Kiaušidžių cista
Kiaušidžių cista - tai skysčiu ar pusiau kieta medžiaga užpildytas darinys, susidarantis ant kiaušidės ar jos viduje. Nors dauguma cistų yra gerybinės ir praeina savaime, kai kurios gali sukelti skausmą, diskomfortą arba rečiau - rimtų komplikacijų. Laiku pastebėta cista dažniausiai yra lengvai gydoma.
Kiaušidžių cista yra uždara ertmė, kuri gali pripildyti skysčio, kraujo ar gleivių. Kiekvienos moters kiaušidės per mėnesinių ciklą natūraliai formuoja mažas cistas - folikulus, tačiau kartais šie dariniai neišnyksta ir toliau auga. Funkcinės cistos (folikulinės, liuteininės) yra dažniausios ir paprastai nekenksmingos. Taip pat pasitaiko dermoidinės cistos, endometriomos (susijusios su endometrioze) ar policistinių kiaušidžių sindromo atvejais atsirandančios cistos. Nors dauguma cistų nesukelia vėžio, maža dalis gali būti piktybinės, todėl svarbu stebėti jų pokyčius.
- Pilvo ar dubens skausmas (dažniausiai vienoje pusėje)
- Pilvo pūtimas, sunkumo jausmas
- Nereguliarios mėnesinės ar tepimas tarp ciklų
- Skausmas lytinių santykių metu
- Dažnas arba skausmingas šlapinimasis
- Staigus, aštrus skausmas (gali rodyti cistos plyšimą ar sukiojimąsi)
- Karščiavimas, pykinimas, vėmimas
- Sunkumas atlikti tuštinimąsi
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
Tikslios kiaušidžių cistų priežastys ne visada žinomos, tačiau dažniausiai jos susijusios su hormoniniais svyravimais. Rizikos veiksniai apima: vaisingą amžių (dažniausiai nuo 20 iki 45 metų), šeiminę polinkį (jei artimoms giminaitėms buvo cistų), endometriozę, policistinių kiaušidžių sindromą, nutukimą, vėlyvą menopauzę ar ankstyvą pirmąją mėnesinių pradžią. Hormoniniai vaistai, tokie kaip tamoksifenas, taip pat gali didinti riziką. Piktybinių cistų rizika didėja po menopauzės.
Gydytojas pirmiausia atliks ginekologinį tyrimą ir paklaus apie simptomus. Pagrindinis diagnostikos metodas yra ultragarsinis tyrimas (echoskopija) per pilvo sieną arba per makštį - jis leidžia įvertinti cistos dydį, formą, sienelės storį ir turinį. Esant įtarimui dėl piktybiškumo, gali būti paskirti kraujo tyrimai (pvz., CA-125 žymuo), kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Retais atvejais atliekama diagnostinė laparoskopija.
Gydymas priklauso nuo cistos dydžio, tipo, amžiaus ir simptomų. Mažos funkcinės cistos dažnai stebimos be gydymo - jos gali savaime išnykti per kelis mėnesinius ciklus. Jei cista sukelia skausmą arba yra didesnė nei 5 cm, gali būti rekomenduojami hormoniniai kontraceptikai, siekiant sustabdyti ovuliaciją ir sumažinti naujų cistų formavimąsi. Chirurginis pašalinimas (cistektomija arba kiaušidės pašalinimas - ovarektomija) taikomas esant didelėms, simptominėms, įtariamoms piktybinėms arba komplikuotoms cistoms. Po menopauzės didesnės cistos dažniau pašalinamos dėl piktybiškumo rizikos.
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate staigų, aštrų pilvo ar dubens skausmą, ypač lydimą karščiavimo, pykinimo, vėmimo ar alpulio - tai gali būti cistos plyšimo arba kiaušidės sukiojimosi požymis. Taip pat verta pasikonsultuoti, jei: mėnesinės tampa nereguliarios, skausmas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, jaučiate nuolatinį pilvo pūtimą, sunkumą ar diskomfortą, arba jei pastebite nepaaiškinamą svorio kritimą. Reguliarūs ginekologiniai patikrinimai padeda laiku aptikti cistas.
