Perikardo tamponada
Perikardo tamponada yra gyvybei pavojinga būklė, kai aplink širdį susikaupęs skystis, kraujas ar pūliai suspaudžia širdį ir neleidžia jai normaliai prisipildyti krauju. Dėl to staiga mažėja kraujospūdis, blogėja organų aprūpinimas deguonimi ir gali išsivystyti šokas. Tai neatidėliotina medicininė situacija, kuriai dažnai reikia skubaus gydymo ligoninėje.
Perikardo tamponada išsivysto tada, kai perikardo ertmėje, t. y. tarp širdį gaubiančių perikardo lapelių, susikaupia tiek skysčio, kad širdis pradedama spausti iš išorės. Perikardas paprastai turi nedidelį kiekį skysčio, kuris leidžia širdžiai laisvai judėti plakant. Tačiau kai skysčio daugėja arba jis atsiranda labai greitai, perikardas nespėja išsitempti.
Svarbiausias mechanizmas yra sutrikęs širdies prisipildymas krauju, ypač dešiniojo prieširdžio ir dešiniojo skilvelio. Širdis nebegali priimti pakankamai kraujo, todėl išstumia jo mažiau į kraujotaką. Dėl to krinta arterinis kraujospūdis, padažnėja pulsas, atsiranda dusulys, silpnumas, sąmonės aptemimas.
Perikardo tamponada gali vystytis staiga, pavyzdžiui, po traumos ar širdies procedūros, arba palaipsniui, sergant vėžiu, tuberkulioze, inkstų nepakankamumu ar uždegiminėmis ligomis. Net ir lėtai didėjantis skysčio kiekis ilgainiui gali tapti pavojingas, todėl šios būklės negalima nuvertinti.
- Dusulys, kuris stiprėja gulint arba fizinio krūvio metu.
- Spaudimas, sunkumas ar skausmas krūtinėje.
- Labai greitas širdies plakimas, juntamas nerimas ar vidinis drebulys.
- Silpnumas, galvos svaigimas, alpimo jausmas.
- Šaltas prakaitas, blyškumas, šąlančios galūnės.
- Žemas arterinis kraujospūdis.
- Išsiplėtusios kaklo venos dėl sutrikusio kraujo grįžimo į širdį.
- Prislopinti širdies tonai klausant stetoskopu.
- Paradoksinis pulsas, kai įkvepiant kraujospūdis neįprastai sumažėja.
- Greitėjantis kvėpavimas ir deguonies trūkumo požymiai.
- Sąmonės sutrikimas arba alpimas.
- Labai ryškus dusulys ramybėje.
- Melsvos lūpos ar pirštai.
- Staigus kraujospūdžio kritimas.
- Šoko požymiai: sumišimas, vangumas, šalta drėgna oda.
Perikardo tamponada atsiranda ne pati savaime, o kaip kitos ligos, traumos ar medicininės intervencijos pasekmė. Priežastis svarbu nustatyti, nes nuo jos priklauso tolesnis gydymas ir atkryčio rizika.
Galimos priežastys:
- Perikarditas, kai perikardas uždegamas dėl virusinės infekcijos, autoimuninės ligos ar kitos uždegiminės būklės.
- Onkologinės ligos, ypač plaučių, krūties vėžys, limfomos ar metastazės į perikardą.
- Krūtinės trauma, durtiniai ar šautiniai sužalojimai, eismo įvykiai.
- Komplikacijos po širdies operacijų, kateterinių procedūrų, širdies stimuliatoriaus implantavimo.
- Aortos disekacija ar miokardo plyšimas po infarkto, kai kraujas patenka į perikardo ertmę.
- Inkstų nepakankamumas, kai dėl uremijos gali išsivystyti perikardo uždegimas ir skysčio kaupimasis.
- Tuberkuliozė ar kitos bakterinės infekcijos.
- Spindulinis gydymas krūtinės srityje.
- Kraujo krešėjimo sutrikimai arba kraują skystinantys vaistai, didinantys kraujavimo riziką.
Rizika didesnė žmonėms, kurie serga sunkiomis širdies, inkstų, onkologinėmis ar sisteminėmis autoimuninėmis ligomis, taip pat po neseniai atliktų širdies procedūrų.
Perikardo tamponada dažnai įtariama iš simptomų ir apžiūros. Gydytojas vertina kvėpavimą, pulsą, kraujospūdį, kaklo venas, klausosi širdies ir plaučių. Klasikinis požymių derinys vadinamas Beko triada: žemas kraujospūdis, išsiplėtusios kaklo venos ir prislopinti širdies tonai. Vis dėlto ne visiems pacientams šie požymiai būna aiškūs.
Svarbiausias tyrimas yra širdies echoskopija. Ji leidžia pamatyti skystį perikardo ertmėje, įvertinti, ar spaudžiamos širdies kameros, kaip širdis prisipildo krauju, ar yra hemodinaminio nestabilumo požymių. Skubiose situacijose echoskopija dažnai atliekama prie paciento lovos.
Papildomi tyrimai gali būti:
- Elektrokardiograma, kurioje gali būti sumažėjusi dantelių amplitudė ar elektrinė alternacija.
- Krūtinės ląstos rentgenograma, kartais rodanti padidėjusį širdies šešėlį.
- Kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, uždegimo rodikliai, inkstų funkcija, širdies pažeidimo žymenys, krešėjimo tyrimai.
- Kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija, jei reikia tiksliau įvertinti perikardą, navikus, aortą ar trauminius pažeidimus.
- Perikardo skysčio tyrimas, jei skystis pašalinamas: vertinama infekcija, kraujas, vėžinės ląstelės, biocheminiai rodikliai.
Perikardo tamponada gydoma skubiai, ypač jei žmogus nestabilus, krenta kraujospūdis ar yra šoko požymių. Pagrindinis tikslas - sumažinti spaudimą širdžiai ir atkurti normalią kraujotaką.
Dažniausias skubus gydymas yra perikardiocentezė. Tai procedūra, kurios metu adata ar kateteriu, dažniausiai kontroliuojant echoskopu, pašalinamas skystis iš perikardo ertmės. Kateteris kartais paliekamas kelioms dienoms, kad skystis galėtų toliau nutekėti ir nesikauptų iš naujo.
Jei tamponadą sukėlė trauma, kraujavimas, pūlinga infekcija ar pasikartojantis skysčio kaupimasis, gali prireikti chirurginio gydymo. Atliekamas perikardo langas arba kita operacija, leidžianti skysčiui nutekėti ir sumažinanti atkryčio tikimybę.
Kol ruošiama procedūra, pacientui gali būti skiriamas deguonis, intraveniniai skysčiai, vaistai kraujospūdžiui palaikyti. Tačiau vien vaistai paprastai neišsprendžia problemos, jei širdis mechaniškai spaudžiama.
Toliau gydoma priežastis: antibiotikai infekcijai, vaistai nuo uždegimo perikarditui, dializė esant uremijai, onkologinis gydymas navikų atveju, kraujo krešėjimo korekcija, jei tamponada susijusi su kraujavimu.
Į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant, jei atsiranda naujas ar stiprėjantis dusulys, krūtinės skausmas, nepaaiškinamas silpnumas, alpimas, labai greitas širdies plakimas ar staigus kraujospūdžio kritimas. Ypač svarbu neatidėlioti, jei neseniai buvo atlikta širdies operacija, kateterinė procedūra, krūtinės trauma arba sergate onkologine, inkstų ar uždegimine liga.
Skubiąją medicinos pagalbą reikia kviesti, jei žmogus dūsta ramybėje, praranda sąmonę, tampa sumišęs, išblykšta, pila šaltas prakaitas, mėlsta lūpos ar rankų pirštai. Tokie požymiai gali reikšti šoką.
Perikardo tamponada yra būklė, kai laikas labai svarbus. Ankstyvas atpažinimas ir skubus skysčio pašalinimas dažnai lemia gerą baigtį, todėl geriau kreiptis per anksti negu pavėluoti.
