos.
Placenta accreta - tai patologinė būklė, kai placentos gaureliai įauga į gimdos raumeninį sluoksnį (miometriumą) ir neapsiriboja įprastu gleiviniu sluoksniu (decidua). Dėl šio giliai įaugusio placentos audinio po gimdymo placenta negali visiškai atsiskirti nuo gimdos sienelės, todėl kyla pavojingas kraujavimas. Skiriami trys laipsniai: placenta accreta (įaugimas į miometriumą, bet ne per visą storį), placenta increta (gilesnis įaugimas į miometriumą) ir placenta percreta (placentos audinys perauga visą gimdos sienelę ir gali pažeisti šlapimo pūslę ar kitus organus). Ši būklė dažniausiai diagnozuojama trečiąjį nėštumo trimestrą ir reikalauja kruopštaus pasiruošimo gimdymui, dažniausiai planuojant cezario pjūvį kartu su gimdos pašalinimu (histerektomija).
- Dažnai placenta accreta nesukelia jokių simptomų ir nustatoma tik atliekant echoskopiją.
- Kartais gali pasireikšti nereguliarus kraujavimas iš makšties antrajame ar trečiajame trimestre.
- Nėščioji gali jausti pilvo skausmą, tačiau tai nėra būdingas požymis.
- Po gimdymo placenta neatsiskiria ir neišsiskiria per 30 minučių (placentos atsiskyrimo vėlavimas).
- Stiprus, nenutrūkstantis kraujavimas po gimdymo, kurio nesustabdo įprasti metodai.
- Gimdos atonija (silpnas gimdos susitraukimas) po gimdymo, kuri sunkina kraujavimo kontrolę.
- Kraujavimo šokas: silpnumas, svaigulys, tachikardija, kraujospūdžio kritimas.
Tiksli placenta accreta priežastis nėra visiškai aiški, tačiau ji dažniausiai siejama su gimdos gleivinės (decidua) pažeidimais. Rizikos veiksniai: ankstesni cezario pjūviai (kuo daugiau, tuo didesnė rizika), kitos gimdos operacijos (miomektomija, endometriumo abliacija), placentos priekinė vieta (placenta previa - kai placenta dengia gimdos kaklelio angą), vyresnis motinos amžius (vyresnės nei 35 m.), daugkartinis nėštumas (antras ar trečias nėštumas), rūkymas nėštumo metu, prieš tai buvęs gimdos uždegimas (endometritas), gimdos gleivinės pažeidimas po anksčiau atliktų gimdos procedūrų. Svarbu paminėti, kad daugeliui moterų, turinčių rizikos veiksnių, placenta accreta neišsivysto, o kai kurioms be jokios aiškios priežasties ši būklė pasireiškia.
Placenta accreta dažniausiai nustatoma atliekant echoskopiją. Trečiąjį nėštumo trimestrą atliekant pilvo echoskopiją gydytojas gali matyti netaisyklingą placentos ir gimdos sienelės ribą, placentos audinio peraugimą į gimdos raumenį. Taip pat naudojama spalvota doplerografija, kuri padeda įvertinti kraujotaką placentos ir gimdos sandūroje. Jei ultragarsiniai duomenys neaiškūs, gali būti atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), kuris suteikia išsamesnį vaizdą apie placentos invaziją. Tiksli diagnozė dažniausiai patvirtinama gimdymo metu, kai placenta neatsiskiria savaime. Prieš gimdymą būtina įvertinti ir galimą šlapimo pūslės pažeidimą (jei įtariama placenta percreta), atliekant cistoskopiją. Išankstinis nustatymas yra gyvybiškai svarbus, kad būtų galima suplanuoti saugų gimdymą specializuotame centre su gydytojų komanda (akušeriu, chirurgu, urologu, neonatologu).
Placenta accreta gydymas priklauso nuo nustatymo laiko, nėštumo amžiaus, motinos sveikatos būklės ir invazijos laipsnio. Daugeliu atvejų rekomenduojamas planinis cezario pjūvis (maždaug 34-36 nėštumo savaitę), po kurio dažnai atliekama gimdos pašalinimo operacija (histerektomija). Tokiu būdu sumažinama sunkaus kraujavimo rizika. Jei moteris nori išsaugoti gimdą (pavyzdžiui, dėl būsimų nėštumų), gali būti svarstomas konservatyvus gydymas: palikti placentą vietoje (nebandyti jos atskirti) ir vartoti vaistus, skatinančius gimdos susitraukimą bei stabdančius kraujavimą (oksitocinas, metilergometrinas). Taip pat gali būti taikoma embolizacija (kraujagyslių užkimšimas sumažinti kraujotaką). Kartais tenka atlikti dalinę gimdos rezekciją (pašalinti tik dalį gimdos). Po gimdymo moteris ilgiau stebima ligoninėje, kad būtų išvengta pavėluoto kraujavimo. Svarbi ir psichologinė pagalba, nes ši būklė dažnai turi didelį emocinį poveikį moteriai ir šeimai.
Jei nėštumo metu pastebite kraujavimą iš makšties (ypač antrajame ar trečiajame trimestre), būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Taip pat reikia skubiai ieškoti pagalbos, jei atsiranda stiprus pilvo skausmas, staigus silpnumas, svaigulys, tachikardija ar bet kokie šoko požymiai. Moterims, turinčioms rizikos veiksnių (pvz., ankstesnis cezario pjūvis, placenta previa), rekomenduojama anksti nėštumo metu aptarti gydytojo galimą riziką. Gimdymo metu, jei placenta neatsiskiria per 30 minučių po gimdymo arba kraujavimas yra gausus ir nesiliauja, akušeris turi nedelsdamas imtis veiksmų. Po gimdymo, jei atsiranda stiprus kraujavimas, karščiavimas, skausmas ar bloga savijauta, būtina skubiai kreiptis į gimdymo namus ar ligoninę.
