Nosies pertvaros deviacija
Nosies pertvaros deviacija - tai būklė, kai nosies pertvara yra pasislinkusi į vieną ar abi puses ir dėl to susiaurėja nosies landos. Nedidelis pertvaros kreivumas yra labai dažnas ir ne visada sukelia nusiskundimų, tačiau ryškesnė deviacija gali apsunkinti kvėpavimą, skatinti knarkimą, pasikartojančius sinusų uždegimus ar nosies kraujavimą. Svarbiausia žinoti, kad ši būklė dažniausiai yra nepavojinga gyvybei, bet tinkamai įvertinta ir gydoma gali reikšmingai pagerinti miegą, savijautą ir gyvenimo kokybę.
Nosies pertvaros deviacija yra anatominis nosies pertvaros nukrypimas nuo vidurio linijos. Nosies pertvara - tai struktūra, skirianti dešinę ir kairę nosies ertmės puses. Jos priekinę dalį sudaro kremzlė, o užpakalinę - kaulas. Idealiu atveju pertvara turėtų būti gana tiesi, tačiau realiame gyvenime visiškai tiesa pertvara pasitaiko retai.
Kai pertvara pakrypsta, išsigaubia ar susiformuoja kaulinis keteros pavidalo iškilimas, viena nosies pusė gali tapti siauresnė. Kartais pertvara būna S formos - tuomet susiaurėjimas gali būti abiejose pusėse skirtingose vietose. Dėl to oro srautas per nosį tampa netolygus: vienoje vietoje jis gali būti per stiprus ir sausinti gleivinę, kitoje - per silpnas, todėl žmogus jaučia užgulimą.
Nosies pertvaros deviacija pirmiausia veikia nosies ertmę ir kvėpavimą per nosį. Tačiau jos poveikis gali būti platesnis. Sutrikęs oro judėjimas gali lemti gleivinės paburkimą, nosies kriauklių padidėjimą, prastesnį sinusų ventiliavimąsi, didesnį polinkį į uždegimus. Kai žmogus nuolat kvėpuoja per burną, gali džiūti gerklė, blogėti miego kokybė, atsirasti rytinis nuovargis ar knarkimas.
Svarbu pabrėžti: vien pertvaros kreivumas dar nereiškia, kad būtinas gydymas ar operacija. Sprendžiama ne pagal nuotrauką ar apžiūros aprašymą, o pagal tai, ar Nosies pertvaros deviacija iš tiesų sukelia simptomus, kiek jie trukdo kasdieniam gyvenimui ir ar yra kitų nosies ligų, pavyzdžiui, alerginis rinitas, lėtinis sinusitas ar nosies polipai.
- Apsunkintas kvėpavimas per vieną nosies pusę arba per abi puses.
- Nuolatinis arba pasikartojantis nosies užgulimas, dažnai labiau juntamas gulint.
- Pojūtis, kad viena nosies pusė visada „silpnesnė“ ar prasčiau praleidžia orą.
- Kvėpavimas per burną, ypač naktį ar fizinio krūvio metu.
- Sausa burna ryte, gerklės perštėjimas dėl kvėpavimo per burną.
- Knarkimas arba triukšmingesnis kvėpavimas miegant.
- Nosies sausumas, šašai ar nemalonus tempimo pojūtis nosyje.
- Pasikartojantis kraujavimas iš nosies, ypač jei oro srautas sausina vieną gleivinės vietą.
- Dažnas noras valyti nosį, nors išskyrų gali būti nedaug.
- Nosies gleivinės paburkimas, kuris sustiprėja peršalus, alergijos sezono metu ar būnant sausame ore.
- Pasikartojantis veido spaudimas ar maudimas kaktos, skruostų, nosies šaknies srityje.
- Dažnesni arba ilgiau užsitęsiantys sinusų uždegimai, ypač jei kartu yra sutrikęs sinusų drenažas.
- Gleivių tekėjimas į ryklę, vadinamasis užnosinis varvėjimas.
- Retesniais atvejais - ausų užgulimo pojūtis dėl bendro viršutinių kvėpavimo takų gleivinės paburkimo.
- Prastesnė miego kokybė dėl nuolatinio nosies užgulimo.
- Dažnesnis prabudimas naktį, poreikis keisti gulėjimo padėtį, kad būtų lengviau kvėpuoti.
- Rytinis nuovargis, mieguistumas dieną, dėmesio koncentracijos sumažėjimas.
- Kai kuriems žmonėms - miego apnėjos simptomų sustiprėjimas, nors vien Nosies pertvaros deviacija paprastai nėra vienintelė miego apnėjos priežastis.
- Peršalus ar sergant virusine infekcija.
- Alergijos sezono metu arba kontaktuojant su dulkėmis, gyvūnų alergenais, pelėsiu.
- Esant sausam patalpų orui, rūkant ar būnant dūmuose.
- Po nosies traumos.
- Gulint ant vieno šono, nes dėl kraujotakos pokyčių nosies gleivinė natūraliai labiau paburksta apatinėje pusėje.
Nosies pertvaros deviacija gali būti įgimta arba įgyta. Įgimta deviacija susiformuoja vaisiaus vystymosi metu arba gimdymo metu, kai nosies struktūros patiria spaudimą. Tokiais atvejais žmogus gali nuo vaikystės kvėpuoti per vieną nosies pusę prasčiau, nors pats prie to pripranta ir ilgą laiką nelaiko to problema.
Kita dažna priežastis - nosies trauma. Pertvara gali pakrypti po smūgio sportuojant, griuvimo, eismo įvykio, buitinės traumos ar ankstesnio nosies lūžio. Kartais žmogus neprisimena ryškios traumos, nes vaikystėje patirtas smūgis galėjo atrodyti nereikšmingas, bet augant veidui ir nosiai pertvaros kreivumas tapo labiau juntamas.
Pertvaros forma gali keistis ir augimo metu. Vaikystėje bei paauglystėje nosies kremzlė ir kaulinės struktūros auga nevienodu tempu, todėl esamas nedidelis nukrypimas gali išryškėti. Su amžiumi taip pat gali didėti nosies kriauklių paburkimas ar kitos nosies problemos, dėl kurių anksčiau nejauta deviacija tampa simptominė.
Riziką, kad Nosies pertvaros deviacija sukels nusiskundimų, didina alerginis rinitas, lėtinis rinitas, dažnos kvėpavimo takų infekcijos, lėtinis sinusitas, nosies polipai, rūkymas, darbas dulkėtoje ar cheminių dirgiklių pilnoje aplinkoje, sausas patalpų oras. Šie veiksniai nebūtinai sukelia pačią pertvaros deformaciją, bet padidina gleivinės paburkimą ir taip dar labiau susiaurina kvėpavimo taką.
Genetika taip pat gali turėti įtakos nosies formai ir veido kaulų vystymuisi. Jei šeimoje keli žmonės turi ryškesnę nosies pertvaros deformaciją ar panašių kvėpavimo per nosį problemų, tikimybė gali būti didesnė. Vis dėlto paveldimumas nėra vienintelis veiksnys, o gydymo taktika priklauso nuo konkrečių simptomų ir apžiūros radinių.
Nosies pertvaros deviacija dažniausiai nustatoma gydytojo otorinolaringologo apžiūros metu. Pirmiausia gydytojas išklauso nusiskundimus: kuri nosies pusė užgulta, ar simptomai nuolatiniai, ar kinta paros metu, ar yra alergijos požymių, kraujavimas, sinusų uždegimai, knarkimas, miego sutrikimai, buvusios traumos ar ankstesnės operacijos.
Apžiūros metu gali būti atliekama priekinė rinoskopija - nosies landų apžiūra specialiu instrumentu ir šviesos šaltiniu. Taip įvertinama pertvaros padėtis, gleivinės būklė, nosies kriauklių dydis, išskyros, šašai, kraujavimo vietos. Dažnai prieš apžiūrą naudojamas nosies gleivinę sutraukiantis purškalas, kad būtų galima atskirti, kiek kvėpavimą riboja anatominė kliūtis, o kiek - laikinas gleivinės paburkimas.
Labai informatyvus tyrimas yra nosies endoskopija. Plonu optiniu instrumentu gydytojas apžiūri gilesnes nosies ertmės dalis, pertvaros užpakalinę dalį, nosiaryklę, sinusų angų sritį. Šis tyrimas padeda pastebėti ne tik pertvaros nukrypimą, bet ir nosies polipus, pūlingas išskyras, lėtinio sinusito požymius, adenoidų padidėjimą vaikams ar kitus pakitimus.
Kompiuterinė tomografija paprastai nėra būtina kiekvienam žmogui, turinčiam kreivą pertvarą. Ji dažniau skiriama, jei įtariamas lėtinis sinusitas, planuojama operacija, yra sudėtinga nosies anatomija, buvusios traumos arba reikia tiksliai įvertinti kaulines struktūras ir prienosinius ančius. Magnetinio rezonanso tomografija Nosies pertvaros deviacija diagnozuoti paprastai nenaudojama, bet gali būti reikalinga, jei gydytojas įtaria kitas, retesnes nosies ar nosiaryklės ligas.
Jeigu simptomai panašūs į alergiją, gali būti rekomenduojami alerginiai tyrimai: odos dūrio mėginiai arba specifinių IgE antikūnų tyrimai kraujyje. Jei žmogus skundžiasi stipriu knarkimu, kvėpavimo pauzėmis miegant, rytiniu galvos skausmu ar mieguistumu dieną, gali būti tikslingas miego tyrimas - poligrafija arba polisomnografija. Tai padeda nustatyti, ar kartu nėra obstrukcinės miego apnėjos.
Diagnozė visada vertinama kompleksiškai. Kartais apžiūroje matoma ryški Nosies pertvaros deviacija, bet žmogus beveik neturi nusiskundimų. Kitais atvejais net vidutinio laipsnio kreivumas kartu su alerginiu rinitu ar padidėjusiomis nosies kriauklėmis gali sukelti labai nemalonų užgulimą.
Nosies pertvaros deviacija gydoma atsižvelgiant į simptomų stiprumą, gretutines nosies ligas ir tai, kiek būklė trukdo žmogaus kasdienybei. Jei pertvara pakrypusi nedaug ir simptomų nėra, gydymo dažniausiai nereikia. Tokiu atveju pakanka stebėjimo, nosies gleivinės priežiūros ir kreipimosi į gydytoją, jei atsirastų naujų nusiskundimų.
Vaistai pačios pertvaros neištiesina, tačiau gali labai padėti, jei dalį užgulimo sukelia gleivinės paburkimas. Gydytojas gali rekomenduoti jūros vandens ar fiziologinio tirpalo purškalus nosiai drėkinti ir valyti, intranazalinius kortikosteroidų purškalus esant alerginiam ar lėtiniam rinitui, antihistamininius vaistus alergijos simptomams mažinti. Kartais trumpam vartojami gleivinę sutraukiantys purškalai, tačiau jų negalima naudoti ilgai, nes gali išsivystyti medikamentinis rinitas - dar stipresnis nosies užgulimas dėl pripratimo prie vaisto.
Gyvensenos ir aplinkos priemonės taip pat svarbios. Verta palaikyti tinkamą patalpų drėgmę, vengti tabako dūmų, reguliariai vėdinti kambarius, mažinti dulkių ir alergenų kiekį aplinkoje. Jei yra alergija, svarbu ją gydyti nuosekliai, nes paburkusi gleivinė gali padaryti net nedidelę pertvaros deformaciją labai juntamą.
Jei Nosies pertvaros deviacija sukelia nuolatinį kvėpavimo per nosį sutrikimą, pasikartojančius sinusitus, dažną kraujavimą dėl gleivinės sausėjimo ar reikšmingai blogina miegą, gali būti svarstoma operacija - septoplastika. Septoplastikos metu chirurgas per pjūvį nosies viduje pakoreguoja kreivą kremzlinę ar kaulinę pertvaros dalį, kad nosies ertmėje atsirastų daugiau vietos oro srautui. Išorinių randų dažniausiai nelieka, nes pjūviai atliekami nosies viduje.
Kartais kartu atliekama nosies kriauklių mažinimo procedūra, jei jos padidėjusios ir prisideda prie užgulimo. Jei yra ir išorinės nosies formos deformacija, po traumos pakitusi nosies ašis ar estetinių problemų, gali būti rekomenduojama septorinoplastika - operacija, kurios metu koreguojama ir pertvara, ir išorinė nosies forma.
Po septoplastikos kelias dienas gali būti nosies užgulimas, nedidelis kraujavimas, patinimas, spaudimo pojūtis. Gydytojas paaiškina, kaip prižiūrėti nosį, kada plauti fiziologiniu tirpalu, ko vengti. Paprastai tam tikrą laiką rekomenduojama nesportuoti intensyviai, nekelti sunkių daiktų, vengti nosies traumų, karštų vonių ar saunos. Galutinis kvėpavimo pagerėjimas gali atsiskleisti palaipsniui, kai sumažėja patinimas ir sugyja gleivinė.
Kaip ir bet kuri operacija, septoplastika turi galimų rizikų: kraujavimą, infekciją, pertvaros hematomą, pertvaros perforaciją, nosies sausumą, sąaugas, retai - nepakankamą simptomų pagerėjimą ar poreikį pakartotinei korekcijai. Todėl sprendimą verta priimti kartu su gydytoju, aiškiai aptarus lūkesčius. Operacijos tikslas - pagerinti kvėpavimą ir funkciją, o ne padaryti nosies ertmę „tobulą“ anatomiškai.
Į gydytoją otorinolaringologą verta kreiptis, jei nosies užgulimas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, nuolat sunku kvėpuoti per vieną nosies pusę, dažnai kvėpuojate per burną, blogai miegate dėl nosies užgulimo, knarkiate, kartojasi sinusų uždegimai arba dažnai kraujuoja iš nosies. Taip pat verta pasikonsultuoti, jei po nosies traumos pasikeitė nosies forma, atsirado naujas kvėpavimo sutrikimas ar viena nosies pusė staiga tapo aiškiai užgulta.
Skubios pagalbos reikia, jei po traumos nosis stipriai kraujuoja ir kraujavimo nepavyksta sustabdyti, jei nosis akivaizdžiai deformuota, atsiranda stiprus skausmas, didėjantis patinimas, karščiavimas, pūlingos išskyros, regėjimo sutrikimai ar patinimas aplink akis. Skubiai kreipkitės ir tada, jei po galvos ar veido traumos iš nosies teka skaidrus vandeningas skystis - tai reta, bet svarbi būklė, galinti rodyti smegenų skysčio tekėjimą.
Ypač svarbu nedelsti, jei nosies užgulimas yra vienpusis ir progresuoja, kartu atsiranda kraujingos išskyros, nemalonus kvapas, veido tirpimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar kaklo limfmazgių padidėjimas. Dažniausiai tokie simptomai nebūna susiję su pavojinga liga, tačiau juos būtina įvertinti, kad būtų atmestos retesnės nosies ertmės ar nosiaryklės patologijos.
Vaikams gydytojo konsultacija reikalinga, jei vaikas nuolat kvėpuoja per burną, knarkia, blogai miega, dažnai serga ausų ar sinusų uždegimais, sunkiai toleruoja fizinį krūvį arba po traumos atsirado nosies deformacija. Vaikų kvėpavimo per nosį sutrikimą gali sukelti ne tik Nosies pertvaros deviacija, bet ir padidėję adenoidai, alergija ar kitos priežastys, todėl svarbi tiksli diagnostika.
