Keratitas
Keratitas yra akies ragenos uždegimas, galintis sukelti skausmą, šviesos baimę ir regėjimo pablogėjimą. Nors dalis atvejų praeina be ilgalaikių pasekmių, uždelstas ar netinkamai gydomas keratitas gali pažeisti rageną, palikti randų ir grėsti regėjimui. Dėl to paraudusi, skausminga ar šviesai jautri akis visada turėtų būti vertinama rimtai, ypač jei nešiojate kontaktinius lęšius.
Keratitas - tai ragenos uždegimas. Ragena yra skaidrus, kupolo formos priekinis akies sluoksnis, dengiantis rainelę ir vyzdį. Ji veikia kaip langas, pro kurį šviesa patenka į akį, ir kartu yra viena svarbiausių optinių struktūrų, padedančių aiškiai matyti.
Kai ragena sudirginama, pažeidžiama ar užkrečiama mikroorganizmais, joje prasideda uždegiminė reakcija. Ragena gali patinti, tapti mažiau skaidri, jos paviršiuje gali atsirasti smulkių įtrūkimų, opų ar infiltratų. Dėl to žmogus jaučia skausmą, akį graužia, ji parausta, ašaroja, o regėjimas tampa lyg pro rūką.
Keratitas gali būti infekcinis ir neinfekcinis. Infekcinį keratitą sukelia bakterijos, virusai, grybeliai ar rečiau parazitai. Neinfekcinis keratitas gali atsirasti po akies traumos, dėl akių sausumo, ultravioletinių spindulių poveikio, netinkamo kontaktinių lęšių nešiojimo, alergijos ar autoimuninių ligų.
Svarbiausia suprasti, kad ragena neturi kraujagyslių, todėl jos gijimas ir apsauga nuo infekcijos yra saviti. Kai uždegimas gilėja, gali susiformuoti ragenos opa. Ji pavojinga, nes gali palikti drumstį, randą, išploninti rageną ar labai retais atvejais sukelti jos prakiurimą. Būtent todėl keratitas nėra ta būklė, kurią reikėtų ilgai gydyti savarankiškai.
- Akies skausmas, perštėjimas, deginimas arba stiprus svetimkūnio jausmas.
- Akies paraudimas, dažniausiai ryškesnis aplink rageną.
- Padidėjęs ašarojimas.
- Šviesos baimė, kai norisi prisimerkti ar būti tamsesnėje aplinkoje.
- Neryškus matymas, regėjimas lyg pro miglą.
- Jausmas, kad akyje yra smėlio grūdelis, nors nieko nematyti.
- Sunku atmerkti akį dėl skausmo ar vokų spazmo.
- Pūlingos arba lipnios išskyros iš akies.
- Matoma balzgana, pilkšva ar gelsva dėmelė ant ragenos.
- Greitai blogėjantis regėjimas.
- Stiprėjantis skausmas per kelias valandas ar dieną.
- Simptomai atsirado nešiojant kontaktinius lęšius arba užmigus su jais.
- Akies būklė negerėja vartojant įprastus drėkinamuosius lašus.
- Pasikartojantys tos pačios akies uždegimai.
- Pūslelinės bėrimai ant lūpų ar veido, buvę anksčiau arba esami dabar.
- Sumažėjęs ragenos jautrumas - akis gali atrodyti mažiau skausminga, nei tikėtasi pagal pažeidimo dydį.
- Ašarojimas ir šviesos baimė be gausių pūlingų išskyrų.
- Vaikai gali skųstis ne skausmu, o vengti šviesos, trinti akį ar nenorėti jos atmerkti.
- Vyresniems žmonėms simptomai kartais būna ne tokie ryškūs, ypač jei sutrikęs ragenos jautrumas.
- Bet koks naujas regėjimo pablogėjimas, paraudimas ir skausmas turėtų būti įvertintas gydytojo.
Keratitas išsivysto tada, kai pažeidžiamas ragenos apsauginis barjeras arba į ją patenka infekcijos sukėlėjų. Kartais pakanka labai mažo paviršinio įbrėžimo, kad mikroorganizmai galėtų prisitvirtinti ir pradėti daugintis.
Viena dažniausių priežasčių yra kontaktiniai lęšiai. Rizika padidėja, jei lęšiai nešiojami ilgiau nei rekomenduojama, su jais miegama, jie plaunami vandeniu, laikomi nešvariame dėkle ar naudojami pasibaigus galiojimo laikui. Ypač pavojinga maudytis ežere, baseine ar duše su kontaktiniais lęšiais, nes taip gali patekti bakterijų ar akantamebų - parazitų, galinčių sukelti sunkiai gydomą keratitą.
Infekcinį keratitą gali sukelti bakterijos, pavyzdžiui, stafilokokai, streptokokai ar Pseudomonas aeruginosa. Pastaroji bakterija ypač siejama su kontaktiniais lęšiais ir gali pažeisti rageną labai greitai. Virusinį keratitą dažniausiai sukelia herpes simplex virusas, rečiau - juostinės pūslelinės virusas. Grybelinis keratitas dažniau pasitaiko po augalinės kilmės traumos, pavyzdžiui, įbrėžimo šakele ar žole, taip pat žmonėms, kurių imunitetas susilpnėjęs.
Neinfekcinės priežastys taip pat svarbios. Keratitas gali atsirasti dėl stipraus akių sausumo, nepakankamo vokų užsimerkimo miegant, akių nudegimo ultravioletiniais spinduliais, pavyzdžiui, po suvirinimo ar intensyvaus buvimo sniege be apsauginių akinių. Rageną gali dirginti cheminės medžiagos, dulkės, svetimkūniai, netinkamai augančios blakstienos.
Riziką didina cukrinis diabetas, imunitetą slopinantys vaistai, po organų transplantacijos vartojami preparatai, ilgalaikis kortikosteroidų akių lašų vartojimas, ankstesnės akių operacijos, autoimuninės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, ir lėtinės vokų krašto ligos. Kai kuriems žmonėms keratitas kartojasi, ypač jei priežastis yra herpes virusas arba nepakankamai kontroliuojamas akių sausumas.
Keratitas diagnozuojamas įvertinus nusiskundimus, rizikos veiksnius ir akies apžiūros duomenis. Gydytojas klausia, kada prasidėjo skausmas, ar nešiojami kontaktiniai lęšiai, ar buvo trauma, ar pateko chemikalų, ar anksčiau kartojosi pūslelinė, kokie lašai jau vartoti.
Pagrindinis tyrimas yra apžiūra plyšine lempa. Tai specialus mikroskopas, leidžiantis detaliai įvertinti rageną, jos skaidrumą, paviršių, uždegimo židinius, opas, išskyras ir priekinės akies kameros reakciją. Dažnai atliekamas dažymas fluoresceinu - į akį įlašinamas saugus dažas, kuris parodo ragenos paviršiaus defektus. Apšvietus mėlyna šviesa, įbrėžimai ar opos tampa aiškiau matomi.
Įprastai tikrinamas regėjimo aštrumas, nes tai padeda įvertinti pažeidimo sunkumą ir stebėti gijimą. Kai kuriais atvejais matuojamas akispūdis, ypač jei įtariamos kitos akies ligos ar uždegimas plinta giliau.
Jei keratitas atrodo infekcinis, sunkus, netipinis, greitai blogėja arba yra susijęs su kontaktiniais lęšiais, gydytojas gali paimti ragenos nuograndų mikrobiologiniam tyrimui. Mėginys tiriamas mikroskopu, pasėjamas į terpes bakterijoms ar grybeliams nustatyti, kartais atliekami polimerazės grandininės reakcijos tyrimai virusams. Įtariant akantamebinį keratitą, gali būti reikalingi specialūs tyrimai, konfokalinė ragenos mikroskopija ar pasėliai.
Diagnozuojant svarbu atskirti keratitą nuo konjunktyvito, ūminės glaukomos, uveito, svetimkūnio, ragenos erozijos ir kitų akių būklių. Pacientui tai gali atrodyti panašiai - akis raudona ir skauda, tačiau gydymas skiriasi iš esmės. Todėl, jei skauda akį ir blogėja regėjimas, vien tik vaistinėje įsigytų lašų dažnai nepakanka.
Keratitas gydomas pagal priežastį, pažeidimo gylį ir sunkumą. Pirmas žingsnis - nutraukti veiksnį, kuris galėjo sukelti uždegimą. Jei nešiojami kontaktiniai lęšiai, juos reikia iš karto išimti ir nenešioti, kol gydytojas leis. Lęšius, dėklą ir tirpalus dažnai patariama atsinešti apžiūrai, nes jie gali padėti nustatyti infekcijos šaltinį.
Bakterinis keratitas gydomas antibiotikų akių lašais. Lengvesniais atvejais gali būti skiriami plataus veikimo lašai, o sunkesniais - stipresni arba dažnai lašinami antibiotikai, kartais kas valandą. Virusinis keratitas gydomas antivirusiniais vaistais - akių geliu ar lašais ir, kai reikia, geriamaisiais vaistais, tokiais kaip acikloviras ar valacikloviras. Grybelinis keratitas gydomas priešgrybeliniais lašais, pavyzdžiui, natamicinu ar kitais specialisto parinktais vaistais. Akantamebinis keratitas reikalauja ilgo ir nuoseklaus gydymo specialiais antiseptiniais ar antiparazitiniais lašais.
Skausmui ir uždegiminiam diskomfortui mažinti gali būti skiriami vyzdį plečiantys lašai, kurie sumažina skausmingus akies raumenų spazmus, taip pat dirbtinės ašaros be konservantų. Kartais vartojami geriamieji vaistai nuo skausmo. Labai svarbu nelašinti anestetinių, akį nejautrinančių lašų savarankiškai - jie gali smarkiai sutrikdyti ragenos gijimą.
Kortikosteroidų lašai gali sumažinti uždegimą ir randėjimą, bet jie tinka ne visada. Sergant kai kuriomis infekcijomis, ypač nepatvirtinus diagnozės, steroidai gali pabloginti būklę, paskatinti grybelio ar herpes viruso plitimą. Todėl tokie lašai turi būti vartojami tik tada, kai juos paskiria akių gydytojas ir numato kontrolę.
Jei ragenoje susiformuoja gili opa, kyla prakiurimo grėsmė arba lieka didelis randas, gali prireikti chirurginio gydymo. Kartais naudojamas gydomasis kontaktinis lęšis, amniono membrana, audinių klijai, o sunkiais atvejais - ragenos transplantacija.
Gijimo metu svarbu laikytis lašinimo grafiko, nepraleisti kontrolinių vizitų ir nenaudoti senų ar kitam žmogui skirtų lašų. Net jei po kelių dienų pasidaro geriau, gydymo nutraukti savavališkai nereikėtų - ne iki galo išgydyta infekcija gali atsinaujinti.
Į akių gydytoją reikėtų kreiptis tą pačią dieną, jei akis paraudo ir kartu jaučiate skausmą, šviesos baimę ar neryškų matymą. Tai ypač svarbu, jei nešiojate kontaktinius lęšius - kontaktinių lęšių naudotojų keratitas gali progresuoti greitai.
Skubiai kreipkitės pagalbos, jei:
- staiga pablogėjo regėjimas;
- akies skausmas stiprus arba didėja;
- matote baltą ar pilką dėmę ant ragenos;
- atsirado pūlingų išskyrų;
- simptomai prasidėjo po akies traumos, įdrėskimo, nudegimo ar chemikalų patekimo;
- skauda akį po miego su kontaktiniais lęšiais;
- būklė negerėja per 24 valandas;
- turite susilpnėjusį imunitetą, cukrinį diabetą ar vartojate imunitetą slopinančius vaistus;
- keratitas kartojasi arba anksčiau buvo herpes viruso sukeltas akių uždegimas.
Kol laukiate apžiūros, nenešiokite kontaktinių lęšių, netrinkite akies, nenaudokite likusių antibiotikų ar steroidinių lašų be gydytojo nurodymo. Jei į akį pateko cheminė medžiaga, ją reikia nedelsiant gausiai plauti švariu tekančiu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu ir skubiai vykti į gydymo įstaigą.
Laiku pradėtas gydymas dažniausiai leidžia apsaugoti regėjimą. Geriau pasitikrinti per anksti, negu laukti, kol ragenos pažeidimas taps gilesnis ir sunkiau gydomas.
Susiję tyrimai su Keratitas
Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas sergant šia liga dažnai skiriasi nuo normos. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų pokytis būdingas.
Tyrimų reikšmės padidėja
9Tyrimų reikšmės sumažėja
1Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.
Diskusija
Pasidalinkite savo patirtimi apie šią ligą: kaip ją pastebėjote, kaip sekėsi diagnostika ir gydymas. Jūsų istorija gali padėti kitiems.
Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!