Kepenų hemangioma
Kepenų hemangioma yra dažniausias gerybinis kepenų kraujagyslinis darinys. Dažniausiai ji nesukelia jokių simptomų, aptinkama atsitiktinai atliekant pilvo echoskopiją ar kitą vaizdinį tyrimą, ir daugeliu atvejų nėra pavojinga. Vis dėlto svarbu tiksliai patvirtinti diagnozę, kad hemangioma nebūtų supainiota su kitais kepenų pakitimais.
Kepenų hemangioma - tai gerybinis darinys, sudarytas iš išsiplėtusių, krauju prisipildžiusių kraujagyslių ertmių. Ji nėra vėžys, paprastai neplinta į kitus organus ir dažniausiai nepiktybėja.
Dažniausiai kepenų hemangioma būna viena, nedidelė - kelių centimetrų skersmens. Kartais randamos kelios hemangiomos arba viena didesnė, vadinama milžiniška hemangioma, kai jos dydis viršija maždaug 5 cm. Dydis pats savaime dar nereiškia pavojaus, tačiau didesni dariniai dažniau gali sukelti spaudimo pojūtį ar diskomfortą.
Hemangioma susiformuoja kepenų audinyje, tačiau ji paprastai netrikdo kepenų funkcijos. Kepenų fermentai kraujo tyrimuose dažniausiai būna normalūs, žmogus nejaučia jokių nusiskundimų, o darinys nustatomas atsitiktinai tiriant dėl visai kitų priežasčių - pilvo skausmo, profilaktinės patikros, tulžies pūslės akmenų ar inkstų ligų.
Svarbiausias gydytojo tikslas - įsitikinti, kad tai tikrai kepenų hemangioma. Tipinė hemangioma vaizdiniuose tyrimuose turi būdingą kraujotakos vaizdą, todėl patyręs radiologas dažnai gali ją atpažinti gana tiksliai.
- Jokių simptomų - tai būdingiausias atvejis.
- Normalūs kepenų funkcijos tyrimai.
- Darinys aptinkamas atsitiktinai atliekant pilvo organų echoskopiją, kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tomografiją.
- Maudimas ar spaudimo pojūtis dešinėje pašonėje.
- Pilnumo jausmas viršutinėje pilvo dalyje, ypač pavalgius.
- Pykinimas, rečiau - sumažėjęs apetitas.
- Pilvo pūtimas ar neapibrėžtas diskomfortas.
- Staigus, stiprus pilvo skausmas.
- Silpnumas, alpimas, šaltas prakaitas.
- Staigus kraujospūdžio kritimas.
- Tai gali rodyti labai retą komplikaciją - kraujavimą ar hemangiomos plyšimą, todėl būtina skubi pagalba.
Tiksli priežastis, kodėl susiformuoja kepenų hemangioma, nėra iki galo žinoma. Manoma, kad daugeliu atvejų tai įgimtas kraujagyslių vystymosi ypatumas - tam tikroje kepenų vietoje kraujagyslės susiformuoja kitaip nei įprasta.
Kepenų hemangioma nėra susijusi su alkoholio vartojimu, virusiniu hepatitu ar kepenų ciroze. Ji taip pat nėra infekcija ir nėra užkrečiama.
Dažniau hemangiomos nustatomos moterims. Manoma, kad moteriški hormonai, ypač estrogenai, gali turėti įtakos kai kurių hemangiomų augimui, nors aiškus priežastinis ryšys nėra įrodytas visais atvejais. Nėštumo metu arba vartojant hormoninius preparatus hemangioma kartais gali padidėti, todėl didesnių darinių stebėjimas aptariamas individualiai.
Rizikos veiksniai gali būti:
• moteriška lytis;
• amžius - dažniausiai nustatoma suaugusiesiems, ypač 30-50 metų;
• nėštumas;
• estrogenų turintys hormoniniai vaistai;
• įgimtas polinkis į kraujagyslių darinius.
Svarbu suprasti, kad daugeliu atvejų žmogus nieko „nepadarė blogai“. Kepenų hemangioma paprastai nėra gyvenimo būdo klaidų pasekmė.
Kepenų hemangioma dažniausiai įtariama atlikus pilvo organų echoskopiją. Echoskopijoje tipinė hemangioma atrodo kaip aiškiai ribotas, dažnai šviesesnis kepenų darinys. Vis dėlto vien echoskopijos kartais nepakanka, ypač jei darinys netipinis, didesnis arba pacientas turi kitų kepenų ligų.
Diagnozei patikslinti gali būti skiriami šie tyrimai:
• Pilvo organų echoskopija - pirmasis, plačiai prieinamas tyrimas.
• Echoskopija su kontrastine medžiaga - padeda įvertinti darinio kraujotaką.
• Kompiuterinė tomografija su kontrastu - parodo būdingą hemangiomos prisipildymą kontrastine medžiaga.
• Magnetinio rezonanso tomografija su kontrastu - dažnai laikoma vienu tiksliausių tyrimų hemangiomai įvertinti.
• Kraujo tyrimai - kepenų fermentai, bilirubinas, krešėjimo rodikliai; jie dažniausiai būna normalūs, bet padeda įvertinti bendrą kepenų būklę.
Biopsija, kai adata paimamas darinio audinio mėginys, įtariant hemangiomą paprastai vengiama. Kadangi hemangioma sudaryta iš kraujagyslių, biopsija gali sukelti kraujavimą. Ji svarstoma tik labai išskirtiniais atvejais, kai diagnozės nepavyksta nustatyti saugesniais būdais.
Jeigu vaizdas tyrimuose tipiškas, papildomų tyrimų gali neprireikti. Jei hemangioma didelė, netipinė arba keičiasi, gydytojas gali rekomenduoti pakartotinį tyrimą po kelių mėnesių ar metų.
Daugumai žmonių kepenų hemangioma gydymo nereikia. Jei darinys mažas, nesukelia simptomų ir tyrimuose atrodo tipiškai, pakanka stebėjimo arba net nereikia jokios reguliarios kontrolės - tai sprendžiama individualiai.
Gydymo taktika priklauso nuo kelių dalykų: hemangiomos dydžio, simptomų, augimo, tyrimų patikimumo ir bendros paciento sveikatos.
Dažniausi pasirinkimai:
• Stebėjimas - pakartotinė echoskopija, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija, jei reikia įsitikinti, kad darinys nekinta.
• Simptomų įvertinimas - svarbu įsitikinti, kad pilvo skausmą tikrai sukelia hemangioma, nes dažnai priežastis būna kita: tulžies pūslė, skrandis, žarnynas ar raumenys.
• Chirurginis gydymas - svarstomas retai, dažniausiai kai hemangioma labai didelė, sukelia reikšmingus simptomus, greitai didėja arba yra komplikacijų rizika.
• Embolizacija - procedūra, kai uždaromos hemangiomą maitinančios kraujagyslės; taikoma atrinktais atvejais.
• Kepenų rezekcija arba hemangiomos pašalinimas - atliekama tik tada, kai nauda aiškiai viršija operacijos riziką.
Vaistų, kurie patikimai „ištirpintų“ kepenų hemangiomą suaugusiesiems, nėra. Taip pat nerekomenduojama savarankiškai vartoti papildų ar žolinių preparatų, žadančių išvalyti kepenis - jie gali būti neveiksmingi, o kai kurie net pakenkti kepenims.
Gyvensenos požiūriu svarbiausia palaikyti bendrą kepenų sveikatą: nevartoti perteklinio alkoholio, vengti nereikalingų vaistų, palaikyti sveiką kūno svorį, skiepytis nuo hepatito B, jei yra indikacijų. Šios priemonės hemangiomos dažniausiai nepakeičia, bet padeda apsaugoti kepenis nuo kitų ligų.
Į gydytoją verta kreiptis, jei jums pirmą kartą nustatyta kepenų hemangioma ir dar nebuvo atliktas išsamus įvertinimas. Net jei darinys gerybinis, svarbu turėti aiškią diagnozę ir žinoti, ar reikalingas stebėjimas.
Planuokite konsultaciją, jei:
• hemangioma didesnė nei keli centimetrai;
• tyrimo atsakyme parašyta, kad darinys netipinis ar neaiškios kilmės;
• atsirado nuolatinis skausmas ar spaudimas dešinėje pašonėje;
• hemangioma didėja pakartotiniuose tyrimuose;
• planuojate nėštumą arba esate nėščia ir žinote, kad turite didelę hemangiomą;
• vartojate hormoninius preparatus ir nerimaujate dėl jų poveikio.
Skubiai kreipkitės į pagalbą, jei atsiranda staigus stiprus pilvo skausmas, alpimas, ryškus silpnumas, blyškumas, šaltas prakaitas, dusulys ar kraujospūdžio kritimo požymiai. Tokie simptomai reti, bet gali reikšti kraujavimą į pilvo ertmę ar kitą ūmią būklę.
Jei abejojate, geriausia pasitarti su šeimos gydytoju, gastroenterologu ar hepatologu. Daugeliu atvejų pakanka ramaus, nuoseklaus ištyrimo - kepenų hemangioma dažniausiai yra nepavojingas radinys, su kuriuo žmonės gyvena visavertį gyvenimą.
