Kraniofaringioma
Kraniofaringioma yra retas, lėtai augantis gerybinis smegenų auglys, dažniausiai atsirandantis sėdmens srityje, šalia hipofizės. Nors navikas nėra piktybinis, jis gali sukelti rimtų sveikatos problemų dėl spaudimo gretimoms struktūroms, pavyzdžiui, regos nervams ir smegenų skilveliams. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra labai svarbūs siekiant išvengti ilgalaikių komplikacijų.
Kraniofaringioma yra embrioninės kilmės gerybinis navikas, susidarantis iš liekamųjų ląstelių, kurios normaliai turėtų išnykti vystantis smegenims. Jis dažniausiai auga lėtai, tačiau net ir būdamas gerybinis, gali sukelti spaudimą gyvybiškai svarbioms struktūroms: regos nervams, hipofizei, pagumburiui ir smegenų skilveliams. Dėl to kraniofaringioma paveikia regėjimą, hormonų pusiausvyrą bei smegenų skysčio cirkuliaciją. Nors navikas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, dažniausiai jis nustatomas vaikams ir vyresniems nei 50 metų suaugusiesiems.
- Nuolatiniai galvos skausmai, dažnai ryte stipresni
- Regėjimo sutrikimai: neryškus matymas, dvigubas matymas, regėjimo lauko defektai (pvz., šoninis regos lauko netekimas)
- Pykinimas ir vėmimas, ypač ryte
- Hormoniniai sutrikimai: sulėtėjęs augimas vaikams, ankstyvas ar pavėluotas lytinis brendimas, nuovargis, padidėjęs troškulys ir šlapinimasis (cukrinis diabetas)
- Svorio pokyčiai (dažnai nutukimas) ir temperatūros reguliavimo sutrikimai
- Hidrocefalijos požymiai: galvos skausmas, sąmonės sutrikimai, dezorientacija
- Paaugusiems - mėnesinių ciklo sutrikimai, lytinio potraukio sumažėjimas
Tiksli kraniofaringiomos priežastis nėra žinoma. Manoma, kad navikas atsiranda iš embrioninių ląstelių, likusių iš Rathke kišenės (struktūros, iš kurios formuojasi hipofizė). Šios ląstelės gali pradėti nekontroliuojamai augti dar vaisiaus vystymosi metu, tačiau simptomai dažnai pasireiškia tik po daugelio metų. Nėra įrodytų rizikos veiksnių, tokių kaip paveldimumas, gyvensena ar aplinkos veiksniai. Kraniofaringioma nėra užkrečiama ir nesusijusi su gyvenimo būdo įpročiais.
Diagnozė dažniausiai nustatoma atlikus galvos magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) arba kompiuterinę tomografiją (KT), kurios leidžia įvertinti naviko dydį, vietą ir struktūrą. Be to, atliekamas išsamus oftalmologinis tyrimas, įskaitant regėjimo aštrumo ir regėjimo laukų vertinimą. Siekiant nustatyti hormonų sutrikimus, tiriami hipofizės ir pagumburio hormonų rodikliai kraujyje. Kartais gali prireikti smegenų skysčio tyrimo ar neurofiziologinių testų, kad būtų įvertintas smegenų pažeidimo mastas.
Pagrindinis kraniofaringiomos gydymo metodas yra chirurginis naviko pašalinimas, jei tai techniškai įmanoma nepažeidžiant svarbių smegenų struktūrų. Jei visiškai pašalinti naviko nepavyksta, taikoma stereotaksinė radiokirurgija (spindulinė terapija), siekiant kontroliuoti likusias naviko ląsteles. Po operacijos dažnai reikalinga pakaitinė hormonų terapija (pvz., augimo hormonas, gliukokortikoidai, antidiurezinis hormonas), nes pašalinus naviką gali sutrikti hipofizės funkcija. Gydymą prižiūri multidisciplininė komanda, kurią sudaro neurochirurgas, endokrinologas, oftalmologas ir radioterapeutas.
Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pastebite bet kurį iš šių požymių: nuolatinius ar stiprėjančius galvos skausmus, staigų regėjimo pablogėjimą, dvigubą matymą, neaiškius sąmonės pokyčius, nevaldomą vėmimą ar traukulius. Taip pat reikėtų pasitarti su gydytoju, jei vaikui sulėtėja augimas arba sutrinka brendimo eiga, o suaugusiesiems atsiranda nepaaiškinamas nuovargis, troškulys ir dažnas šlapinimasis. Ankstyva diagnostika žymiai pagerina gydymo rezultatus ir sumažina komplikacijų riziką.
