Pilvo aortos aneurizma
Pilvo aortos aneurizma - tai pilvo srityje esančios didžiausios organizmo arterijos, aortos, išsiplėtimas ir sienelės susilpnėjimas. Ši būklė dažnai ilgai nesukelia jokių simptomų, tačiau aneurizmai plyšus gali kilti gyvybei pavojingas vidinis kraujavimas. Laiku nustatyta pilvo aortos aneurizma dažniausiai gali būti saugiai stebima arba gydoma dar prieš atsirandant pavojingoms komplikacijoms.
Pilvo aortos aneurizma - tai patologinis aortos išsiplėtimas pilvo dalyje. Aorta yra pagrindinė kraujagyslė, kuria kraujas iš širdies teka į visą kūną. Kai jos sienelė dėl įvairių priežasčių susilpnėja, kraujo spaudimas ima ją plėsti, ir susiformuoja aneurizma.
Dažniausiai aneurizma atsiranda žemiau inkstų arterijų, vadinamojoje infrarenalinėje aortos dalyje. Apie pilvo aortos aneurizmą paprastai kalbama tada, kai aortos skersmuo padidėja iki 3 cm ar daugiau. Kuo aneurizma didesnė, tuo didesnė jos plyšimo rizika.
Svarbu suprasti, kad pati aneurizma nėra navikas ir nėra uždegiminis „guzas“. Tai kraujagyslės sienelės silpnumo pasekmė. Pavojingiausia komplikacija - plyšimas, kai kraujas ima tekėti į pilvo ertmę ar užpilvaplėvinę erdvę. Tokia būklė reikalauja skubios medicinos pagalbos.
- Pilvo aortos aneurizma dažnai nustatoma atsitiktinai atliekant pilvo echoskopiją, kompiuterinę tomografiją ar kitus tyrimus dėl kitų priežasčių.
- Žmogus gali jaustis visiškai gerai, net jei aneurizma jau yra pakankamai didelė.
- Būtent dėl besimptomės eigos rizikos grupėms svarbi profilaktinė patikra.
- Maudžiantis, gilus ar spaudžiantis pilvo skausmas, dažniau aplink bambą ar viršutinėje pilvo dalyje.
- Nugaros, juosmens ar šono skausmas, kuris nėra aiškiai susijęs su judesiu ar raumenų patempimu.
- Pulsuojantis pojūtis pilve, ypač gulint ant nugaros.
- Kartais - diskomfortas po valgio ar pilnumo jausmas, jei didelė aneurizma spaudžia aplinkinius audinius.
- Staigus, labai stiprus pilvo, nugaros ar juosmens skausmas.
- Silpnumas, alpimas, šaltas prakaitas.
- Staigus kraujospūdžio kritimas, dažnas pulsas.
- Pykinimas, blyškumas, sumišimas.
- Tai skubi, gyvybei pavojinga būklė.
Pilvo aortos aneurizma dažniausiai formuojasi palaipsniui, per daugelį metų. Pagrindinis mechanizmas - aortos sienelės struktūros silpnėjimas. Sienelėje mažėja elastingų skaidulų, vyksta uždegiminiai ir degeneraciniai pokyčiai, todėl kraujospūdis ją vis labiau plečia.
Svarbiausi rizikos veiksniai:
• Rūkymas - vienas stipriausių ir geriausiai įrodytų rizikos veiksnių. Rūkantieji serga dažniau, o aneurizmos jiems gali didėti greičiau.
• Amžius - rizika didėja vyresniems nei 65 metų žmonėms.
• Vyriška lytis - vyrams pilvo aortos aneurizma nustatoma dažniau, nors moterims plyšimo rizika esant mažesniam skersmeniui gali būti didesnė.
• Arterinė hipertenzija - padidėjęs kraujospūdis nuolat veikia kraujagyslės sienelę.
• Aterosklerozė - kraujagyslių kalkėjimas ir cholesterolio sankaupos siejamos su aneurizmos atsiradimu.
• Paveldimumas - jei artimas giminaitis sirgo pilvo aortos aneurizma, rizika padidėja.
• Kitos kraujagyslių ligos - periferinių arterijų liga, vainikinių arterijų liga.
• Retesnės priežastys - jungiamojo audinio ligos, tokios kaip Marfano ar Ehlerso-Danloso sindromas, infekcinės aneurizmos, uždegiminės kraujagyslių ligos.
Gyvensena taip pat svarbi: nejudrumas, prasta cholesterolio kontrolė, nekontroliuojamas kraujospūdis ir rūkymas gali prisidėti prie ligos progresavimo.
Pilvo aortos aneurizma dažniausiai diagnozuojama vaizdiniais tyrimais. Gydytojas gali įtarti aneurizmą apžiūros metu, jei pilve apčiuopiamas pulsuojantis darinys, tačiau vien apžiūros nepakanka - būtinas instrumentinis patvirtinimas.
Pagrindiniai tyrimai:
• Pilvo echoskopija - pirmo pasirinkimo tyrimas. Jis neskausmingas, greitas, saugus ir tiksliai parodo aortos skersmenį. Echoskopija taip pat naudojama aneurizmos stebėjimui.
• Kompiuterinės tomografijos angiografija - atliekama, kai reikia detaliai įvertinti aneurizmos dydį, formą, ryšį su inkstų ar klubinėmis arterijomis, planuoti operaciją ar endovaskulinį gydymą.
• Magnetinio rezonanso angiografija - gali būti naudojama kai kuriais atvejais, ypač jei norima išvengti jonizuojančiosios spinduliuotės arba yra apribojimų dėl kontrastinės medžiagos.
• Kraujo tyrimai - aneurizmos tiesiogiai neparodo, bet padeda įvertinti inkstų funkciją, mažakraujystę, krešėjimą, cholesterolį, uždegimo požymius ir pasiruošti gydymui.
Kai kuriose šalyse vyrams nuo 65 metų, ypač rūkantiems ar anksčiau rūkiusiems, rekomenduojama vienkartinė patikra pilvo echoskopija. Jei aneurizma maža, gydytojas nustato stebėjimo intervalą - pavyzdžiui, kas 6-12 mėnesių ar rečiau, priklausomai nuo dydžio ir augimo greičio.
Pilvo aortos aneurizmos gydymas priklauso nuo jos dydžio, augimo greičio, simptomų, bendros žmogaus sveikatos ir plyšimo rizikos.
Jei aneurizma nedidelė ir nesukelia simptomų, dažniausiai pasirenkamas stebėjimas. Tai nereiškia, kad liga ignoruojama - reguliariai atliekama echoskopija ar kiti tyrimai, vertinama, ar aneurizma nedidėja. Kartu labai svarbi rizikos veiksnių kontrolė:
• mesti rūkyti;
• palaikyti gerą kraujospūdį;
• koreguoti cholesterolį, dažnai skiriant statinus;
• gydyti cukrinį diabetą, jei jis yra;
• reguliariai judėti pagal gydytojo rekomendacijas;
• vartoti paskirtus vaistus nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Operacinis gydymas dažniausiai svarstomas, kai aneurizma pasiekia apie 5,5 cm skersmenį vyrams, kai kurioms moterims - ir mažesnį dydį, taip pat jei ji greitai didėja arba sukelia simptomus. Sprendimas visada individualus.
Galimi gydymo būdai:
• Endovaskulinis gydymas stentgraftu - per kirkšnies arterijas įvedamas specialus kraujagyslinis protezas, kuris iš vidaus sutvirtina aortą ir nukreipia kraujo tėkmę taip, kad aneurizmos sienelė nebepatirtų tiesioginio spaudimo. Tai mažiau invazinis metodas, tačiau po jo būtina ilgalaikė kontrolė.
• Atvira operacija - pažeista aortos dalis pakeičiama kraujagysliniu protezu per pilvo pjūvį. Tai didesnė operacija, bet kai kuriems pacientams ji yra tinkamiausias ir patvariausias sprendimas.
Plyšus aneurizmai, reikalinga skubi operacija. Tokiu atveju gydymo sėkmė labai priklauso nuo to, kaip greitai žmogus patenka į ligoninę.
Į šeimos gydytoją ar kraujagyslių chirurgą reikėtų kreiptis, jei jums nustatyta pilvo aortos aneurizma, net jei nejaučiate simptomų. Svarbu laikytis paskirtų kontrolinių tyrimų grafiko - aneurizmos augimo greitis yra vienas svarbiausių sprendžiant dėl gydymo.
Pasitarti dėl patikros verta, jei esate vyresnis nei 65 metų vyras, ypač jei rūkote ar rūkėte anksčiau, taip pat jei artimi giminaičiai sirgo pilvo aortos aneurizma.
Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei atsiranda:
• staigus stiprus pilvo, juosmens, nugaros ar šono skausmas;
• alpimas ar stiprus silpnumas;
• šaltas prakaitas, blyškumas, dusulys;
• greitas pulsas, labai žemas kraujospūdis;
• staigus būklės pablogėjimas žmogui, kuriam žinoma pilvo aortos aneurizma.
Tokiais atvejais geriau reaguoti per anksti negu per vėlai. Plyšusi pilvo aortos aneurizma yra kritinė būklė, kuriai reikalinga neatidėliotina pagalba.
