Lėtinis pielonefritas
Lėtinis pielonefritas yra lėtinė inkstų uždegiminė liga, kuri dažniausiai išsivysto dėl ilgalaikės bakterinės infekcijos. Ši liga palaipsniui pažeidžia inkstų audinį, sukelia randėjimą ir gali lemti negrįžtamą inkstų funkcijos susilpnėjimą. Laiku nenustatyta ir negydoma infekcija gali sukelti sunkias komplikacijas, todėl svarbu žinoti pagrindinius simptomus ir rizikos veiksnius.
Lėtinis pielonefritas yra lėtinė inkstų parenchimos ir dubutėlio uždegiminė liga, kurią dažniausiai sukelia bakterijos, patekusios iš apatinių šlapimo takų. Skirtingai nuo ūminio pielonefrito, lėtinis procesas vystosi lėtai, dažnai be ryškių simptomų, tačiau ilgainiui ardo inkstų audinį. Inkstų dubutėlio ir parenchimos randėjimas palaipsniui mažina inkstų gebėjimą filtruoti kraują ir šalinti atliekas. Liga gali pažeisti vieną arba abu inkstus, o kartu su arterine hipertenzija ir kitais sutrikimais didina lėtinio inkstų nepakankamumo riziką. Supratimas apie šios ligos pobūdį padeda laiku imtis prevencijos ir gydymo priemonių, kad būtų išsaugota inkstų funkcija.
- Nuovargis ir silpnumas, kuris dažnai nepastebimas arba priskiriamas kitoms priežastims
- Lengvas diskomfortas juosmenyje arba šone, ypač po ilgo sėdėjimo
- Dažnesnis šlapinimasis, ypač naktį (nikturija)
- Periodiškai padidėjusi kūno temperatūra (iki 37,5°C)
- Nuolatinis nugaros ar šono skausmas, kuris gali būti bukas arba aštrus
- Padidėjęs kraujospūdis (arterinė hipertenzija)
- Paburkę veidas, rankos ar kojos (edema) dėl susilpnėjusios inkstų funkcijos
- Šlapimo spalvos pakitimai (drumstas, su kraujo priemaiša)
- Pykinimas, vėmimas, apetito stoka
- Bendras savijautos pablogėjimas, odos blyškumas, niežulys
Lėtinis pielonefritas dažniausiai išsivysto po pasikartojančių ūminių šlapimo takų infekcijų arba dėl anatominių šlapimo sistemos anomalijų, kurios trukdo normaliam šlapimo tekėjimui. Pagrindinės priežastys: bakterinė infekcija (dažniausiai Escherichia coli, Proteus, Klebsiella), šlapimo pūslės - šlapimtakio refliuksas (atvirkštinis šlapimo tekėjimas), inkstų akmenligė, prostatos padidėjimas (vyrams), nėštumas, diabetas, ilgalaikis šlapimo kateterio naudojimas, imuninės sistemos susilpnėjimas. Moterys dažniau serga dėl trumpesnės šlaplės ir glaudesnių anatominių ryšių. Taip pat riziką didina amžius (vyresni nei 60 metų), lėtiniai uždegimai (pvz., lėtinis cistitas), netinkama asmens higiena.
Lėtinio pielonefrito diagnozė dažnai būna sudėtinga dėl neryškių simptomų. Gydytojas pirmiausia atlieka anamnezę ir fizinį patikrinimą, o vėliau skiria laboratorinius ir vaizdinius tyrimus. Pagrindiniai tyrimai: šlapimo analizė (leukocitai, eritrocitai, baltymai, nitritai), šlapimo pasėlis, siekiant nustatyti sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams. Inkstų funkcijai įvertinti atliekami kraujo tyrimai (kreatininas, šlapalas, glomerulų filtracijos greitis). Vaizdiniai tyrimai: inkstų ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) su kontrastu, inkstų scintigrafija (radioizotopinis tyrimas) - šie metodai padeda įvertinti inkstų dydį, struktūrą, randus ir funkcinius pakitimus. Kai kuriais atvejais atliekama intraveninė urografija arba cistouretrografija refliuksui įvertinti.
Lėtinio pielonefrito gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis, orientuotas į infekcijos kontrolę, inkstų funkcijos išsaugojimą ir komplikacijų prevenciją. Pagrindinis gydymo metodas - antibakteriniai vaistai, parenkami pagal šlapimo pasėlio rezultatus. Dažnai skiriamas ilgalaikis (4-6 savaites ar ilgiau) gydymas antibiotikais, kartais net kelių mėnesių profilaktinė terapija. Esant anatominėms anomalijoms, refliuksui ar akmenims, gali prireikti chirurginio gydymo (pvz., uretero reimplantacija, akmenų šalinimas, prostatos operacija). Simptominiam gydymui naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kraujospūdį mažinantys vaistai, diuretikai. Svarbu koreguoti gyvensenos veiksnius: gerti pakankamai skysčių (ypač vandens), vengti persivalgymo, riboti druską, reguliariai lankytis pas gydytoją, kontroliuoti kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje. Esant lėtiniam inkstų nepakankamumui, taikoma pakaitinė terapija (dializė) arba inkstų transplantacija.
Kreiptis į gydytoją būtina, jei pastebite bet kuriuos iš šių požymių: aštrus ar nuolatinis šono ar nugaros skausmas, karščiavimas (ypač aukštesnis nei 38°C), šaltkrėtis, kraujo priemaiša šlapime, dažnas ir skausmingas šlapinimasis, paburkęs veidas ar galūnės, staigus kraujospūdžio padidėjimas, bendras silpnumas, pykinimas ar vėmimas, kuris tęsiasi ilgiau nei parą. Ypač svarbu laiku reaguoti, jei jau turite inkstų ligų, diabetą, nėštumą ar esate vyresnio amžiaus. Nepaisoma lėtinio pielonefrito gali sukelti sepsį, inkstų abscesą ar negrįžtamą inkstų funkcijos praradimą. Jei simptomai progresuoja, nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją arba urologą.
