Pirmalaikis gimdymas
Pirmalaikis gimdymas - tai gimdymas, įvykstantis nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės. Kuo anksčiau jis prasideda, tuo didesnė rizika naujagimio sveikatai. Laiku atpažinti požymiai ir tinkama medicininė pagalba gali sumažinti komplikacijų tikimybę.
Pirmalaikis gimdymas - tai gimdyvės organizmo reakcija, kai gimda pradeda reguliariai susitraukinėti, o gimdos kaklelis ima trumpėti ir atsiverti anksčiau nei numatyta. Šis procesas gali sukelti vaisiaus gimimą ne pilnai subrendus, o tai kelia pavojų jo kvėpavimo, termoreguliacijos, imuninei ir nervų sistemoms. Pagrindiniai organai, kuriuos veikia pirmalaikis gimdymas, yra gimda ir vaisiaus plaučiai. Negydomas ar per vėlai diagnozuotas, jis gali sukelti sunkius naujagimio sveikatos sutrikimus, tokius kaip kvėpavimo distreso sindromas, smegenų kraujavimas ar lėtinės ligos.
- Reguliarūs, dažni gimdos susitraukimai (kas 10 minučių ar dažniau)
- Pilvo apačios spaudimas ar mėšlungis, primenantis mėnesinių skausmą
- Staigus nugaros apatinės dalies skausmas, kuris nepraeina pailsėjus
- Vandens nutekėjimas iš makšties (vaisiaus vandenų plyšimas)
- Kraujingos išskyros ar gleivių kamščio išstūmimas
- Sumažėjęs vaisiaus judėjimo pojūtis
Pirmalaikio gimdymo priežastys dažnai būna daugialypės. Dažniausiai pasitaikančios: gimdos kaklelio struktūriniai pokyčiai, infekcijos (pvz., šlapimo takų ar reprodukcinės sistemos), daugiavaisis nėštumas, per didelis fizinis krūvis, rūkymas, alkoholio vartojimas nėštumo metu, jaunas (iki 17 metų) ar vyresnis (vyresnis nei 35 metų) motinos amžius, ankstesnis pirmalaikis gimdymas, nutukimas, diabetas ar aukštas kraujospūdis. Nemažą reikšmę turi ir lėtinis stresas ar netinkama mityba.
Gydytojas pirmiausia įvertina nėštumo amžių pagal paskutinių mėnesinių datą ir ultragarso tyrimus. Norint įtarti pirmalaikį gimdymą, atliekamas gimdos kaklelio ilgio matavimas transvaginaliniu ultragarsu - jei jis trumpesnis nei 25 mm, rizika padidėja. Taip pat gali būti atliekamas fetoproteins arba laboratorinis vaisiaus vandenų tyrimas, siekiant patvirtinti vandens nutekėjimą. Kraujo tyrimais nustatomi uždegimo rodikliai (C reaktyvusis baltymas, leukocitai). Kai kuriais atvejais naudojamas vaisiaus fibronectino testas, kuris padeda prognozuoti gimdymo pradžią.
Pirmalaikio gimdymo gydymas priklauso nuo nėštumo savaitės, simptomų sunkumo ir vaisiaus būklės. Pagrindiniai gydymo būdai: lovos režimas ir skysčių skyrimas, tokoliziniai vaistai (pvz., nifedipinas, atosibanas) gimdos susitraukimų slopinimui, kortikosteroidai (betametazonas) vaisiaus plaučių brandinimui, antibiotikoterapija, jei yra infekcija, gimdos kaklelio cerclage (pasiuvimas) esant nepakankamumui. Jei gimdymo sustabdyti nepavyksta, motina perkeliama į specializuotą centrą, galintį suteikti naujagimiui reikalingą intensyvią priežiūrą.
Nedelsdama kreipkitės, jei jaučiate bet kurį iš šių požymių: reguliarūs gimdos susitraukimai, ypač jei jie kartojasi kas 10 minučių ar dažniau; vandens ar kraujo nutekėjimas iš makšties; stiprus nugaros ar pilvo apačios skausmas; sumažėjęs vaisiaus judėjimas. Kuo anksčiau gausite pagalbą, tuo didesnė tikimybė, kad gimdymą pavyks atitolinti arba sumažinti komplikacijų riziką. Jei esate rizikos grupėje, gydytojas gali rekomenduoti profilaktinį gimdos kaklelio stebėjimą ar kitas priemones.
