Lėtinis cistitas
Lėtinis cistitas - tai užsitęsęs arba dažnai pasikartojantis šlapimo pūslės gleivinės uždegimas, kuris neatslūgsta standartinio gydymo metu ir gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę. Svarbu suprasti, kad ši būklė dažnai yra daugialypė - ją gali sukelti lėtinė infekcija, anatominiai ypatumai ar net funkciniai sutrikimai, todėl reikalingas individualus ir kompleksinis požiūris.
Lėtinis cistitas - tai ilgalaikis, dažniausiai lėtinės eigos šlapimo pūslės uždegimas, kuris pasireiškia nepalengvėjančiais simptomais nepaisant gydymo. Skirtingai nuo ūminio cistito, lėtinis procesas trunka mėnesius ar metus, o remisijos laikotarpiai kaitaliojasi su paūmėjimais. Uždegimas gali apimti ne tik gleivinę, bet ir gilesnius šlapimo pūslės sluoksnius, sukeldamas fibrozę, gleivinės randėjimą ir sumažėjusį pūslės tūrį. Moterys serga dažniau dėl anatominės šlaplės sandaros, tačiau ši būklė pasitaiko ir vyrams. Lėtinis cistitas gali būti susijęs su inkstų pažeidimu, jei infekcija plinta aukštyn.
- Dažnas, veržiantis noras šlapintis (ypač naktį)
- Skausmas arba deginimo pojūtis šlapinantis
- Nuolatinis spaudimo jausmas pilvo apačioje arba tarpvietėje
- Mažas šlapimo kiekis, dažnas šlapinimasis mažomis porcijomis
- Kraujas šlapime (mikroskopinis arba matomas)
- Nemalonus šlapimo kvargas arba drumstumas
- Lėtinis nuovargis, bendras silpnumas
- Paūmėjimo metu gali pakilti temperatūra
Lėtinį cistitą dažniausiai sukelia bakterinė infekcija - dažniausiai Escherichia coli, tačiau gali dalyvauti ir kiti patogenai, įskaitant Klebsiella, Proteus ar Enterococcus. Pagrindiniai rizikos veiksniai: moteriška lytis (trumpa šlaplė), lėtinės ligos (cukrinis diabetas, inkstų akmenligė), imuninės sistemos susilpnėjimas, kateterizacija, šlapimo takų anatominės anomalijos, sulaikomas šlapinimasis, hormoniniai pokyčiai (nėštumas, menopauzė) ir lėtinis vidurių užkietėjimas. Kai kuriais atvejais nėra aiškios infekcijos, tada kalbama apie intersticinį cistitą - neinfekcinį šlapimo pūslės uždegimą, kurio priežastys nėra iki galo žinomos.
Diagnozė remiasi klinikiniu vaizdu ir laboratoriniais tyrimais. Gydytojas pradeda nuo šlapimo tyrimo (bendro ir pasėlio) - jis padeda nustatyti uždegimo požymius ir konkretų sukėlėją. Cistoskopija (šlapimo pūslės apžiūra endoskopu) leidžia tiesiogiai įvertinti gleivinės būklę, paimti biopsiją ir atmesti kitas ligas (pvz., navikus). Papildomai gali būti atliekamas ultragarsinis ar kompiuterinės tomografijos tyrimas, kad būtų įvertinta inkstų ir šlapimo takų anatomija. Lėtinio cistito atveju svarbu diferencijuoti nuo intersticinio cistito, kuriam būdingas skausmas be aiškios infekcijos.
Gydymas priklauso nuo priežasties. Bakterinės kilmės lėtiniam cistitui skiriami ilgalaikiai antibiotikų kursai (pagal pasėlio jautrumą), kartais - žemos dozės profilaktiniai vaistai. Simptomams palengvinti vartojami priešuždegiminiai vaistai, skausmą malšinantys preparatai, šlapimo pūslę raminantys augaliniai preparatai (spanguolės, uroseptikai). Rekomenduojama gerti daug vandens, vengti dirginančių maisto produktų (kavos, alkoholio, aštraus maisto). Esant anatominiams sutrikimams, gali prireikti chirurginės korekcijos. Intersticinio cistito atveju taikoma kompleksinė terapija: šlapimo pūslės instiliacijos, fizioterapija, psichologinė pagalba, mitybos korekcija.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei šlapinimosi skundai trunka ilgiau nei kelias dienas, dažnai kartojasi arba nepraeina po įprastinio gydymo. Būtina skubi pagalba, jei šlapime matomas kraujas, atsiranda aukšta temperatūra, šaltkrėtis, juosmens skausmas arba sunku šlapintis (gali rodyti ūminį pielonefritą ar obstrukciją). Taip pat verta pasikonsultuoti, jei simptomai pradeda trikdyti miegą, darbą ar kasdienę veiklą.
