Nosiaryklės vėžys
Nosiaryklės vėžys - tai piktybinis navikas, atsirandantis nosiaryklės gleivinėje, viršutinėje ryklės dalyje už nosies ertmės. Ši liga yra gana reta, tačiau dėl ankstyvų simptomų panašumo į peršalimo ar alergijos požymius dažnai diagnozuojama pavėluotai. Laiku nustačius, gydymo galimybės yra veiksmingos, todėl svarbu žinoti pagrindinius rizikos veiksnius ir įspėjamuosius signalus.
Nosiaryklės vėžys (lot. carcinoma nasopharyngeale) - tai piktybinis navikas, išsivystantis nosiaryklės epitelyje. Ši sritis yra viršutinėje ryklės dalyje, už nosies ertmės, šalia Eustachijaus vamzdelio ir gomurio. Dažniausiai tai plokščialąstelinė karcinoma, susijusi su Epstein-Barr viruso (EBV) infekcija, ypač tam tikruose geografiniuose regionuose, pavyzdžiui, Rytų Azijoje. Navikas gali plisti į aplinkinius limfmazgius, todėl ankstyva diagnostika yra itin svarbi.
- Užgulimas ar užgulta ausis
- Skausmas ar spaudimas vienoje ausyje
- Kraujingas išskyros iš nosies arba kraujavimas iš nosies
- Gumbo ar mazgo pojūtis kakle (padidėję limfmazgiai)
- Kvėpavimo pasunkėjimas per nosį
- Nosies balsas, rijimo sunkumai
- Galvos skausmai, veido tirpimas ar dvejinimasis akyse
Tiksli nosiaryklės vėžio priežastis nėra visiškai aiški, tačiau žinomi keli pagrindiniai rizikos veiksniai. Svarbiausias yra Epstein-Barr viruso (EBV) infekcija, kuri dažnai nustatoma naviko ląstelėse. Taip pat riziką didina genetinis polinkis (ypač tiems, kurių šeimoje buvo šis vėžys), rūkymas, alkoholio vartojimas, ilgalaikis tabako dūmų ar chemikalų poveikis. Vyrai suserga dažniau nei moterys, o ligos paplitimas didesnis Rytų Azijos ir Šiaurės Afrikos regionuose.
Diagnozuojant nosiaryklės vėžį, gydytojas pirmiausia atlieka išsamų fizinį patikrinimą, įskaitant nosiaryklės apžiūrą naudojant nosiaryklės veidrodėlį arba lanksčią endoskopą (nazofaringoskopiją). Siekiant patvirtinti naviką, atliekama biopsija, kurios metu paimamas audinio mėginys histologiniam tyrimui. Be to, gali būti naudojami vaizdiniai tyrimai: magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), siekiant įvertinti naviko išplitimą. Kraujo tyrimai gali parodyti EBV antikūnų kiekį, o kai kuriais atvejais taikoma PET-KT, norint nustatyti tolimas metastazes.
Gydymo planas priklauso nuo vėžio stadijos ir paciento bendros sveikatos būklės. Dažniausiai taikoma spindulinė terapija (radioterapija), kuri gali būti derinama su chemoterapija, ypač esant vietiškai išplitusiam navikui. Pažengusiais atvejais gali būti skiriama tikslinė terapija ar imunoterapija. Chirurginis gydymas yra retesnis, nes navikas yra sunkiai prieinamoje vietoje, tačiau gali būti atliekama limfmazgių pašalinimo operacija (kaklo disekcija). Reabilitacija po gydymo apima logopedo pagalbą, mitybos konsultacijas ir fizinį aktyvumą, siekiant sumažinti gydymo šalutinį poveikį.
Nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją arba otorinolaringologą, jei pastebite vieną ar kelis iš šių simptomų: užgulimas ausyje ar klausos pablogėjimas, kraujo priemaiša nosies išskyrose, nuolatinis skausmas ar gumbo pojūtis kakle, rijimo pasunkėjimas, užkimimas, nosies kvėpavimo sunkumai, ypač jei šie simptomai trunka ilgiau nei 2-3 savaites. Ypač svarbu pasitikrinti, jei priklausote rizikos grupei (rūkote, vartojate alkoholį, esate iš regionų, kuriuose dažnesnė EBV infekcija, ar turite šeiminę polinkį).
