Onichomikozė
Onichomikozė - tai grybelinė nago plokštelės ir po ja esančių audinių infekcija, dažniausiai pažeidžianti kojų nagus. Nors ši liga dažnai atrodo tik kaip kosmetinė problema, negydoma ji gali sukelti skausmą, nago deformaciją, plitimą į kitus nagus ar odą, o sergantiesiems diabetu ar turintiems nusilpusią imuninę sistemą - ir rimtesnių komplikacijų. Laiku atpažinta onichomikozė paprastai gydoma sėkmingiau, tačiau gydymas reikalauja kantrybės, nes nagai atauga lėtai.
Onichomikozė yra grybelinė nagų infekcija, kai mikroskopiniai grybeliai įsiskverbia į nago plokštelę, nago guolį arba nago šaknies sritį. Dažniausiai ją sukelia dermatofitai - grybeliai, mėgstantys keratiną, iš kurio sudaryti nagai, plaukai ir viršutinis odos sluoksnis. Rečiau infekciją sukelia mieliagrybiai, pavyzdžiui, Candida genties grybeliai, arba pelėsiniai grybeliai. Liga gali pažeisti vieną nagą, kelis nagus arba, užsitęsus, išplisti beveik į visus nagus. Kojų nagai serga gerokai dažniau nei rankų nagai, nes pėdos dažnai būna uždarame avalynės mikroklimate: šilumoje, drėgmėje ir trintyje. Tokios sąlygos grybeliams yra labai palankios. Dažniausias onichomikozės tipas prasideda nuo nago krašto ar kampo: nagas pagelsta, pastorėja, ima trupėti, po juo kaupiasi balkšvos ar gelsvos masės. Ilgainiui nago plokštelė gali atsiskirti nuo nago guolio, deformuotis, tapti skausminga avint batus ar vaikštant. Svarbu žinoti, kad ne kiekvienas pakitęs nagas yra onichomikozė. Nagai gali keistis dėl traumos, psoriazės, egzemos, kraujotakos sutrikimų, senėjimo, netinkamos avalynės ar kitų ligų. Todėl prieš pradedant ilgą gydymą, ypač tabletėmis, verta patvirtinti diagnozę laboratoriniais tyrimais.
- Nago krašto ar kampo spalvos pakitimas - nagas gali tapti gelsvas, balkšvas, rusvas ar pilkšvas.
- Nago paviršiaus matinimas, prarastas skaidrumas ir sveikas blizgesys.
- Nedidelis nago storėjimas arba nelygus, šiurkštus paviršius.
- Smulkus trupėjimas nago krašte, ypač karpant nagus.
- Po nagu atsirandantis balkšvas ar gelsvas apnašų sluoksnis.
- Ryškiai sustorėjęs, deformuotas, sunkiai kerpamas nagas.
- Nago plokštelės trupėjimas, skilinėjimas, sluoksniavimasis.
- Nago atsiskyrimas nuo guolio - po nagu atsiranda tarpas, kuriame kaupiasi apnašos.
- Skausmas ar spaudimo pojūtis avint batus, vaikštant ar sportuojant.
- Nemalonus kvapas, ypač kai kartu yra pėdų odos grybelis.
- Infekcijos plitimas į gretimus nagus ar pėdų odą.
- Rankų nagų sustorėjimas, spalvos pakitimas, trapumas.
- Aplink nagus pasikartojantis paraudimas, paburkimas ar jautrumas, ypač jei prisideda Candida infekcija.
- Nago formos pasikeitimas, kuris gali trukdyti smulkiems darbams ar kelti estetinį diskomfortą.
- Psoriazė gali sukelti nago duobutes, atsisluoksniavimą ir gelsvas dėmes.
- Nuolatinė avalynės trauma gali storinti ir deformuoti didžiųjų pirštų nagus.
- Po nago trauma susidaręs kraujosruvos pėdsakas gali atrodyti kaip tamsi dėmė.
- Jei po nagu atsiranda juoda ar ruda juosta, kuri didėja arba plinta į odelę, būtina gydytojo apžiūra.
Onichomikozė išsivysto tada, kai grybeliai patenka į nagą ir randa sąlygas daugintis. Infekcija dažnai prasideda nuo pėdų odos grybelio - pleiskanojimo, niežėjimo, įtrūkimų tarpupirščiuose. Iš odos grybeliai gali plisti į nagus. Užsikrėsti galima tiesiogiai nuo kito žmogaus arba per užterštus paviršius: baseinuose, dušuose, sporto klubų persirengimo kambariuose, pirtyse, naudojantis bendra avalyne, rankšluosčiais ar nagų priežiūros priemonėmis. Vis dėlto vien kontakto su grybeliu ne visada pakanka - svarbios ir žmogaus organizmo bei aplinkos sąlygos. Riziką didina drėgna ir ankšta avalynė, gausus pėdų prakaitavimas, dažnas buvimas su uždarais batais, pasikartojančios nagų traumos sportuojant ar dirbant, netaisyklingai kerpami nagai. Vyresniame amžiuje onichomikozė pasitaiko dažniau, nes nagai auga lėčiau, kraujotaka gali būti silpnesnė, o nagai per gyvenimą patiria daugiau mikrotraumų. Didesnę riziką turi sergantieji cukriniu diabetu, periferinių kraujagyslių ligomis, imuninę sistemą slopinančiomis ligomis arba vartojantys imunitetą slopinančius vaistus. Nagų grybeliui palankios ir kai kurios odos ligos, pavyzdžiui, psoriazė, nes pažeista nago struktūra lengviau kolonizuojama mikroorganizmų. Rankų nagų onichomikozė dažniau susijusi su dažnu rankų mirkymu, darbu drėgnoje aplinkoje, pirštinių dėvėjimu, odelių traumavimu manikiūro metu. Genetinis polinkis taip pat gali turėti reikšmės: kai kurių žmonių nagai ir oda grybeliams yra imlesni, todėl infekcija kartojasi šeimose.
Gydytojas onichomikozę įtaria apžiūrėjęs nagus, odą tarpupirščiuose, pėdas ar rankas, įvertinęs pakitimų pobūdį, trukmę, rizikos veiksnius ir ankstesnį gydymą. Apžiūros metu svarbu nustatyti, kiek nagų pažeista, kuri nago dalis pakitusi, ar yra pėdų odos grybelio, ar nagas skausmingas, ar nėra kitų ligų požymių. Kadangi nagų pakitimus gali sukelti ne tik grybeliai, patikimiausia diagnozę patvirtinti laboratoriniais tyrimais. Dažniausiai imamas nago nuograndų ar nukirpto nago fragmento mėginys iš labiausiai pakitusios vietos. Mėginys gali būti tiriamas mikroskopu, prieš tai paruošus kalio hidroksido tirpalu - taip ieškoma grybelio siūlų. Taip pat atliekamas grybelio pasėlis, kuris padeda nustatyti sukėlėją, nors atsakymo gali tekti laukti kelias savaites. Kai kuriais atvejais naudojamas histologinis tyrimas su specialiu dažymu, pavyzdžiui, PAS dažymu, arba molekuliniai tyrimai, tokie kaip PGR, kurie gali greičiau aptikti grybelio genetinę medžiagą. Jei planuojamas gydymas geriamaisiais vaistais, gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus kepenų funkcijai įvertinti, ypač jei žmogus serga kepenų liga, vartoja daug vaistų ar gydymas numatomas ilgesnis. Kartais tenka atmesti psoriazę, egzemą, lėtinę traumą, bakterinę infekciją ar retesnes nagų ligas. Labai svarbu nepasikliauti vien išvaizda, nes netinkamai parinktas gydymas gali būti ilgas, brangus ir neveiksmingas.
Onichomikozės gydymas parenkamas pagal pažeistų nagų skaičių, infekcijos gylį, sukėlėją, žmogaus amžių, gretutines ligas ir vartojamus vaistus. Gydymas paprastai trunka ilgai, nes vaistai turi sustabdyti grybelio augimą, o sveikas nagas turi atauginėti. Rankų nagai atauga greičiau, todėl gydymo rezultatai matomi anksčiau; kojų nagams visiškai ataugti dažnai reikia 9-12 mėnesių ar ilgiau. Jei pažeidimas nedidelis, apima tik nago kraštą ir ne daugiau kaip kelis nagus, gali būti skiriami vietiniai priešgrybeliniai preparatai: gydomieji nagų lakai, tirpalai ar kremai, pavyzdžiui, amorolfino ar ciklopirokso turintys preparatai. Jie tepami reguliariai, dažnai kelis mėnesius. Prieš tepant vaistą nagą gali reikėti patrumpinti, suploninti dilde ar specialiomis priemonėmis, kad veiklioji medžiaga geriau prasiskverbtų. Kai onichomikozė pažengusi, pažeistas nago guolis, serga daug nagų arba vietinis gydymas neveiksmingas, gydytojas gali skirti geriamuosius priešgrybelinius vaistus. Dažniausiai vartojamas terbinafinas, kai kuriais atvejais - itrakonazolas ar kiti preparatai. Šie vaistai gali būti labai veiksmingi, tačiau jie turi sąveikų su kitais vaistais ir gali veikti kepenis, todėl jų negalima pradėti savarankiškai. Gydymo metu gali prireikti kraujo tyrimų ir gydytojo kontrolės. Papildomai taikoma mechaninė nago priežiūra: nago suploninimas, nuospaudų ir po nagu susikaupusių masių pašalinimas, patogi avalynė, pėdų odos grybelio gydymas. Retais atvejais, kai nagas labai deformuotas, skausmingas ar nuolat traumuoja odą, gali būti svarstomas dalinis arba visiškas nago pašalinimas kartu su priešgrybeliniu gydymu. Vien nago pašalinimas be infekcijos gydymo dažnai neišsprendžia problemos. Gydymo sėkmei labai svarbi profilaktika: kasdien plauti ir gerai nusausinti pėdas, ypač tarpupirščius; mūvėti drėgmę sugeriančias kojines ir jas keisti kasdien; rinktis orui laidžią avalynę; dezinfekuoti arba keisti senus batus; viešuose dušuose ir baseinuose avėti šlepetes; nesidalyti nagų žirklutėmis ar dildėmis; nagus kirpti tiesiai, ne per trumpai. Net ir po sėkmingo gydymo onichomikozė gali atsinaujinti, todėl pėdų odos grybelio kontrolė ir higiena yra ne mažiau svarbios nei pats vaistas.
Į gydytoją verta kreiptis, jei nagas keičia spalvą, storėja, trupėja, atsiskiria nuo guolio arba pakitimai plinta į kitus nagus. Konsultacija ypač svarbi, jei sergate cukriniu diabetu, kraujotakos sutrikimais, turite nusilpusią imuninę sistemą, vartojate imunitetą slopinančius vaistus arba dažnai atsiranda pėdų žaizdelių. Tokiais atvejais net nedidelė nagų ar pėdų infekcija gali komplikuotis greičiau. Skubiau kreipkitės, jei aplink nagą atsiranda ryškus paraudimas, patinimas, pūliavimas, didėjantis skausmas, karštis, plintanti raudona juosta odoje ar karščiavimas - tai gali rodyti bakterinę infekciją. Gydytojo apžiūra būtina ir tada, kai po nagu atsiranda tamsi dėmė ar juosta, kuri didėja, yra netaisyklinga, kraujuoja arba pigmentas pereina ant aplinkinės odos; nors dažnai tai būna trauma, retais atvejais reikia atmesti rimtesnes ligas. Jei jau bandėte gydytis nereceptinėmis priemonėmis kelis mėnesius ir nematote pagerėjimo, taip pat verta atlikti tyrimus ir tikslinti diagnozę. Nerekomenduojama savarankiškai pradėti geriamųjų priešgrybelinių vaistų, nes prieš juos skiriant reikia įvertinti sveikatą, galimas sąveikas ir gydymo trukmę.
